Balandžio 16-ąją Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pradėjo veikti velykaičių marginimo dirbtuvės, į kurias atvykę smalsiausi Šilutės pirmosios gimnazijos mokiniai kartu su pedagoge Nijole Titiene mokėsi Mažosios Lietuvos velykinių kiaušinių dažymo meno.

Velykaičių simboliai
Muziejininkė–etnografė Asta Bartkevičiūtė papasakojo, jog anuomet kiaušinius margindavo vašku, keliomis spalvomis, supažindino su marginimo raštais, kurių kiekvienas turėjo tam tikrą reikšmę. Pavyzdžiui, numargintas kiaušinis brūkšneliais, it paukščio pėdutėmis, simbolizavo auką. Jeigu kiaušinis buvo dažomas rombo forma, tai anuomet sakydavo, kad tai aktyvumo ženklas, o apskritimas – padeda kovoti su blogiu. Nupieštas augalas simbolizavo pasaulio medį, kuris nulemdavęs sėkmę. Kryžiukas – keturi metų laikai arba mėnulio fazės…
Prieš pradedant darbą, susirinkusieji drauge su muziejininke–etnografe sudainavo lalauninkų dainą, kuri buvo atliekama pirmąjį šv. Velykų vakarą, kaimynus linksminant, sveikinant: „Labas vakars, pon gaspador! – Ei, lalo./ Ar jau miegi saldų miegą? – Ei, lalo./ Išsibudink, pasijudink! – Ei, lalo. Atsikėlė gaspadorius. – Ei, lalo./ O ir langą atidarė. Lalauninkai meldžią poną. – Ei, lalo./ Auksinėlį į delmoną. – Ei, lalo“. Vėliau buvo prašoma dovanų – kiaušinių ar pinigėlių.

Marginimas vašku
Kiekvienam mokiniui buvo išdalinti jau išvirti kiaušiniai, vaškas, įvairių raštų pavyzdžiai, adatėlė. Pirmiausia kiaušinį reikia sušildyti rankose, nes tik ant šilto kiaušinio limpa vaškas. Iki tol, užsidegus žvakelę, gerai įkaitinti adatelę. Galiausiai prasideda dažymas: išsirinkęs raštą, adatėlę merkti į vašką ir tepti ant kiaušinio. Užbaigus marginimą, kiaušinį aplieji dažais, palieki nudžiūti ir… grožiesi.

Viktorija SKUTULIENĖ