Klaipėdos universitete pristatytas leidinys „Prūsijos atmintis ir kultūros paveldas“

Klaipėdos universitete išleistas naujas mokslo straipsnių rinkinys „Prūsijos atmintis ir kultūros paveldas“, skirtas Prūsijos kunigaikštystės 500 metų sukakčiai ir Mažosios Lietuvos istorinės atminties įprasminimui. Leidinys gimė bendradarbiaujant Klaipėdos universitetui, Pagėgių savivaldybei ir vietos kultūros institucijoms, sutelkusioms Lietuvos mokslininkus bei kultūros atstovus bendram tikslui – aktualinti regiono istoriją ir jos reikšmę šiandien.

Susitikimo metu pabrėžta, kad knyga yra ne tik akademinis darbas, bet ir realios partnerystės rezultatas. Anot Pagėgių savivaldybės vicemerės Aušros Zongailienės: „Smagu matyti, kad savivaldybės ir Klaipėdos universiteto partnerystė nelieka tik dokumentuose – ji virsta konkrečiomis veiklomis, leidiniais ir naujomis iniciatyvomis, kurios stiprina regiono kultūrinę tapatybę.“

Klaipėdos universiteto infrastruktūros ir plėtros prorektorius dr. Benediktas Petrauskas atkreipė dėmesį į universiteto vaidmenį regione: „Klaipėdos universitetui svarbu, kad mokslas turėtų realų poveikį visam regionui – stiprintų istorinį sąmoningumą, skatintų bendruomenių dialogą ir prisidėtų prie kultūrinės tapatybės puoselėjimo. Universitetas džiaugiasi, kad istorijos tyrimai pasiekia ne tik akademinę bendruomenę.“

Viena iš leidinio sudarytojų doc. dr. Silva Pocytė pažymėjo, kad straipsnių rinkinys subūrė skirtingų sričių tyrėjus ir leidžia į Prūsijos paveldą pažvelgti iš įvairių perspektyvų, skatina tolesnes diskusijas apie regiono praeitį ir jos vietą šiandien.

Leidinys skirtas akademinei bendruomenei ir visiems, besidomintiems Mažosios Lietuvos bei Prūsijos istorija ir kultūra. Knygą galima rasti Klaipėdos universiteto bibliotekoje ir Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje. Mokslo straipsnių rinkinį sudarė prof. emeritas, habil. dr. Domas Kaunas ir doc. dr. Silva Pocytė. Knygą parengė lietuvių kalbininkė, habil. dr. Ona Aleknavičienė. Mokslo straipsnių rinkinio leidybą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Pagėgių savivaldybė.

Klaipėdos universiteto inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Paukščiai grįžta namo“ – Lietuvoje tęsiama šimtametė inkilų kėlimo tradicija

inkilai

Kovo 13 d. visoje Lietuvoje vykusios šventės „Paukščiai grįžta namo“ metu Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai kartu su moksleiviais ir bendruomenėmis sugrįžtantiems paukščiams iškėlė apie 8 tūkst. inkilų. Renginiai vyko daugiau nei 30 vietų Lietuvoje, taip tęsiant šimtametę inkilų kėlimo tradiciją. Tradicijos ištakos – tarpukaryje Ši šventė, šiandien suburianti bendruomenes visoje Lietuvoje, prasidėjo dar tarpukariu. Apie 1923 m. prof. Tadas Ivanauskas aktyviai skatino paukščių apsaugą, rašė mokslinius ir populiariuosius straipsnius bei kvietė visuomenę prisidėti prie praktinės gamtosaugos. Viena iš tokių

Apsemti kelių ruožai

apsemti

Kovo 16 d. duomenimis, Šilutės rajone apsemti kelių ruožai, kuriuose eismas draudžiamas: kelyje Nr.4213 Rusnė-Galzdonai-Plaškiai nuo 1.05 iki 5.00 km, nuo 12.98 iki 13.55 km, nuo 19.85 iki 20.25 km; kelyje Nr.4215 Juknaičiai-Sausgalviai-Tatamiškiai nuo 7.25 iki 9.90 km; kelyje Nr.4216 Užliekniai-Paleičiai nuo 4.65 iki 4.80 km; kelyje Nr.4237 Sausgalviai-Žalgiriai nuo 0.70 iki 2.20 km; kelyje Nr.4243 Atmatos upės krantas-Tulkiaragė nuo 0.00 iki 2.74 km; kelyje Nr.4270 Žemaitkiemis-Vabalai nuo 5.20 iki 6.20 km ir nuo 6.30 iki 6.90 km. Ruožų, kuriuose

Glaukoma: kaip laiku pastebėti ir ką svarbu žinoti apie kompensuojamą gydymą?

glaukoma

Minėdami Pasaulinę glaukomos savaitę, siekiame atkreipti visuomenės dėmesį į glaukomą – vieną klastingiausių akių ligų. Valstybinės ligonių kasos specialistai primena, kokios sveikatos priežiūros paslaugos ir gydymo priemonės glaukoma sergantiems pacientams gali būti kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Akių ligų patikra – bet kurio amžiaus pacientams Kad liga būtų diagnozuota anksti ir būtų paskirtas savalaikis gydymas, svarbu tikrintis akis, ypač vyresniame amžiuje, net jeigu nėra jokių simptomų. Didžiausią dėmesį savo akių sveikatai turėtų skirti tie žmonės, kurių šeimoje pasitaikė glaukomos

Nemuno deltoje kviečia pasigrožėti šaktarpiu 

šaktarpis

Nemuno deltos regioniniame parke ir visame pamaryje prasidėjo legendomis apipintas šaktarpio laikotarpis. „Nei ledu, nei bradu“ Šaktarpis – tai senųjų pamario krašto gyventojų sugalvotas terminas apibūdinti pavasario laikotarpį, kai šalia Nemuno žiočių esantys ištisi pamario krašto kaimai būdavo beveik visiškai atskirti nuo žemyninės dalies. Ankstyvą pavasarį ledas čia tapdavo per plonas upėms pereiti, tačiau praplaukti į žemyninę dalį taip pat dar būdavo neįmanoma (kaip sakydavo senieji gyventojai: „nei ledu, nei bradu“). Be to, kelius ir pievas čia apsemdavo ir dideli

Taip pat skaitykite