Hugo Šojaus dvare apsilankė Prūsijos karališkoji pora
Tarptautinės muziejų nakties proga Šilutės Hugo Šojaus dvare, plevenant žvakių ugnelėms, veikė parodos, o paskutiniams saulės spinduliams lyžtelėjus dvaro rūmus, čia apsilankė Prūsijos karališkoji pora, lydima metraštininkės…
Tą dieną muziejininkai plačiai atvėrė dvaro rūmų duris visiems, kuriems rūpėjo sužinoti, kaip ir kuo anuomet gyveno dvariškiai.
Ekspozicijų salė „pražydo“
Hugo Šojaus dvaro ekspozicijų salė „pražydo“ garsaus dailininko Prano Domšaičio tapytų gėlių natiurmortais. Iš vieno žvelgė našlaitės, iš kitų – rožės, jurginai, astrai ir visokios kitokios vazose pamerktos darželio ar laukų gėlės. Parodos lankytojus žavėjo įspūdingos, vešlios gėlių puokštės, spalvomis ir grožiu tebekuriančios jaukumo jausmą kaip ir tada, kai tapytojas jas „įamžino“ drobėse.
Dailininkas Pranas Domšaitis (1880-1965), Karaliaučiaus meno akademijos auklėtinis, po Pirmojo pasaulinio karo išgarsėjo Vokietijoje, po Antrojo – sulaukė pripažinimo Pietų Afrikoje. Neįkainojamą 665 P. Domšaičio kūrinių kolekciją 1989-2006 m. Lietuvai padovanojo Lietuvių fondas (Čikaga, JAV), nuo 2001 m. ji nuolat eksponuojama Lietuvos dailės muziejaus padalinyje, Klaipėdoje. Natiurmortus P. Domšaitis kūrė visą gyvenimą, tačiau daugiausiai paveikslų spalvingų gėlių puokščių vazose jis nutapė 4-5 praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Jų atsiradimas susijęs su gana komplikuotu dailininko gyvenimo laikotarpiu tarpukario Vokietijoje ir pokarinėje Austrijoje.
Karališkųjų žingsnių aidas
Reprezentacinėje dvaro salėje tą vakarą vyko teatralizuota muzikinė programa „Karališkų žingsnių aidas“. Visų norinčių ją pamatyti ir išgirsti muziejininkai nepajėgė sutalpinti, todėl atvykusius kvietė įsikurti gretimose salėse. Teatralizuota muzikinė programa skirta Prūsijos karaliaus Frydricho Vilhelmo III ir karalienės Luizės dvaro rezidavimui Klaipėdoje atminti.
Karališkosios poros metraštininko vaidmenį kūrė aktorė Virginija Kochanskytė, muzikinius kūrinius atliko dainininkai, tarptautinių konkursų laureatai Giedrė Zeicaitė ir Artūras Kozlovskis, pianistė Vaiva Purlytė. Teatralizuotos muzikinės programos dalyviai vilkėjo anos epochos kilmingųjų rūbais. Jų laikysena, manieros klausytojus skatino mintimis nukeliauti ir įsivaizduoti laikus, kai iš Karaliaučiaus į Klaipėdą reikėjo varginančiai keliauti 3 dienas ir 3 naktis.

Karališkoji pora (Giedrė Zeicaitė, Artūras Kozlovskis), metraštininkas (aktorė Virginija Kochanskytė) ir pianistė Vaiva Purlytė.
2015 metai paskelbti Mykolo Kleopo Oginskio metais. Neatsitiktinai programos rengėjai teatralizuotą muzikinę dalį pradėjo ir ją užbaigė garsiuoju šio kompozitoriaus polonezu „Atsisveikinimas su tėvyne“.
„XVIII-XIX a. kilmingųjų šeimų sūnūs būdavo ruošiami tapti valstybės politikais, diplomatais, o dukras nuo mažens mokydavo muzikos, dailės, šokių. Dvaro rūmų literatūriniai, muzikiniai salonai buvo ypač populiarūs“, – priminė karališkosios poros metraštininkės vaidmenį kūrusi V. Kochanskytė, neabejojanti, kad daugybė sklandančių legendų apie karalienę Luizę, vadintą šviesiausiuoju angelu, šventąja, Prūsijos žvaigžde audrų debesyse, ateityje suguls į knygos puslapius. Šios programos rengėjai rėmėsi Jovitos Saulėnienės sudaryta knyga apie karališkosios poros rezidavimo Klaipėdoje faktus, prisiminimus.
Kelionė iš Karaliaučiaus į Klaipėdą
Pasakojimas apie šią kelionę yra populiariausia anų laikų legenda, bylojanti, kaip pašto keliu Prūsijos karalienė Luizė su vaikais, o vėliau ir pats karalius Frydrichas Vilhelmas III atkeliavo per Kuršių neriją. Kelionė per speigą ir pūgą truko tris paras. Kelionės įspūdžius yra užrašęs karališkosios poros šeimos gydytojas: nakvynė smuklėje, kur karalienei ant grindų buvo patiesta šiaudų, vakarienė pas Rasytės kunigą, atokvėpis Nidos pašto stotyje, kur karalienė Luizė savo deimantiniu žiedu stikle įrėžė mylimo poeto J. W. Getės giesmę iš romano „Vilhelmas meisteris“: „Kas ašarom suvilgęs nevalgė duonos, kiauras naktis nesėdėjo dejuodamas ant gulto, tas nepažįsta dangiškos gailės…“
Karalienės karietai pasiekus Juodkrantę, pasivijo karalius Vilhelmas III. Karalienė apsistojo mokykloje, karalius – pašto stotyje. Neilgai trukus karališkoji pora išvydo Klaipėdą. Sergančiai karalienei grynas oras sveikatos nepablogino, atvirkščiai – ji pasitaisė.
Karalienė Luizė per gana trumpą savo viešnagę (vienerius metus) sugebėjo taip užkariauti vietos žmonių širdis, kad amžiams įėjo į miesto istoriją. Apie jos nuoširdumą, nepaprastą gebėjimą bendrauti ir su karaliais, ir su paprastais bajorais sklido legendos.
Susitikimas su Napoleonu
„Ieškant išeities iš tragiškos Prūsijos situacijos karalius stengėsi sudaryti sąjungą su Rusija. Turėjo prasidėti taikos derybos su Napoleonu Tilžėje. Karalius kartu su Rusijos imperatoriumi Aleksandru I apsistojo Tauragėje. Nevilties apimtas Prūsijos karalius iškvietė žmoną į Tilžę, kad gražuolė suminkštintų Napoleono širdį. Luizės ir Napoleono pokalbis vyko 1807 m. liepos 5 d. Tilžėje. Amžininkų liudininkai teigia, kad pokalbis tęsėsi gana ilgai. Po susitikimo karalienė Luizė sakė: „Napoleonas buvo sutrikęs. Aš užvaldyta minties jaučiausi tvirtai“.
Neištvėręs į kambarį įėjo Prūsijos karalius. Napoleonas savo maršalams vėliau sakęs: „Jeigu Prūsijos karalius būtų įėjęs į kambarį šiek tiek vėliau, būčiau turėjęs perleisti jam Magdeburgą…“ Tada Luizė išryškėjo kaip lygiavertė monarchė tarp galingiausių to meto Europos valdovų“, – skaitė aktorė V. Kochanskytė.
Skaitymus lydėjo muzika, dainos, kurias švelniu lyg šilkas balsu dainavo G. Zeicaitė.
Laima PUTRIUVIENĖ