Pagėgiškiai susipažino su prof. D. Kauno monografija apie Mažosios Lietuvos knygų namus

Bibliotekos nuo seno vadinamos knygų namais. Simboliška, jog 2026 m. vasario 5 d. Pagėgių sav. Vydūno viešojoje bibliotekoje pristatyta knyga „Mažosios Lietuvos knygų namai. Bibliotekos, rinkiniai, jų kūrėjai ir paveldo likimas“ (2025 m.).

Didelės apimties leidinys

Šioje knygotyrininko, Mažosios Lietuvos knygos ir kultūros tyrinėtojo, Vilniaus universiteto mokslininko, Pagėgių krašto Garbės piliečio prof. habil. dr. Domo Kauno monografijoje knygų namų sąvoka naudojama kur kas platesne prasme. Ji pasitelkiama analizuojant knygos kultūros lauką, kuriame formavosi įžymūs šalies kultūros, raštijos veikėjai, o bibliotekos tarnauja kaip vienas iš tyrimo instrumentų.

Autentišką ir svarią išliekamąją vertę turintis leidinys maloniai stebina ne tik savo aprėptimi (982 psl., sveria beveik 3 kg), naudotų informacijos šaltinių, tyrimų, literatūros (1 103) ir teksto išnašų (1 739) gausa, geografine informacija leidinį papildančiu Mažosios Lietuvos bibliotekų (XIV a.–1940 m.) žemėlapiu, bet ir kelis dešimtmečius trukusiais Mažosios Lietuvos bibliotekų istorijos, šio krašto kultūros, spaudos paveldo tyrinėjimais, sugulusiais į šį veikalą.

Leidinys praturtintas ir Klaipėdos universiteto Komunikacijos fakulteto specialistės Irenos Buračaitės sudarytomis asmenvardžių ir vietovardžių rodyklėmis. 

Skambėjo fleitos melodija

Švelniomis fleitos melodijomis vakaro nuotaiką kūrė Pagėgių sav. meno ir sporto mokyklos fleitos mokytoja metodininkė Jurgita Stažienė. Sveikinimo žodį tarė Vydūno viešosios bibliotekos direktorė Inga Kuzmarskienė.

„Bibliotekai tenka didžiulė garbė priimti ypatingą svečią – žymų knygotyrininką, reikšmingai prisidėjusį prie Lietuvos knygotyros pagrindų kūrimo, Mažosios Lietuvos knygos ir kultūros paveldo tyrinėtoją – gerbiamą profesorių habilituotą daktarą Domą Kauną. Profesoriaus išleista monografija – tai Mažosios Lietuvos knygos kultūros raidos ir bibliotekininkystės tradicijų formavimosi veidrodis, kuriame atsispindi raštijos, spaudos, kultūros kelias, tautinių ir politinių santykių istorijos vingiai. Bibliotekos bendruomenės vardu nuoširdžiai dėkojame gerbiamam Profesoriui už viso gyvenimo duoklę Mažosios Lietuvos knygotyrai, nepamirštant ir mums visiems brangaus – Pagėgių krašto. Ši diena mūsų bendruomenei labai svarbi – „Mažosios Lietuvos knygų namai“ atrado savo namus“, – kalbėjo bibliotekos vadovė. 

Kalbos apie knygą ir bibliotekas

Prof. habil. dr. Domas Kaunas pasakojimą apie šios knygos rengimo ypatumus iliustravo unikaliais vaizdais iš savo asmeninės bibliotekos ir archyvo, atspindinčiais Mažosios Lietuvos istoriją ir kultūrą. Nuotoliu renginyje dalyvavo ir pranešimą pristatomos monografijos tematika skaitė viena iš šio veikalo recenzentų, istorikė, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, Pagėgių krašto Garbės pilietė doc. dr. Silva Pocytė.

Ji pažymėjo, jog pristatomos monografijos centrine ašimi yra knyga, iš kurios vystosi knygos kultūros laukas, ryškėja knygų namų svarba, gilėja suvokimas apie to meto raštingumo svarbą.

Pagėgių sav. Martyno Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė savo pranešime didžiausią dėmesį skyrė Pagėgių kraštą liečiančioms šiame leidinyje analizuojamoms temoms: šio krašto bibliotekininkystės užuomazgoms, profesinių ir kultūrinių draugijų, įvairių sambūrių veiklai, sudariusiai prielaidas bibliotekininkystės tradicijų formavimuisi, pavienių asmenų indėliui į knygos kultūros puoselėjimą ir plėtotę, kultūros, spaudos, raštijos šviesuolių čia įspaustų veiklos ženklų ir gyvenimo nuopelnų akcentavimui.

Mecenatai

Prof. habil. dr. Domas Kaunas pasidžiaugė šios knygos parengimo mecenatų bei rėmėjų palaikymu, tarp kurių – ir Pagėgių savivaldybė, žemės ūkio kooperatyvas „Lumpėnų Rambynas“ ir Remigijus Kelneris. Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius pasveikino profesorių Domą Kauną šio iškilaus, svarbaus mokslinio darbo išleidimo proga, įteikė padėkos dovaną ir dalinosi savo įžvalgomis apie šiame leidinyje aprašomo knygos kultūros tradicijų vystymosi Pagėgių krašte svarbą dabarčiai bei ateičiai.

Bibliotekos direktorė Inga Kuzmarskienė, įteikdama simbolines padėkos dovanas, dėkojo svečiams už įstabaus, unikalaus istorinio Mažosios Lietuvos knygos pasaulio atvertį, už Pagėgių krašto knygų namų istorijos įamžinimą ir sklaidą.

Visi norintieji galėjo įsigyti pristatomą leidinį ir gauti autoriaus autografą. Prof. habil. dr. Domui Kaunui linkėta išleisti dar ne vieną svarią knygą, neabejotinai pateksiančią į Lietuvos knygos istorijos tyrinėjimų aukso lobyną.

Nuotraukų galeriją galite peržiūrėti paspaudę šią nuorodą. 

 

Sonata Nognienė,

Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos

metodininkė – skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja

 

Astos Andrulienės nuotr.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Veiviržo draustinyje aptiktos dvi į Raudonąją knygą įtrauktos grybų rūšys

grybai

Šiuo metu Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos ekologai aktyviai vykdo stebėsenos darbus mūsų administruojamose saugomose teritorijose. Itin džiugu, kai stebėjimų metu šiose teritorijose atrandama naujų retų vabzdžių, augalų, žvėrių ar kitų rūšių, kurių čia anksčiau nebuvo aptikta. Kuokštinė grifolė ir ąžuolinė kepena Atlikdama stebėsenos darbus Veiviržo kraštovaizdžio draustinyje (Šilutės ir Klaipėdos r.) mūsų direkcijos Biologinės įvairovės apsaugos skyriaus ekologė Asta Uselienė šiemet primą kartą draustinyje aptiko dvi į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktas grybų rūšis – kuokštinę grifolę ir ąžuolinę kepeną.

Dėmesys Aukštumalos aukštapelkės atkūrimui

Aukštumalos

Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija surengė nuotolinį Interreg Europe projekto „Peat-EU“ suinteresuotų šalių susitikimą, skirtą pažeistų pelkių hidrologinio režimo atkūrimui ir Aukštumalos aukštapelkės patirčiai. Susitikimo metu VšĮ „Pelkių fondas“ ekspertas Leonas Jarašius pristatė Lietuvoje įgyvendintų pelkių hidrologinio režimo atkūrimo projektų patirtį ir išsamiau aptarė Aukštumalos pavyzdį. Lietuvoje atlikto vertinimo metu identifikuotas 41-as pelkių atkūrimo projektas, apimantis apie 13 tūkst. ha teritoriją. Aukštumaloje hidrologinio režimo atkūrimo darbai buvo vykdomi keliais etapais – tvenkti sausinimo grioviai, įrengtos vandens lygį palaikančios užtvankos, pylimai

Į Švėkšnos kapines sugrąžintas paminklas Simonui Stanevičiui

Simonas Stanevičius

Po restauravimo į Švėkšnos kapines sugrįžo Simono Stanevičiaus paminklas. Laiko žymes nuo jo kruopščiai nuėmė restauratorius Vytautas Bliūdžius, atnaujintas paminklas vėl saugo vieno ryškiausių XIX a. lietuvių kultūros veikėjų atminimą. S. Stanevičius savo kūryboje garsino Žemaitiją, o paskutinio poilsio atgulė būtent Švėkšnoje. Simonas Stanevičius (gimė 1799 m. spalio 26 d. Kanopėnuose, dab. Raseinių r., mirė 1848 m. kovo 10 d. Stemplėse, Švėkšnos sen.) – vienas iškiliausių XIX amžiaus lietuvių kultūros veikėjų bei rašytojų, labiausiai žinomas savo pasakėčiomis. Gimė smulkių žemaičių

Orai: lis, ūžaus stiprus vėjas, rytoj atvės

orai ruduo

Hidrometeorologijos tarnyba praneša apie artėjančių dienų orus. Spalio 8 d., ketvirtadienį, dieną lietaus nenumatoma. Vėjas pietryčių, pietų, 7-12 m/s. Aukščiausia temperatūra bus 17-22 laipsniai šilumos. Spalio 9 d., penktadienį, protarpiais lietus. Vėjas naktį pietryčių, pereinantis į pietvakarių, 9-14 m/s, vakariniame pakraštyje gūsiai sieks 15-20 m/s, dieną pietvakarių, vakarų, 15-20 m/s, vietomis 21-23 m/s, pajūryje iki 26 m/s. Temperatūra naktį bus 8-13, dieną – 10-15 laipsnių šilumos. Spalio 10 d., šeštadienį, naktį vietomis, dieną daug kur palis, vyraus nedidelis lietus. Vėjas

Taip pat skaitykite