Kelionė per Šiaurės Skalvą

Šių metų pradžioje jau trečią kartą pasirodė atnaujintas ir papildytas keliautojo po Pagėgių kraštą žinynas „Šiaurės Skalva“. Šis nedidelio formato, puikaus dizaino ir geros poligrafinės kultūros leidinys su gausiomis iliustracijomis, nuotraukomis (nemažai yra naujų) ir žemėlapiais skirtas ne tik šio krašto mylėtojams. Jis sudomins ir ne vieną lietuvį, kur šis begyventų.

„Šiaurės Skalva“ – keliautojo po Pagėgių kraštą žinynas. Autoriai – Vytenis Almonaitis, Junona Almonaitienė. Tai 3-ioji atnaujinta ir papildyta laida, 2015 m., 256 p., tiražas 1250 egz.

„Šiaurės Skalva“ – keliautojo po Pagėgių kraštą žinynas. Autoriai – Vytenis Almonaitis, Junona Almonaitienė. Tai 3-ioji atnaujinta ir papildyta laida, 2015 m., 256 p., tiražas 1250 egz.

 

Leidinys – keliautojams
Žinyną parašė ir leidybai parengė kauniečių šeima – dr. doc. Vytenis Almonaitis ir dr. doc. Junona Almonaitienė, o išleido jų įkurta viešoji įstaiga „Keliautojo žinynas“ Kaune. Knygą maketavo Skaidra Vaicekauskienė, redagavo Jonas Varnauskas, viršelio autorė – Rita Brakauskaitė. Pridedamą žemėlapį maketavo Rūta Žezdrytė. Leidinys skirtas 1888-1894 m. po Skalvą keliavusio tautosakininko ir leidėjo Viliaus Kalvaičio (1848-1914) šviesiam atminimui.
Knygos anotacijoje rašoma, kad tai – kelionių vadovas, kuriame pateikiama išsamių žinių apie istorinį Šiaurės Skalvos regioną, Mažosios Lietuvos etnokultūrinės srities dalį. Įvade trumpai aptariama krašto geografija ir gamta, istorija ir būdingiausi kultūros bruožai. Pagrindinėje dalyje pristatoma Pagėgių savivaldybės teritorijoje bei Usėnų, Lauksargių, Viešvilės ir Smalininkų apylinkėse esantys gamtos, istorijos ir kultūros paminklai: Pleinės pelkė, Kaskalnio kopų masyvas, Vidkiemio ąžuolų alėja, Vilkyškių miško eglė, alkakalnis Rambynas, Šereiklaukio ir Greižėnų piliakalniai, Bitėnų-Užbičių ir Kavolių kapinės, Martyno Jankaus spaustuvė-muziejus, Žukų, Rukų, Vilkyškių evangelikų liuteronų, Ropkojų katalikų bažnyčios, Piktupėnų ir Stubrių mokyklos, Šilgalių dvaro sodyba, modernistinės architektūros pastatai Pagėgiuose bei Natkiškiuose, Senovinės technikos muziejus Smalininkuose, rašytojo Johaneso Bobrovskio memorialinė ekspozicija Vilkyškiuose, partizanų žuvimo vieta Rukuose ir kt. Svarbiausios lankytinos vietos pažymėtos pridedame žemėlapyje. Žinynas skiriamas pažintinio-kultūrinio turizmo mėgėjams, tai pat visiems besidomintiems Lietuvos istorija, gamtos ir kultūros paveldu.
Kodėl knyga pavadinta „Šiaurės Skalva“?
Skalviai – baltų gentis, tarpinė tarp lietuvių ir prūsų, gyveno abipus Nemuno. Apie 1278 m. jų žemę užkariavo kryžiuočiai. Čia ir gretimose teritorijose, t. y. už Lietuvos valstybės ribų (tačiau baltų žemėse), XV-XVI a. susiformavo savita lietuvių etnografinė sritis – Mažoji Lietuva, kitaip – Prūsų Lietuva, kuri priklausė Prūsijos kunigaikštystei, vėliau Prūsijos karalystei, galop Vokietijos imperijai. Mažosios Lietuvos gyventojai beveik visi buvo evangelikų liuteronų tikėjimo. Knygoje pristatoma tik šiaurinė Skalvos dalis, priklausanti Lietuvai, o pietinė aprašoma tik įvade. Senoji skalvių žemė žavi natūralia gamta, patraukia ypatinga istorija, primenančia, kur buvo lietuvių raštijos ištakos, kur caro laikais prasidėdavo knygnešių takai. Čia gyveno atkaklieji lietuvininkai, kurie beveik išnaikinti XX a., tačiau liko jų kultūros paveldas, kurį saugo krašto muziejai, Rambyno regioninis parkas, vietos bendruomenės.
Rengdami knygą jos autoriai vėl keliavo po pamėgtą kraštą, stebėjo pasikeitimus, tiek džiugius, tiek liūdnus. Anot jų, džiugina, kad visuomenė vis labiau domisi Mažosios Lietuvos istorija ir kultūra, tačiau nepakankamai rūpinamasi šio krašto paveldu. Uždaromos mokyklos, raudonplyčiai pastatai griaunami, o ilgaamžės plytos parduodamos; vis dar niokojamos kapinės, vagiami metalo laužui meniški kryžiai ir pan.
Knygos „Šiaurė Skalva“ pirmasis leidimas (2003 m.) apdovanotas LR Švietimo ir mokslo ministerijos surengtame mokslo populiarinimo darbų konkurse 2004 m. antrąja premija, antrasis (2007 m.) – 2007 m. Ievos Jankutės įsteigta Martyno Jankaus premija.
Dar daugiau faktų
Palyginus su antruoju leidimu, knyga pastebimai atnaujinta ir pastorėjusi 48 puslapiais. Žinyne aprašyta apie 10 naujų vietovių (Kuciai, Kreivėnai, Kavoliai, Stremeniai ir kt.), naujas skyrelis skirtas Šereiklaukio miškui. Lankytinų vietų sąrašas nuo 120 išaugo iki 145. Vienas iš naujai pristatytų kultūros paminklų – senosios Jonikaičių evangelikų liuteronų kapinės. Čia verta priminti, kad šios knygos bendraautoriaus V. Almonaičio iniciatyva, surengus šių kapinių tvarkymo talką, 2013 m. surasti įžymių krašto lietuvininkų veikėjų Kristupo (1871-1913) ir Jono (1873-1910) Urėdaičių bei jų tėvų suniokoti kapai. Iniciatyvos tvarkyti minėtus kapus ir visas kapines ėmėsi Romualdas ir Daiva Jarusevičiai, kurie sutelkė daugiau rėmėjų ir talkininkų. Brolių kapai pažymėti naujais paminklais ir 2013 m. lapkričio 30-ąją pašventinti, pažymint Tilžės akto 95-ąsias metines.
Knyga „Šiaurės Skalva“ šių metų vasario 27 d. buvo pristatyta 17-oje Vilniaus knygų mugėje. Turiningą pristatymą vedė etnologė Gražina Kadžytė, pasisakė kultūrologė Irena Seliukaitė, mecenatas Remigijus Kelneris. Renginys ir knyga aprašyti Jūratės Mičiulienės straipsnyje „Į skalvių žemę – magiška trauka“ http://lzinios.lt/lzinios/Keliones/i-skalviu-zeme-magiska-trauka/218983. Taip pat verta perskaityti ir pokalbį su Kauno technologijos universiteto (KTU) Filosofijos ir psichologijos katedros doc. dr. Junona Almonaitiene – „Keliaujantiems po Lietuvą pataria psichologė ir istorikas“ http://kultura.lrytas.lt/meno-pulsas/keliaujantiems-po-lietuva-kaunieciu-mokslininku-zinynai.htm

Algirdas Mikas ŽEMAITAITIS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kodėl burnos gaivumas išlieka ilgiau po profesionalios higienos procedūros?

Gaivi burna suteikia daugiau pasitikėjimo savimi ir leidžia jaustis patogiai bendraujant su kitais. Nors kasdieninė dantų priežiūra namuose yra būtina, ji ne visuomet gali užtikrinti ilgalaikį burnos gaivumą, ypač kai kalbama apie giliau esančias bakterijų sankaupas. Profesionalios dantų higienos procedūros klinikoje pašalina sunkiai prieinamas apnašas ir bakterijas, taip padėdamos išlaikyti šviežesnį kvapą ilgesnį laiką. Tai – ne tik sveikatos priežiūros priemonė, bet ir būdas padidinti pasitikėjimą savimi kasdieniame gyvenime. Apnašų kaupimasis ir burnos kvapas: kodėl kasdienio valymo ne visuomet pakanka?

VRK suskaičiavo 458 064 super rinkėjus

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) susistemino balsuoti atvykusių rinkėjų duomenis ir atliko šių metų rinkimuose balsavusių rinkėjų statistinę analizę pagal balsavimo visuose šių metų rinkimuose aktyvumą. VRK duomenys rodo, kad iš viso yra net 458 064 rinkėjai, kurie 2024 m. balsuoti ėjo net penkis kartus: dalyvavo abiejuose Respublikos Prezidento rinkimų turuose, rinko Europos Parlamento narius ir balsavo abiejuose balsavimuose rinkdami Seimą. „Buvo nepaprastai įdomu patikrinti, kiek turime pareigingiausių rinkėjų. Tokių, kurie balsavo visus penkis šių metų rinkimų savaitgalius ir nepraleido nė

Kviečia į Vydūno kultūros centrą Kintuose

Vydūno kultūros centras Kintuose kviečia į 21-osios emalio meno laboratorijos „Pamario ženklai“ darbų pristatymą. Lapkričio 8 d., penktadienį, 18 val. Kintų Vydūno kultūros centre bus pristatoma 21-ojoje emalio meno laboratorijoje kūrusių dailininkų darbų paroda. Tema: ,,Švyturys – šviesos ir vilties simbolis“. Skirta Švyturių metams ir Vydūno muziejaus 30-mečiui paminėti. Pamario ir pajūrio kraštas 2024-us metus skyrė unikaliam vandens krašto paveldo objektui – ŠVYTURIUI. Švyturys yra ne tik vandens keliautojų navigacijos priemonė, bet dažnai literatūroje filosofine prasme naudojamas kaip komunikacijos ar

Petro Jakšto atminimui

Petras Jakštas

Lapkričio 5 d. Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje įvyko tarpmokyklinės intelektinės žaidynės „Vadovas po Šilutės miestą ir rajoną“. Renginys skirtas paminėti Lietuvos kariuomenės karininko, kariškosios spaudos žurnalisto, istoriko ir bibliofilo Petro Jakšto 125-ąsias gimimo metines. P.Jakštas gimė 1899 m. spalio 28 d. Jo gyvenimas ir veikla ženkliai prisidėjo prie Šilutės miesto bei krašto istorijos ir kultūros puoselėjimo. Deja, jaunosios kartos atstovams šis šviesuolis iki šiol buvo mažai žinomas, tad biblioteka šiuo renginiu siekė padėti moksleiviams susipažinti su jo veikla ir

Taip pat skaitykite