Dėmesys Aukštumalos aukštapelkės atkūrimui

AukštumalosMažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija surengė nuotolinį Interreg Europe projekto „Peat-EU“ suinteresuotų šalių susitikimą, skirtą pažeistų pelkių hidrologinio režimo atkūrimui ir Aukštumalos aukštapelkės patirčiai.

Susitikimo metu VšĮ „Pelkių fondas“ ekspertas Leonas Jarašius pristatė Lietuvoje įgyvendintų pelkių hidrologinio režimo atkūrimo projektų patirtį ir išsamiau aptarė Aukštumalos pavyzdį.

Lietuvoje atlikto vertinimo metu identifikuotas 41-as pelkių atkūrimo projektas, apimantis apie 13 tūkst. ha teritoriją. Aukštumaloje hidrologinio režimo atkūrimo darbai buvo vykdomi keliais etapais – tvenkti sausinimo grioviai, įrengtos vandens lygį palaikančios užtvankos, pylimai ir kitos priemonės, vykdytas vandens lygio monitoringas.

Daug dėmesio susitikime skirta ne tik jau atliktiems darbams, bet ir tam, ko Aukštumalai reikės ateityje. Diskusijos dalyviai akcentavo būtinybę įvertinti anksčiau įrengtų užtvankų ir kitų hidrologinio režimo atkūrimo priemonių būklę bei efektyvumą, tęsti vandens lygio stebėseną ir įvertinti atvirų pelkės buveinių būklę.

Diskutuota ir apie medžių bei krūmų atžalų šalinimą. Pabrėžta, kad pirmiausia svarbu užtikrinti tinkamą vandens lygį – sėkmingai atkūrus hidrologinį režimą galima sumažinti nuolatinių augalijos šalinimo darbų poreikį.

Susitikimo dalyviai taip pat aptarė šalia saugomos teritorijos vykdomos durpių gavybos poveikį, galimas ateities atkūrimo priemones bei privataus sektoriaus įtraukimo galimybes. Ankstesnė Aukštumalos patirtis rodo, kad privačios lėšos taip pat gali prisidėti prie gamtos atkūrimo darbų, todėl ieškant ilgalaikių sprendimų svarbu vertinti ir galimybes derinti skirtingus finansavimo šaltinius.

Susitikime išsakytos ekspertų ir suinteresuotų šalių įžvalgos bus panaudotos tolesnėse „Peat-EU“ projekto veiklose, vertinant Aukštumalos būklę ir rengiant pasiūlymus jos gamtotvarkai tobulinti. Vienas svarbiausių artimiausių žingsnių – išsamiau įvertinti jau įgyvendintų priemonių efektyvumą ir nustatyti, kokių veiksmų reikėtų ilgalaikiam Aukštumalos aukštapelkės išsaugojimui bei atkūrimui.

Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Rastas sužalotas vyras

policija

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Lapkričio 12 d. per pietus prie namo Gluosnių g., Šilutėje, rastas vyras, gim. 1993 m., su sužalojimais. Jis pristatytas į gydymo įstaigą detalesnei apžiūrai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Lapkričio 12 d. į Tauragės apskr. VPK kreipėsi vyras, gim. 1949 m., kuris pareiškė, kad lapkričio 11 d. popietę  Šyškų k. (matyt, turima galvoje Šyšos kaimas? – red. pastaba), Šilutės sen., savo gyvenamojo namo palėpėje tvarkydamas patalpas rado paketą su 16 vnt. trotilo paketų. Į

Jaunesni gyventojai būste pasigenda erdvės, vyresniems rūpi būsto energinis efektyvumas

Laura

Kas penktas Lietuvos gyventojas (21 proc.) yra nepatenkintas savo būsto dydžiu, rodo „Luminor“ banko užsakymu atlikta apklausa. Dar 14 proc. apklaustųjų netenkina prasta būsto būklė ar remonto poreikis, 13 proc. – nepakankamas energinis efektyvumas, o 10 proc. – per didelės komunalinių paslaugų ir būsto priežiūros išlaidos. Kada šie trūkumai tampa paskata ieškoti naujų namų ir ką reikėtų įvertinti prieš nusprendžiant keisti būstą, pasakoja „Luminor“ banko finansavimo srities vadovė Laura Žukovė. Jaunesniems gyventojams erdvės trūksta dažniau Apklausos duomenimis, per mažas gyvenamasis

Striukės – ir už 100, ir už 1000: ekspertė paaiškino pagrindinius skirtumus

Juodos, mėlynos, žalios ir violetinės, pūkinės ir sintetinio pluošto, nuo lietaus, vėjo ar sniego – striukių rūšių, dydžių ir stilių yra visokių. Skiriasi ir jų kainos: kol vienas galima įsigyti vos už 100 eurų, kitos gali atsieiti 500 eurų ar net daugiau. Anot „Sportland“ pranešimo žiniasklaidai, kainų skirtumai parodo ir tam tikrus skirtumus tarp rūbų. Vis dėlto, sprendimą įsigyti artėjančiai žiemai tinkamiausią striukę lemia ne kaina. Šiemet, kaip ir pastaruosius keletą metų, dominuoja juodos, mėlynos, pilkos, chaki spalvų striukės. Šį

Lietuvoje daugėja sergančių cukriniu diabetu. Antro tipo cukrinis diabetas vis dažniau nustatomas jaunesniems

cukrus

Minint Pasaulinę diabeto dieną, Higienos institutas atkreipia dėmesį į cukrinio diabeto (CD) tendencijas Lietuvoje: 2021–2025 m. sergančiųjų šia liga pagausėjo 16,4 proc., taip pat daugėja antro tipo CD atvejų tarp 18–44 m. gyventojų.  Higienos instituto duomenimis, 2025 m. Lietuvoje cukriniu diabetu sirgo 174 240 asmenų – 24 513 daugiau nei 2021 m. Daugumą sergančiųjų sudarė antrojo tipo CD – 2025 m. jis buvo registruotas 166 847 asmenims, o pirmo tipo CD sirgo 9 630 gyventojų. Pirmo tipo diabetas išsivysto, kai

Taip pat skaitykite