Japoninė reinutrė atrodo įspūdingai: aukšti, bambuką primenantys stiebai, dideli žali lapai ir rudens pradžioje pasirodantys smulkūs balti žiedai. Tačiau po šia patrauklia išvaizda slypi viena agresyviausių invazinių augalų rūšių Europoje. Dėl ypatingo gebėjimo sparčiai plisti ir stelbti vietinę augaliją japoninė reinutrė laikoma labai rimta grėsme vietinei biologinei įvairovei.

Japoninė reinutrė yra kilusi iš Japonijos, Kinijos ir Korėjos regionų. Į Europą ji buvo atvežta kaip dekoratyvinis augalas. Lietuvoje reinutrės ilgą laiką buvo auginamos sodybose ir parkuose dėl didelių gražių lapų, baltų žiedynų, kurie pasirodo rudenį, kai mažai kas žydi. Šiandien japoninė reinutrė aptinkama visoje Lietuvoje.

2025 m. japoninė reinutrė buvo įtraukta į Europos Sąjungos invazinių rūšių sąrašą, todėl jai taikomi griežti naudojimo ir platinimo ribojimai.

Palankiomis sąlygomis japoninė reinutrė užauga iki 3 metrų aukščio ir sudaro tankius sąžalynus, pro kuriuos sunku prasiskverbti kitiems augalams. Dėl to vietiniai augalai nebegali augti, nyksta natūralios augalų bendrijos, mažėja biologinė įvairovė. Reinutrė gali visiškai pakeisti natūralią augaliją, nuo kurios priklauso daugelis vabzdžių, paukščių ir kitų gyvūnų rūšių.

Didžiausia šio augalo stiprybė slypi ne antžeminėje dalyje, o po žeme esančioje šakniastiebių sistemoje. Reinutrės šakniastiebiai sudaro tankų tinklą. Net ir sunaikinus antžeminę augalo dalį, iš šaknų jis gali greitai atželti.

Japoninės reinutrės dažnai išplinta su perkeliamu gruntu, statybų metu vežama žeme ar netinkamai tvarkomomis sodo atliekomis. Jos stiprūs šakniastiebiai gali prasiskverbti į plyšius ir pažeisti įvairius statinius. Nustatyta, kad ji gali ardyti kelių dangą, melioracijos sistemas, vamzdynus, užtvankas ir net pastatų pamatus.

Ar įmanoma japoninę reinutrę išnaikinti?

Tai vienas sunkiausiai kontroliuojamų invazinių augalų. Vienkartinis nupjovimas beveik niekada neduoda rezultato. Atvirkščiai, augalas dažnai atauga dar tankesnis.

Nuolat pjaunant augalus kelis kartus per vegetacijos sezoną galima išsekinti šakniastiebiuose sukauptas maisto medžiagas. Tačiau šis metodas reikalauja kantrybės ir dažniausiai turi būti taikomas ne vienus metus. Nedideliuose plotuose galima iškasti augalus kartu su šakniastiebiais. Kai kuriais atvejais naudojami herbicidai.

Negalima auginti reinutrių sodybose, išmesti šių augalų liekanas gamtoje, būtina atsakingai tvarkyti sodo atliekas.

Japoninė reinutrė yra puikus pavyzdys, kaip dekoratyvinis augalas gali tapti rimta grėsme gamtai. Jos plitimą sustabdyti sudėtinga, tačiau atsakingas žmonių elgesys gali ženkliai sumažinti žalą.

Saugomų teritorijų tarnybos inf.