Rugpjūčio 4 d. Tarptautinio Klaipėdos festivalio metu elinge vyks istorijų operos „Klaipėda“ premjera.  Susirinkusiems ji primins ne tik istorinius įvykius, bet ir šišioniškių tarmę. Šia tarme į publiką prabils Šilutės r.  savivaldybės „Sidabrinės nendrės“ premija už išskirtinius nuopelnus apdovanota Vaida Galinskienė. 

Klaipėdos krašto prijungimo 100-mečiui

2023-iaisiais minint Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-metį, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras keturiems Klaipėdoje gyvenantiems kompozitoriams užsakė sukurti operą. Joje gaivinami šimtmečio senumo įvykiai, Klaipėdos krašte gyvenusių senųjų lietuvininkų ir iš Didžiosios Lietuvos jiems talkinti atvykusių lietuvių siekiai, ypatinga vietos ir laiko dvasia. Operos librete, kurį parašė filosofas ir rašytojas Arvydas Juozaitis, V. Galinskienės atliekamas vaidmuo nebuvo numatytas, Anot režisieriaus Gyčio Padegimo, šis sumanymas gimė kone savaime.

 Romualdo Eglinsko nuotr. iš Pamario archyvo

„Šišioniškių tarmės išsaugojimas šiemet buvo paskelbtas nematerialia kultūros paveldo vertybe. Sužinoję, kad mokytoja Vaida Galinskienė moka kalbėti šišioniškai, nusprendėme, jog būtent ji turi tapti operos heroje – šišioniške dvasia. Norisi, kad finalo sakralinės frazės skambėtų ir lietuvininkų kalba. Gal tai taps puikiu akcentu, sudominsiančiu jaunimą mokytis kalbėti šišioniškai? Visas pasaulis ieško savo šaknų bei atgaivina tai, kas sena ir primiršta. Vietos tradicijos – didelė vertybė, kurias būtina saugoti ir palaikyti“, – tvirtina G. Padegimas.

Šišioniškių tarmės garsintoja

V. Galinskienė – Šilutės pirmosios gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė, retorikos mokytoja, garsi šišioniškių tarmės skleidėja, Mažosios Lietuvos kultūros tradicijų puoselėtoja. Ji ir įvairių renginių vedėja, sumanytoja ir organizatorė, Mažosios Lietuvos kultūros tradicijų puoselėtoja. Nuo 1994 m. ji kalbina Lietuvoje vykstančių švenčių bei festivalių dalyvius šišioniškių tarme, moko įvairiausių žaidimų, Tokiu būdu entuziastė perduoda senąsias Pamario krašto mažlietuvių tradicijas, papročius, tautosaką, populiarina nykstančią lietuvininkų tarmę. Tuo ji užsiėmė su folkloro ansambliais „Verdainė“ (1994-2001 m.), „Ramytė“ (nuo 2002 m.), kapela „Bikava“ (1997-2006 m.).

Su šiais kolektyvais surengė pasirodymų ne tik Lietuvoje, bet ir Rusijoje, Lenkijoje, Turkijoje, Ispanijoje. Mažąją Lietuvą, kaip penktąjį Lietuvos etnografinį regioną, ir lietuvininkų tarmę pristatė dainų šventėse, oficialiuose renginiuose LR Seime. Lietuvininkų tarmės pagrindų mokė jaunimą, įrašė garsajuostę Klaipėdos, Šiaulių ir Vilniaus universitetams. Išleido šia tarme plokštelę apie Mažosios Lietuvos tradicijas ir papročius, dalyvavo televizijos, radijo laidose.

Pagal klaipedaassutavim.lt inf.

Kartu pateikiamas įdomus interviu su V. Galinskiene. Skaitykite.