Jos didenybės Muzikos paviliota

FONDASGegužės 19 d. Hugo Šojaus dvaro konferencijų ir koncertų salėje vyks vakaras-koncertas „Gyventi muzika“. Koncertas skirtas Šilutės rajono vaikų meno mokyklos mokytojos ekspertės Liudmilos Kašėtienės kūrybinio kelio ir veiklos Šilutėje 20-mečiui. Koncerto pavadinimas taikliai atspindi Liudmilos asmenybę – dirbti tai, kuo gyvena.

Šiemet išleistame didžiulės apimties 2 tomų leidinyje „Asmenybės“ tarp daugiau kaip 2000 1990-2015 metais labiausiai nusipelniusių asmenybių net du puslapiai skirti Meno mokyklos fortepijono mokytojos ekspertės Liudmilos Kašėtienės asmenybei, jos pasiekimams ir svarbiems biografijos faktams.

Šiemet išleistame didžiulės apimties 2 tomų leidinyje „Asmenybės“ tarp daugiau kaip 2000 1990-2015 metais labiausiai nusipelniusių asmenybių net du puslapiai skirti Meno mokyklos fortepijono mokytojos ekspertės Liudmilos Kašėtienės asmenybei, jos pasiekimams ir svarbiems biografijos faktams.

Su muzika nuo vaikystės
Liudmilą muzika paviliojo dar vaikystėje. Jos mama turėjusi retą žemo tembro balsą – kontraltą – ir svajojo tapti dainininke. Likimas lėmė tą svajonę įgyvendinti Liudmilai. Pamėgusi muziką nedvejodama su ja eina per gyvenimą. Meile muzikai uždegė ir savo vaikus.
Namuose nuolat skambėjo muzika, su vaikais subūrė šeimyninį kamerinį ansamblį, kuris yra vykęs net į Vokietiją. Nenuostabu, kad namuose, kur nuolat skamba muzika, o mama dirba mokytoja, vaikai Lukas, Emilija ir Skaistė muzikos mokėsi Šilutės vaikų meno mokykloje. Abejonių jiems nebuvo ir renkantis profesiją.
Vyriausias sūnus Lukas yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos atlikimo meno magistro studijų programos studentas ir dirba Lietuvos respublikos Vidaus reikalų ministerijos reprezentaciniame pučiamųjų orkestre. Jauniausia dukra Skaistė grojimo fortepijonu profesinių įgūdžių mokosi Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų gimnazijoje. Skaistė yra daugelio respublikinių ir tarptautinių konkursų Slovakijoje, Kroatijoje, Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje laureatė. Vidurinioji dukra Emilija taip pat mokėsi Šilutės meno mokykloje. Nors dabar ji studijuoja Tarptautiniame universitete anglų kalbą, jos gyvenime taip pat gausu muzikos.
Atsidavimas su atsaku
Atsidavusios darbui mokytojos siekis yra mokiniams skiepyti meilę muzikai, o gabiausius paruošti įvairiems konkursams. 1995 m. pavasarį pradėjusi dirbti Šilutės rajono vaikų meno mokykloje, L. Kašėtienė įskiepijo meilę muzikai ir išugdė daug muzikalių vaikų. Jos ugdytiniai yra per 40 regioninių, respublikinių ir tarptautinių konkursų diplomantai ir laimėtojai. Jos ugdytinius sėkmė lydėjo visuose nacionaliniuose Balio Dvariono ir kituose konkursuose. Visų pasiekimų išvardinti čia negalėsime dėl nedidelės laikraščio apimties.
Mokytoja didžiuojasi Kasparo Mikužio ir Mildos Daunoraitės laimėjimais tarptautiniuose ir respublikiniuose konkursuose, sėkmingais jų koncertais Lietuvoje ir Europoje. Milda Daunoraitė gegužės pradžioje Stokholme vykusiame tarptautiniame muzikos konkurse laimėjo pirmąją vietą, o Kasparas Mikužis tapo laureatu tarptautiniame pianistų konkurse Košice. Sėkmė lydėjo L. Kašėtienės ugdytinius kovo mėnesį vykusiame fortepijoninių duetų konkurse Sankt Peterburge. Mildos Daunoraitės ir Kasparo Mikužio fortepijoninis duetas laimėjo pirmąją, Lauros Birbalaitės ir Gabrielės Paužuolytės – antrąją vietas.
Pamario kraštui garbė, kad Kasparo Mikužio, Mildos Daunoraitės, Skaistės Kašėtaitės vardai bus įrašyti netrukus pasirodysiančioje knygoje „Kas bus kas. Lietuvos ateitis“. Šių gabių vaikų pasiekimams išvardinti taip pat reikėtų ne vienos laikraščio pastraipos. Priminsime, kad K. Mikužis ir M. Daunoraitė yra jaunieji virtuozai, M. Sogny tarptautinio SOS TALENTS fondo globotiniai, nuolat koncertuojantys Paryžiuje, Ženevoje, kituose Europos miestuose. Jų pasirodymą 2012 m. Batumio (Gruzija) koncertų salėje transliavo tarptautinis „Mezzo“ kanalas. Šio koncerto globėjais buvo Lietuvos ir Gruzijos prezidentai Valdas Adamkus ir Michailas Saakašvili. Tais pačiais metais jaunieji atlikėjai koncertavo pasauliniame Nobelio taikos premijos laureatų aukščiausio lygio susitikime Varšuvoje.

Liudmila Kašėtienė (centre) su savo ugdytiniais Milda Daunoraite, Kasparu Mikužiu, Laura Birbalaite ir Gabriele Paužuolyte.

L. Kašėtienės mokiniai renkasi studijas Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijoje, Vilniaus muzikos ir teatro akademijoje, garsina mūsų kraštą muzikiniais laimėjimais, yra daugybės šalies ir tarptautinių konkursų dalyviai bei laureatai, muzikuoja kartu su garsiais muzikos atlikėjais, pasirodo Lietuvos Nacionalinės filharmonijos prestižinėje scenoje, kurioje įprastai skamba profesionali muzika, atliekama muzikos virtuozų iš įvairiausių pasaulio šalių.
Įvertinimas
2011 m. Liudmilos Kašėtienės profesinė veikla auklėjant jaunąją kartą, jos aktyvus dalyvavimas renginiuose, socialinėse akcijose, viešajame kultūriniame gyvenime, šiuolaikiškas muzikinių sumanymų įgyvendinimas, Pamario krašto garsinimas ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų, muzikinės kultūros puoselėjimas ir aktualinimas tarp jaunosios kartos atstovų buvo įvertintas „Lietuvininkų vilties“ premija. Šiek tiek anksčiau – 2007 m. – ji pelnė Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondo „Pagalba Lietuvos vaikams“ premiją, jai įteikta LRT akcijos „Daugiau saulės, daugiau šviesos“ metų nominacija „Šviesiausi metų mokytojai“, apdovanota III tarptautinio jaunųjų atlikėjų konkurso „Grandus ad Parnassum“ Kaune specialiuoju prizu ir diplomu už profesionalumą.
Vakaro-koncerto „Gyventi muzika“ metu koncertuos L. Kašėtienės dabartiniai ir buvę ugdytiniai. Žavės svečių iš Vilniaus klarnetų kvartetas „Bad reed“. Vakaro metu netrūks staigmenų, kurias parengė jos didenybė Muzika.

Laima PUTRIUVIENĖ

2 komentarai

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Nauji kunigų paskyrimai Telšių vyskupijoje

Telšių vyskupijos kurija paskelbė savo vyskupijos kunigams įteikianti naujus tarnystės vietų skyrimus. Pokyčiai liečia ir Šilutės Šv. Kryžiaus parapiją. Kunigas Vaidotas Vitė atleistas iš Ylakių Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai parapijos klebono bei Skuodo dekanato vicedekano pareigų, taip pat nuo pareigos klebono teisėmis ir pareigomis aptarnauti Vaičaičių šv. Onos parapiją ir Pašilės koplyčią ir paskirtas Viešvilės Kristaus Atsimainymo parapijos klebonu, kartu aptarnaus Smalininkų šv. Juozapo ir Vilkyškių šv. Onos parapijas. Kunigas Kęstutis Pajaujis atleistas iš Viešvilės Kristaus Atsimainymo parapijos klebono

Vainute pavogė 4000 eurų vertės traktoriuką

Praneša Tauragės apskrities VPK. Liepos 17 d. Vainute iš kiemo buvo pavogtas vejos pjovimo traktoriukas „Honda 2218“. Nuostolis 4000 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas Liepos 17 d. prieš pietus Kančaičių k., Švėkšnos sen., rastas vyro, gim. 1989 m., kūnas be išorinių smurto požymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Liepos 14 d. Menklaukių k., Juknaičių sen., vyras, gim. 1951 m., sukėlė fizinį skausmą moteriai, gim. 1963 m. Vyras sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Liepos 15 d. po pietų iš parduotuvės Liepų g.,

Kolektorinės dėžės – tvarkinga ir patikima laistymo sistemos šerdis

kolektorinė dėžė

Automatinės laistymo sistemos jau seniai peržengė vien komforto ribas – šiandien jos reiškia atsakingą požiūrį į vandens naudojimą, augalų priežiūrą ir žaliųjų zonų ilgaamžiškumą. Tačiau net ir pažangiausia sistema negalės veikti sklandžiai, jei jos pagrindiniai komponentai nėra tinkamai apsaugoti ir integruoti į aplinką. Vienas tokių komponentų – kolektorinė dėžė, kurios paskirtis dažnai lieka nuošalyje, nors būtent ji užtikrina sistemos švarą, tvarką ir priežiūros patogumą. Kodėl kolektorinė dėžė yra daugiau nei tik plastikinis konteineris? Kolektorinė dėžė – tai tvirto plastiko korpusas,

Lietuvą merkia liūtys. Kokių nuostolių patiria gyventojai?

Šios savaitės pradžia buvo tikrai šlapia – per šalį praslinkusios smarkios liūtys pirmadienį ir antradienį kai kuriuose miestuose užtvindė gatves, trikdė eismą, apsėmė automobilius. Gyventojai nepravažiuojamų gatvių ir patvinusių kiemų nuotraukomis dalijosi iš Vilniaus, Klaipėdos, Mažeikių ir kitų savivaldybių. Apie kokias dėl liūčių patirtas žalas draudikams šiuo metu praneša gyventojai?   Žala – dėl liūčių  „Pastarosiomis dienomis absoliuti dauguma registruotų liūčių žalų atvejų buvo būsto žalos dėl kritulių poveikio. Tai yra, per išorines pastatų konstrukcijas ir nesandarias jungtis prabėgus vandeniui

Taip pat skaitykite