Nacionalinės premijos laureato, dokumentinio kino režisieriaus Audriaus Stonio filmas „Avinėlio vartai“, keliaujantis po Lietuvą, užsuko ir į Šilutę. Šis filmas apie Krikšto sakramentą rodytas Švedijoje, Lenkijoje, Izraelyje, JAV, yra pelnęs apdovanojimų. Vienas iš tokių – 2015 m. tarptautinio Vilniaus dokumentinių filmų festivalio pagrindinis prizas.

Šilutiškius su dokumentinio filmo siužetu supažindino pranciškonas Gediminas Numgaudis.

Prieš kelerius metus Šilutėje
Mintį papasakoti apie Krikšto sakramentą vaizdais pranciškonas brolis Gediminas Numgaudis OFM (mažesniųjų brolių ordinas) puoselėjo seniai. Idėjai įgyvendinti reikėjo lėšų. Šilutiškiai neliko nuošalyje. Prieš kelerius metus Šilutės Rotary klubo narys Arūnas Dikšas parodė iniciatyvą F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje rengti labdaros vakarą.
Susirinkusiems šilutiškiams pranciškonas Gediminas papasakojo, kad krikštas tarsi kelrodė žvaigždė yra svarbus kiekvieno krikščionio gyvenime. Neretai žmonės, paklausti apie krikštą, trūkčioja pečiais, kitiems jis asocijuojasi su gimtosios nuodėmės atleidimu, dar kiti mąsto esą krikštas atleidžia visas iki tol padarytas nuodėmes…
„Net religingi žydai, neatpažinę Kristaus, prikalė jį prie kryžiaus. Stebėjausi, iš kur tas žiaurumas, religinis smurtas, kuris istorijoje ne kartą pasikartojo… Supratau, žmonės pakrikštyti, tačiau jų širdys nepakeistos – pagoniškos širdys. Šv. Steponas sakė, kad nemylintis nėra atgimęs. Meilė yra pažinimas. Ir pakrikštyti viduje esame skirtingi. Vieni į bažnyčią eina iš meilės, gyvena meilėje išgirdę ir pažinę Dievą, kiti – tebegyvena prietaruose, tebeturi pagonišką santykį, nors ir pakrikštyti. Į bažnyčią eina sumokėti mokesčius, kad būtų palaiminti laimingam gyvenimui“, – prieš kelerius metus šilutiškiams kalbėjo pranciškonas G. Numgaudis.
Išklausę pranciškono minčių, šilutiškiai neliko abejingi jo sumanymui. Tada buvo paaukota 3496 Lt. Greitai pralėkė dveji metai, ir šilutiškiai buvo pakviesti į dokumentinio filmo apie krikštą sutiktuves.
Prieš kelias savaites
Šįkart renginio iniciatorius buvo šilutiškis Petras Janšauskas. Bibliotekos konferencijų salė buvo per ankšta sutalpinti visus norinčius išvysti filmą, susitikti su filmo idėjos autoriumi ir filmo prodiuseriu broliu pranciškonu Gediminu Numgaudžiu. Filmą kūrė nacionalinės premijos laureatas, dokumentinio kino režisieriaus Audrius Stonys.
Brolis Gediminas papasakojo, kaip buvo kuriamas filmas. Filmui sukurti prireikė trejų metų. Surengtų kelionių į Jordaniją, Izraelį filmuotos medžiagos šiame dokumentiniame filme panaudota mažiau, planuojama, kad ji pravers kitiems projektams. Dokumentiniame filme „Avinėlio vartai“ yra daug filmuotos medžiagos iš Jeruzalės ir Lietuvos.
Pasak brolio Gedimino, kaip ne visiems „įkandami“ poezijos simboliai, taip šis, be vaidybinio siužeto, kupinas poetinių atspalvių dokumentinis filmas ne visiems suprantamas. Tai įvertinęs brolis Gediminas mielai papasakojo filmo siužetą. Pirmieji filmo kadrai filmuoti Pakutuvėnuose, Velykų naktį, kai minia žmonių su žvakutėmis eina į bažnyčią pro didžiuosius vartus. Vėlesni vaizdai žiūrovą nukelia į Vilniaus sentikių bažnyčią (sentikiai išlaikė archajiškiausią krikšto paprotį), dar vėliau – į Jeruzalę.
Ekrane – archeologų atkasta kryžiaus formos krikštykla, pažadėtoji žemė, beduinų stovykla Jordanijoje, o Žemaitijoje, vienoje krašto kaimo sodyboje ruošiamasi krikštynoms. Vyrai rūko, neša aviną, ruošiasi ir jį paskerdžia. Netrukus visi išvažiuoja į bažnyčią. Krikštys vaiką.
Filme „Avinėlio vartai“ išgirstame gerai žinomą maldą „Tėve mūsų“. Ši malda, giedama sirės lūpomis senąja aramėjų kalba, skamba ypač jaudinamai. Maldos fone žiūrovas mato Kristaus kapo baziliką.
Filmas žiūrovus supažindina su skirtingų krikščioniškų konfesijų ir krikščioniškų tautų krikštijimo bei krikšto atnaujinimo apeigomis. Šiuo filmu siekiama atidžiau pažvelgti į krikšto stebuklą bei krikšto siunčiamus ženklus. Filmas sukurtas tam, kad žmogus pajustų ir priartėtų prie paslaptingojo Amžinybės sakramento.

Laima PUTRIUVIENĖ