Šilutės kraštą nuo kaimynų Neringoje skiria Kuršių marios, o jomis driekiasi vandens kelias. Į aną marių pusę jau galima nuplaukti tiesiai iš Šilutės mažųjų laivų ar kito Nemuno deltos uosto. Ar verta? Žinoma, nes Neringa šiemet oficialiai paskelbta Lietuvos kultūros sostine. Tad į ten verta vykti ne tik dėl gražios gamtos, jūros, ramybės, bet ir dėl įvairių kultūros renginių.

Penktadienį Neringoje oficialiai prasideda Lietuvos kultūros sostinės renginiai. Jie turėjo prasidėti metų pradžioje, bet dėl epidemiologinės situacijos perkelti į vasarą. Atidarymui pasirinktas spektaklis-kelionė „Laikas nė(e)rimui“. Jis ragins kurorto gyventojus ir svečius nusiauti kasdienius rūpesčius ir leistis į kelionę drauge su Kuršių nerija keliaujančiu kultūros karavanu.

Atidarymo renginys vyks Parnidžio kopos papėdėje, ant trijų Nidos molų. „Kviesime žiūrovus dalyvauti spektaklyje-kelionėje be didelių scenų, garso, šviesų. Istoriniai faktai, dokumentika, pasakojimai supinami į libretą bus perduodami žiūrovams ausinių pagalba. Kuršių nerija yra unikali vieta, tad ir atidaryme siekiame išvengti patoso ir klišių“, – apie sumanymą kalbėjo renginio režisierė ir choreografė Agnija Šeiko.

Lietuvos kultūros sostinės metams Neringa yra numačiusi apie šimtą renginių ir patirčių. „Neringa – ypatinga erdvė. Kūrybinio įkvėpimo menininkai čia sėmėsi ne vieną dešimtmetį. Viliamės, jog įvairi „Kultūros salos“ programa atlieps lankytojų lūkesčius“, – sakė projekto vadovas, Neringos vicemeras Narūnas Lendraitis. Jis pabrėžė, kad kultūros sostinei skirtais projektais siekiama įgyvendinti pokytį miesto bendruomenėje. Projektą „Kultūros sala Neringa“ sudaro keturios programos: UNESCO ir pasaulis, Bendruomenė ir kraštovaizdis, Kūrybinės rezidencijos, Paveldas ir istorija. Jas jungianti ašis – išmanioji kultūra.

Parengta pagal Neringos savivaldybės inf.