Paslaptingiausioje metų šventėje linksminosi pagal senąsias tradicijas

Šventėje pasveikintos jaunos Vainute gyvenimą kuriančios šeimos.

fondasPuoselėdami senąsias tradicijas vainutiškiai pakvietė į paslaptingiausią metų šventę – Jonines. Suėjo kaimynai, suvažiavo artimieji, svečiai sugužėjo iš artimų ir tolimesnių kaimų, miestelių, miestų.

Kur gėlėmis Vainutas žydi
Jau vidurdienį užvirė aistros krepšinio aikštelėje. Dėl seniūno V. Mockaus prizo varžėsi 15 komandų. Nors daug žadanti vainutiškių komanda ir netapo laimėtojais, bet pelnė trečią prizinę vietą. Seniūno prizą iškovojo mišri komanda, pasivadinusi „Šniūrais“.
Vakare Šv. Jono krikštytojo bažnyčioje aukotos šv. Mišios. Po sakralinės valandos šventinė eisena su pašventintais vainikais, lydima Šilalės kultūros centro pučiamųjų orkestro (vadovas Zigmas Levickis) ir šventės dalyvių bei svečių, patraukė į tradicinę šventės vietą. Slėnyje, kurio šlaite gėlėmis išrašytas Vainuto vardas, netrukus susirinko taip gausiai, kad žmonės lyg bitės avilyje lipte aplipo visus suolus ir šlaitus. Atvykėlių automobilių vilkstinės nutįso visų gatvių kelkraščiais. Netrūko jaunimo, čia pat krykštaujančių vaikų.
Tradicinę šventę sutelktai organizavo Senųjų kaimo tradicijų centras, Vainuto seniūnija, Vainuto bendruomenė ir rėmėjai.
Joninės, Rasos, Kupolės
Jonines, vis kitaip vadinamas, švenčia daugelyje krikščioniškojo pasaulio tautų. Joninių šventės ištakos – pagoniškoji Rasų šventė, kuri vėliau dėl krikščionybės įtakos sutapatinta su Jono Krikštytojo gimimo diena. Anksčiau vasaros saulėgrįžos šventė, kaip ir kitos didžiausios kalendorinės šventės būdavo švenčiamos kelias dienas.
Tai paslaptingiausia metų šventė, ilgiausios dienos, trumpiausios nakties – vasaros saulėgrįžos šventė. Tai metas, kai visa gamta pakyla į aukščiausią tašką ir tarsi gyvybės šaltinis trykšta sveikata, teikia gyvybę ir jėgą. Nuo seno merginos ir moterys Joninių išvakarėse skubėdavo rinkti žolynų. Juos surinkdavo iš skirtingų vietų, surišdavo į kupolę ar nupindavo vainiką mažiausiai iš 9 skirtingų žolynų. Kupoles išdžiovinusios kabindavo troboje garbingiausioje vietoje tam, kad visus metus nuo piktų akių, blogų žmonių saugotų.
Buvo tikima, kad Joninių rytą rasoje išsivoliojęs ir išsiprausęs sveikas būsi visus metus.
Linkėjimus – į vainiką
Vainuto seniūnas ir šventės svečiai iš puokščių rinkosi žolynus ir sakė palinkėjimus vainutiškiams. Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis išsirinko ramunę ir palinkėjo saulėtos vasaros. Seimo narys Remigijus Žemaitaitis išsirinkęs dobilą sakė, kad jis yra meilę, saldumą, ištikimybę, sveikatą simbolizuojantis augalas: „Eidamas prie bitelių visada pasidžiaugiu žydinčiais dobilais. Iš jų suneštas medus šviesiausias ir saldžiausias“. Vicemeras Virgilijus Pozingis iš rugiagėlių puokštės išskyrė varpas, pranašaujančias vainutiškiams gerą derlių: „Duonos tikrai nepritrūks“. Administracijos direktorius Sigitas Šeputis linkėjo sėkmingų metų, pilnų aruodų. Savivaldybės tarybos narys Steponas Kazlauskas pašmaikštavęs, kad puokštėje nėra statybinių medžiagų, vainutiškiams palinkėjo meilės.
Linkėjimų pynę vainikavo Vainuto seniūnas Vitalijus Mockus, pasidžiaugęs gausiai susirinkusiais ir Vainuto seniūnijos žmonėmis, gražinančiais miestelį. Puokštėje radęs paparčio šakelę, patikino per Jonines ieškosiąs paparčio žiedo…
Joninių magija
Šventės vedėja Vaida Galinskienė priminė, kad Joninių burtai turi magiškos galios. Prieš 5 metus su seniūnu V. Mockumi nusilaužę šermukšnio šakelę būrė, kad iš Vainuto neišvažiuotų jaunos šeimos. Burtai išsipildė. Vainute netrūksta jaunimo, nusprendusio savo gyvenimą kurti čia, gimtinėje. Vainuto žemėje leidžiantiems savo šaknis padėkota, jiems įteiktos atminimo dovanos. Į sceną pakviesta net 10 jaunų šeimų: Ieva ir Tadas Erciai, Simona ir Darius Jončai, Inga ir Mindaugas Vaitkai, Aušra ir Vaidotas Pociai, Rasa ir Modestas Erciai, Kristina ir Artūras Pielikiai, Ingrida ir Algimantas Lenkšai, Aistė ir Artūras Šimašiai, Sigita ir Modestas Šilinskai, Lina ir Marius Juzaičiai. Jaunosios šeimos atskubėjo su savo mažyliais, juos sveikino ir dovanų įteikė Meras V. Laurinaitis ir seniūnas V. Mockus.
Estafetės, žaidimai, linksmybės
Jaunimas varžėsi estafetėje su mediniais batais. Šioje rungtyje geriausiai sekėsi vainutiškiams ir jų svečiams iš Kvėdarnos.
Folklorinėje šventės dalyje skambėjo Vainuto folkloro ansamblio „Vainuta“ (vadovė Loreta Mieliulytė) Žemaičių Naumiesčio kaimiškos muzikos kapelos „Žaliakalnis“ (vadovas Valerijonas Krutikovas), Bikavėnų liaudiškos muzikos kapelos „Lolytėlė“ (vadovas Kazys Budrys) melodijos. Šokių pynes pynė Vainuto gimnazijos merginų šokių kolektyvo „Uta“ (vadovė Lina Šaulytė) šokėjos.
Pagerbti varduvininkai
Skambant „Lolytėlės“ melodijoms, į ratelį buvo pakviesti varduvininkai Jonai, Janinos, Rasos. Dešimties varduvininkų galvos papuoštos ąžuolų vainikais, šventę varduvininkams primins gauti lauknešėliai su kvepiančiomis braškėmis.
Kaip ir kasmet į Jonines iš svečios šalies sugrįžo Dalia ir Viktoras Kantminai. Šiemet jau ne vieni – su savo sūnumi Jonuku, jauniausiu šventės varduvininku.

Laima PUTRIUVIENĖ

Vienas komentaras

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Darbo laiko apskaitos sistemos. Ką reikia žinoti?

Darbo laiko apskaitos sistemos (DLAS) yra esminis įrankis šiuolaikinėms organizacijoms, siekiančioms efektyviai valdyti darbuotojų darbo laiką, optimizuoti procesus ir užtikrinti teisės aktų laikymąsi. Šiame straipsnyje aptarsime, ką reikia žinoti apie DLAS, jų funkcijas, privalumus ir svarbiausius aspektus, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį renkantis tinkamą sistemą. Pagrindinės DLAS funkcijos: Darbo laiko registravimas: DLAS leidžia tiksliai fiksuoti darbuotojų atvykimo ir išvykimo laiką, naudojant įvairias technologijas, tokias kaip biometriniai terminalai, išmaniosios programėlės ar telefoniniai skambučiai. Pamainų planavimas: Sistemos suteikia galimybę lengvai kurti ir

„Sidabrinės nendrės“ premijos laureatas – klebonas Remigijus Saunorius

Šilutės rajono savivaldybės „Sidabrinės nendrės“ premijos komisijos pirmininkė Alina Urbonienė pranešė, kad šiemet „Sidabrinės nendrės“ laureatu išrinktas Šilutės Šv. Kryžiaus parapijos klebonas kanauninkas Remigijus Saunorius. Jis taip pat yra Šilutės dekanato dekanas, Tauragės apskrities policijos kapelionas, religijos mokslų magistras, bažnytinės teisės licenciatas. Šilutės parapijos klebono ir Šilutės dekanato dekano pareigas R. Saunorius eina nuo 2017 metų. Laureato veikla išsiskiria gebėjimu reaguoti į šiandienos aktualijas ir inicijuoti pokyčius, kurie prisideda prie visos bendruomenės gerovės. Jo vadovavimo metu buvo įgyvendinti reikšmingi projektai,

Durpyne rastas žmogaus kūnas

Tauragės apskr. vyriausiasis policijos komisariatas praneša, kad vasario 13 apie 18.24 val. Šyšgirių k., durpyne, rastas 64-erių metų vyro kūnas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Vasario 10 d. apie 11.30 val. Vilkų Kampe, išdaužus namo, kuris priklauso moteriai, gim. 1978 m., lango stiklą buvo įsibrauta į patalpas. Iš namo pavogti alkoholiniai gėrimai, siuvimo mašina bei juvelyriniai dirbiniai. Nuostolis 480 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str. 3 d. Tą pačią dieną 13.00 val. Jaunimo al., Šilutėje, namo laiptinėje, nepažįstama moteris, ištraukė

Kaip patekus į sukčių meilės pinkles nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?

Nors praėjusiais metais internetą sudrebinusi istorija, kai prancūzė sukčiui, apsimetusiam Bradu Pittu, pervedė solidžią sumą pinigų, daug kam galėjo sukelti šypseną, vis dėl to amžiną meilę žadantys apgavikai aktyvūs ir Lietuvoje.   Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, vien per pirmus devynis praėjusių metų mėnesius romantiniai sukčiai iš gyventojų pasisavino per  1 mln. eurų. Ekspertai pabrėžia, kad nors lietuvių budrumas auga, sukčiai veikia ne tik Valentino dieną. Jie visus metus randa naujų būdų, kaip išvilioti solidžias pinigų sumas.  Stebina išradingumu

Taip pat skaitykite