Atvėrę duris į Vydūno darbo kambarį

FONDASĮ Kintų Vydūno kultūros centre vykusį Muziejų dienos ir nakties renginį suėjo ir suvažiavo gausus būrelis kintiškių, šilutiškių, būta svečių iš kitų Lietuvos miestų. Net iš Tilžės atskubėjo ten veikiančio Lietuvos konsulato laikinasis vadovo Bronius Stasys Makauskas ir į jo automobilį tilpusios keturios lietuvių draugijos dainininkės su lietuviškomis dainomis.

Centro darbuotojos Reda ir Asta lankytojus pasitiko pasipuošusios retro stiliaus apdarais.

Anot Vydūno kultūros centro direktorės Ritos Tarvydienės, nuo 1994 m. Kintuose veikiančią Vydūno muziejaus ekspoziciją kasmet aplanko per 4000 lankytojų. Paskutiniais metais ypač suaktyvėjo pavienių lankytojų ir šeimų grupės. Lankytojai domisi ne vien Vydūno biografiniais faktais, bet ir jo skleistomis savęs pažinimo idėjomis ir žmogaus sąsajomis su visata.
Šįkart atvykusieji į Kintus turėjo progos pamatyti atnaujintą Vydūnui skirtą muziejaus ekspoziciją. Pastate, kur prieš 125 metus vaikus mokė Vilhelmas Storosta Vydūnas, į renginį pakvietė mokyklinio varpelio tilindžiavimas. Centro vadovė R. Tarvydienė lankytojus informavo, kad 2014 metais Lietuvos kultūros taryba Vydūno muziejaus ekspozicijai atnaujinti skyrė 55 tūkst. litų, dar pridėjo Šilutės r. savivaldybė, tačiau už šias lėšas nepavyko įgyvendinti viso projekto, tad apsispręsta muziejaus ekspoziciją naujinti etapais.
2014 m. buvo nupirkta baldų dviem pagrindiniams ekspozicijos kambariams. Pirmame etape pavyko parengti imitaciją Vydūno kabineto, kuriame tarsi Vydūno knygynėlyje eksponuojami visi Vydūno išleistų knygų originalai. Per knygų leidimo istoriją ir asmeninius Vydūno laiškus ekspozicijoje pasakojamas nelengvas Vydūno gyvenimo kelias nuo Kintų iki Tilžės, vėliau iki Detmoldo ir jo sugrįžimo iš ten amžinajam poilsiui į Rambyną.
Antroje ekspozicijų klasėje su išlikusiais keliais senaisiais mokykliniais suolais įrengta Vydūno klasė ir ekspozicija apie senąją mokyklą ir jos mokytoją Vydūną. Čia kabo ir ruda mokyklinė lenta, kurioje galima raides rašyti su kreida. Ir tądien lankytojai turėjo progos, prisimindami savo mokyklinius metus, užrašyti ką nors rudoje lentoje. Greta kabo modernesnė interaktyvi lenta, kurioje galima rašyti ir užduotis atlikti elektroninėmis priemonėmis.

Mokytojos įrašas senojoje klasės lentoje.

Vydūno klasėje yra 8 senųjų suolų vietos, kuriose vaikai gali atsisėsti į suolus ir pabandyti parašyti tekstą ant vienos iš seniausių mokyklinės priemonės – grifelinės lentelės. Kita edukacinė programa skirta tėveliams – jie gali prisiminti rašymą sąsiuvinyje su rašaliniu parkeriu arba į rašalinę pamirkyta plunksna. Viena iš pagrindinių centro darbuotojų idėjų – Vydūno muziejuje sukurti „Vidinio tilsmo kambarį“, kuris būtų skirtas žmogaus pabuvimui su savimi. Tam būtų pasitelkiama Vydūno filosofija, subtiliai pritaikant išmaniąsias technologijas ir sukuriant skirtingas šviesos ir garso nuotaikas.
Apžiūrėję atnaujintą ekspoziciją, muziejaus lankytojai suktais laiptais pakilo į jaukią renginių salę mansardoje. Čia jų laukė Vydūno draugijos dainininkai ir kanklininkai, atlikę graudžių Mažosios Lietuvos dainų. Dainas keitė paskaitos rimtomis temomis: kaunietis Tomas Stanikas skaitė pranešimą „Vydūnas – pirmasis Lietuvos jogas“, kitas kaunietis Juozas Šidiškis apžvelgė Vydūno ir Šatrijos Raganos gyvenimo paraleles. Tarp rimtų ir ilgų kalbų skambėjo vydūniečių ir Tilžės lietuvių moterų kvarteto dainos, kurioms pritarti buvo kviečiama ir susirinkusi publika.
Pabaigai Vydūno kultūros centro moterys Rita, Asta ir Reda pakvietė svečius paskanauti lietuvininkų kafijos, krimstelti skanių krašto pyragų. Netrukus Kintų renginių salėje prasidėjo kamerinės muzikos koncertas „Atverk užmaršties vartus“, kur skambėjo Kauno styginių kvarteto ir arfininkės Joanos Daunytės koncertas.

Petro Skutulo fotopasakojimas

Tai ne mokinukė Vydūno laikų klasėje, o ekspozicijos baldus gaminusios firmos atstovė Monika su dovanų krepšeliu.

Skamba vydūniečių daina.

Į renginį atvyko kintiškių, šilutiškių ir iš kitų Lietuvos miestų.

Lietuvos konsulato vadovas Tilžėje Bronius Makauskas prie Vydūno darbastalio parašė atvirlaiškį.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Darbo laiko apskaitos sistemos. Ką reikia žinoti?

Darbo laiko apskaitos sistemos (DLAS) yra esminis įrankis šiuolaikinėms organizacijoms, siekiančioms efektyviai valdyti darbuotojų darbo laiką, optimizuoti procesus ir užtikrinti teisės aktų laikymąsi. Šiame straipsnyje aptarsime, ką reikia žinoti apie DLAS, jų funkcijas, privalumus ir svarbiausius aspektus, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį renkantis tinkamą sistemą. Pagrindinės DLAS funkcijos: Darbo laiko registravimas: DLAS leidžia tiksliai fiksuoti darbuotojų atvykimo ir išvykimo laiką, naudojant įvairias technologijas, tokias kaip biometriniai terminalai, išmaniosios programėlės ar telefoniniai skambučiai. Pamainų planavimas: Sistemos suteikia galimybę lengvai kurti ir

„Sidabrinės nendrės“ premijos laureatas – klebonas Remigijus Saunorius

Šilutės rajono savivaldybės „Sidabrinės nendrės“ premijos komisijos pirmininkė Alina Urbonienė pranešė, kad šiemet „Sidabrinės nendrės“ laureatu išrinktas Šilutės Šv. Kryžiaus parapijos klebonas kanauninkas Remigijus Saunorius. Jis taip pat yra Šilutės dekanato dekanas, Tauragės apskrities policijos kapelionas, religijos mokslų magistras, bažnytinės teisės licenciatas. Šilutės parapijos klebono ir Šilutės dekanato dekano pareigas R. Saunorius eina nuo 2017 metų. Laureato veikla išsiskiria gebėjimu reaguoti į šiandienos aktualijas ir inicijuoti pokyčius, kurie prisideda prie visos bendruomenės gerovės. Jo vadovavimo metu buvo įgyvendinti reikšmingi projektai,

Durpyne rastas žmogaus kūnas

Tauragės apskr. vyriausiasis policijos komisariatas praneša, kad vasario 13 apie 18.24 val. Šyšgirių k., durpyne, rastas 64-erių metų vyro kūnas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Vasario 10 d. apie 11.30 val. Vilkų Kampe, išdaužus namo, kuris priklauso moteriai, gim. 1978 m., lango stiklą buvo įsibrauta į patalpas. Iš namo pavogti alkoholiniai gėrimai, siuvimo mašina bei juvelyriniai dirbiniai. Nuostolis 480 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str. 3 d. Tą pačią dieną 13.00 val. Jaunimo al., Šilutėje, namo laiptinėje, nepažįstama moteris, ištraukė

Kaip patekus į sukčių meilės pinkles nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?

Nors praėjusiais metais internetą sudrebinusi istorija, kai prancūzė sukčiui, apsimetusiam Bradu Pittu, pervedė solidžią sumą pinigų, daug kam galėjo sukelti šypseną, vis dėl to amžiną meilę žadantys apgavikai aktyvūs ir Lietuvoje.   Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, vien per pirmus devynis praėjusių metų mėnesius romantiniai sukčiai iš gyventojų pasisavino per  1 mln. eurų. Ekspertai pabrėžia, kad nors lietuvių budrumas auga, sukčiai veikia ne tik Valentino dieną. Jie visus metus randa naujų būdų, kaip išvilioti solidžias pinigų sumas.  Stebina išradingumu

Taip pat skaitykite