Takai norintiems pažinti Mažąją Lietuvą 

Mažoji Lietuva išsiskiria unikalia gamta ir kultūriniu paveldu, o visą tai artimiau pažinti galima ir lengvo pasivaikščiojimo metu. Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija kviečia išmėginti įdomiausius nedidelio atstumo (nuo trumpesnio nei vieno iki kelių km ilgio) pažintinius takus regiono saugomose teritorijose ir iš arčiau pažinti įstabią Mažosios Lietuvos gamtą bei kultūrą.

Aukštumalos pažintinis takas Nemuno deltos regioniniame parke

Aukštumalos pažintinis takas yra unikali 1,2 km (viena kryptimi) pažintinė trasa per Aukštumalos aukštapelkę – telmologinį draustinį Šilutės rajone, Nemuno deltos regioniniame parke. Medinis takas vingiuoja per natūralią pelkę ir lankytojams suteikia galimybę saugiai bei patogiai pažinti šią pasauliniu mastu garsią aukštapelkę, jos ekosistemą bei kraštovaizdį.

Aukštumalos pelkė

Aukštumalos aukštapelkė – tai viena įžymiausių aukštapelkių ne tik Lietuvos, bet ir pasauliniu mastu. Ji užima net apie 2 500 hektarų plotą ir yra viena seniausiai tyrinėtų aukštapelkių Europoje. Dar 1902 m. ji buvo aprašyta vokiečių botaniko C. A. Weber‘io pirmojoje pasaulyje mokslinėje monografijoje apie aukštapelkes.

Aukštumalos pažintiniame take yra įrengti informaciniai stendai, pasakojantys apie pelkės augaliją, gyvūniją bei jos istoriją. Take taip pat yra įrengtos atokvėpio vietos. Tako pabaigoje stovi medinis apžvalgos bokštelis, iš kurio galima mėgautis įspūdingais vietovės vaizdais.

„Rojaus kelias“ Bitėnuose, Rambyno regioniniame parke

„Rojaus kelias“ – tai trumpas, vos 0,5 km ilgio, pažintinis pėsčiųjų takas Bitėnų kaime. Šis interaktyvus takas buvo įrengtas remiantis garsios lietuvininkės Lėnės Grigolaitytės prisiminimais ir jos knygos „Rojaus kelias“ motyvais. Takas pasitinka lankytojus ties Martyno Jankaus muziejumi, vingiuoja lieptu per Bitės upelį ir seną kaimo keliuką, vedantį Grigolaičių sodybos vietos link. Toliau takelis veda Bitės upelio slėniu iki keliuko, kuriuo pasukus kairėn galima išeiti ir į didesnį kaimo kelią, vedantį į Pempynės dvarvietę arba į Bitėnus prie garsiosios baltųjų gandrų kolonijos. 

Šis takas darniai jungia itin prasmingą Bitėnų kultūrinį paveldą – muziejų, senąją kaimo infrastruktūrą – su išskirtine šio krašto gamta.

Trumpame pažintiniame take įrengti informaciniai stendai, dvi poilsio vietos, iš kurių atsiveria puikus vaizdas į upelį ir už jo esantį Mažosios Lietuvos paveikslų sodą. 

Kelionė „Rojaus kelio“ pažintiniu taku ne tik leis jums pasigrožėti įstabia vietine gamtą, bet ir gerokai praplės istorines žinias apie Mažosios Lietuvos regioną.

Ekologinis pažintinis takas „Litorina“ Pajūrio regioniniame parke

„Litorinos“pažintinis takas nors yra ilgiausias iš šiame straipsnyje minimų takų (skaičiuojant maršruto ilgį į abi puses), pasivaikščiojimas juo tikrai neprailgs. Šis, Lietuvos pajūrio ruožu besidriekiantis nuostabus 2,5-3 km ilgio vienpusis (linijinis) maršrutas Klaipėdos rajone, leis jums pasimėgauti nuo garsiojo „Olando kepurės“ skardžio atsiveriančiais jūros vaizdais, suteiks galimybę pasiekti legendomis apipintą Kukuliškių piliakalnį ir artimiau susipažinti su pajūrio miškais bei jų gamtine įvairove.

„Litorinos“ takas veda medinių lentelių taku ir miško keliukais, driekiasi palei 15–20 m aukščio „Olando kepurės“ skardžius. Jame rasite apžvalgos aikštelių, informacinių stendų, pavėsinių ir suoliukų, tad kelionė juo tikrai bus turininga ir nevarginanti.

Eidami „Litorinos“ taku galėsite išvysti ir šimtmečio senumo parką, kurį daugiau nei prieš amžių Klaipėdos magistrato užsakymu pasodino Klaipėdos pirklių gildija. Jame lyg šiol galima rasti kėnių, bukų, platanalapių klevų, raudonųjų ąžuolų ir kt. Šiuo keliu galima pasiekti ir nuo Antrojo pasaulinio karo pajūryje išlikusia karinę bateriją „Memel Nord“, kurioje šiandien įrengta karo reliktų ekspozicija.

„Litorinos“ pažintinis takas puikiai tiks norintiems lengvo ir ramaus pasivaikščiojimo gamtoje su nuostabia Baltijos jūros panorama, įdomiais istoriniais objektai ir unikalia gamta.

Plynosios aukštapelkės pažintinis takas Pagramančio regioniniame parke

Šis linijinis pažintinis takas, įrengtas 2003 m. telmologiniame draustinyje „Plynoji pelkė“ Pagramančio regioniniame parke, skirtas supažindinti lankytojus su Plynosios aukštapelke – jos augalija, gyvūnija ir gamtovaizdžiu.

Apie 1,5-1,8 km ilgio (viena kryptimi) pažintinis takas –  galimybė artimiau pažinti unikalų aukštapelkių pasaulį, gamtos grožį ir išvysti retų augalų ir paukščių įvairovę. Maršrutas yra trumpas, tačiau itin vaizdingas ir maksimaliai pritaikytas lankytojams.

Plynosios pažintiniame take rasite apžvalgos bokštelių, informacinių stendų, atokvėpio vietų. 

Verta paminėti, kad Pagramančio regioniniame parke yra ne vienas trumpo maršruto pažintinis takas (Lylavos, Akmenos, Gynybinės linijos), tad čia tikrai išsirinksite sau tinkamą maršrutą artimesniam vietinės gamtos ir kultūros pažinimui.

Kodėl verta įsigyti lankytojo bilietą?

Pažintiniai takai ir kita lankytojams skirta infrastruktūra saugomose teritorijose reikalauja nuolatinės priežiūros ir investicijų. Todėl norinčius prisidėti prie šios infrastruktūros puoselėjimo, kviečiame įsigyti savanorišką lankytojo bilietą. Už bilietus surinktos lėšos yra skiriamos pažintinių takų, suoliukų, pavėsinių, informacinių stendų įrengimui ir tvarkymui, taip pat ir svarbių gamtinių bei kultūrinių objektų priežiūrai.

Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite