„Sidabrinės nendrės“ premija – tautodailininkei Birutei Servienei

Šiandien, t. y. vasario 13 d. posėdžiavęs Šilutės rajono savivaldybės „Sidabrinės nendrės“ premijos komitetas nusprendė už ypatingus darbus ir nuopelnus garsinant Šilutės kraštą, saugojant, puoselėjant ir tęsiant gyvąsias Pamario etninės kultūros tradicijas, Pamario krašto kultūrinio savitumo sklaidą, jaunosios kartos tautinio identiteto ugdymą, kultūrinio turizmo Pamaryje plėtrą šią premiją skirti Birutei Servienei. Premija įteikiama Kovo 11-osios iškilmių metu Šilutėje.

Teikimą apdovanoti Birutę Servienę garbingiausia Šilutės rajone „Sidabrinės nendrės“ premija pasirašė 8 rajono kultūros įstaigos, taip pat gauta 13 rekomendacijų iš regiono mokslo, kultūros institucijų, seniūnijų, bendruomenių, ambasadų, LRT ir TV autorių ir kt.

Birutė Servienė – Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorė, Mažosios Lietuvos regioninės etninės kultūros globos tarybos narė, lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ narė, Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė. Kultūros srityje ji dirba jau 18 metų: nuo 1996 m. – etnografe Šilutės muziejuje, nuo 2005 m. – Salos etnokultūros ir informacijos centro Rusnėje vadove, besirūpinančia kultūros veikla ir Juknaičių bei Usėnų seniūnijose. Jos vadovaujamas centras specializuojasi ir yra populiarus etninės kultūros, kultūrinio turizmo, jaunimo veiklos populiarinimo veiklose. Svarbiausia savo tyrimų kryptimi pasirinkusi pamario krašto žvejybą, kulinarinį paveldą, gyventojų likimus ir išlikusią autentiką.

B. Servienė saugoja, puoselėja ir tęsia gyvąją Pamario etninės kultūros tradiciją, ugdo pasididžiavimą krašto kultūros paveldu. Ji – Lietuvos papročių, tradicijų žinovė. Šalyje ir už jos ribų ji pristato Pamario krašto gyvenimo prie vandenų būdą. Būdama aktyvi visuomenininkė, Klaipėdos krašto kultūros, istorijos puoselėtoja, B. Servienė geba suburti salos vaikus ir jaunimą bendram darbui, paskatinti bendruomenes įgyvendinti naujas idėjas, pažinti ir pamilti savo krašto paveldą. Ypač išryškėjo jos gebėjimas bendrauti su jaunimu. Ji kasmet sukuria programą, padedančią atskleisti Pamario krašto advento, Kalėdų laukimo tradicijas.

Edukacinėse stovyklose ,,Atrask save“ jaunimas supažindinamas su krašto senaisiais amatais ir šių amatų pateikėjais. Stovyklos dalyviai mokosi pinti nėginius bučiukus, gaminti vėtrunges, dainuoti pamario krašto dainas ir groti lūpinėmis armonikėlėmis. Savo patirtį bei sukauptas žinias etninės kultūros, edukacijos srityse B. Servienė perteikia autorinėse publikacijose. Ji yra puiki gidė, turi II kategoriją. Jos iniciatyva Pamaryje susiformavo dvi išskirtinės Klaipėdos regionui svarbios šventės – Šaktarpio ir Laivininkų.

Pamario krašto etninės kultūros „liga“ yra užvaldžiusi ir B. Servienės laisvalaikį. Ji – tautodailininkė, žinoma kaip popieriaus karpinių meistrė, karpanti jau beveik 40 metų. Jos kūryboje vyrauja gamtos, religinių švenčių, Mažosios Lietuvos istorijos bei kultūros temos.

Išsamiau apie „Sidabrinės nendrės“ laureatę skaitykite penktadienio „Pamario“ laikraštyje.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Vydūno viešosios bibliotekos kolektyvas  žygiavo Pagėgių miesto šventinės eisenoje

biblioteka

2026 m. rugsėjo 13-oji Pagėgiuose buvo ypatinga – miestas alsavo šventiniu šurmuliu, skambėjo muzika, netrūko spalvų, gerų emocijų ir jaukių susitikimų. Į Pagėgių miesto šventę „Iš praeities – į ateitį. Per žmones, Nemuną ir šviesą“ susirinkę gyventojai bei svečiai turėjo progą ne tik stebėti renginius, bet ir patys tapti gražios bendrystės dalimi. Vienu iš ryškiausių dienos akcentų tapo iškilminga šventinė eisena, į kurią kartu su gausiu būriu miestelėnų ir svečių išsirikiavo ir Vydūno viešosios bibliotekos kolektyvas. Šįkart bibliotekininkai pasirinko saulėtą

Kaip pasiruošti einant į mišką? Pataria miškininkai

grybai

Ruduo į miškus sutraukia tūkstančius grybautojų, uogautojų ir gamtos mėgėjų. Tačiau net ir gerai pažįstamoje vietovėje galima prarasti orientaciją – pakanka pasukti kitu keliuku, nutolti toliau nei įprastai ar nebeatpažinti įprastų orientyrų, ypač – jei pasikeitė oro sąlygos. Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai primena, kad ruoštis kelionei į mišką reikia pradėti dar namuose. Svarbiausia – namų darbai Pasak VMU Miškininkystės skyriaus vyresniojo specialisto Viktoro Karašauskio, pasiklysti miške gali kiekvienas, nepriklausomai nuo žmogaus amžiaus ar patirties. Vis dėlto riziką pasiklysti gerokai

Kodėl kirmija riešutai?

Rudenį gamtoje pamačius lazdyno krūmą, neretai kyla noras paskanauti šviežių lazdyno riešutų, tačiau pradėjus juos raškyti paaiškėja, kad kažkas mus aplenkė ir jau „vaišinosi“ šiais gardėsiais. Daug riešutų būna sukirmiję ir vietoje skanaus branduolio randame tik išgraužas. Kaltininkės – riešutinio vaisiastraublio (Curculio nucum) lervos. Riešutinis vaisiastraublis priklauso straubliukų (Curculionidae) šeimai. Tai nedidelis, 6-9 milimetrų dydžio vabalas, padengtas tankiais pilkšvais ir gelsvais įvairių atspalvių žvyneliais, sudarančiais neryškų dėmėtą piešinį. Riešutinis vaisiastraublis nuo kitų straubliukų skiriasi itin ištįsusia priekine galvos dalimi, kurios

Švėkšnoje sudegė bitininko ūkinis pastatas

ugniagesys

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas praneša apie rugsėjo 15 d., antradienį, Švėkšnoje kilusį gaisrą. Pievų gatvėje degė ūkinis pastatas (36x10m). Pranešimą apie liepsnojantį pastatą ugniagesiai gelbėtojai gavo vidurdienį. Jiems atvykus, ūkinis pastatas degė atvira liepsna. Tai buvo  vieno aukšto mūrinis-medinis statinys. Dvišlaitis stogas dengtas šiferiu. Prie ūkinio pastato priblokuotas mūrinis priestatas (36×3 m). Gaisro metu nudegė ūkinio pastato stogas, išdegė ~50 kv. m medinių perdangų. Sudegė virš perdangos buvę daiktai, nudegė priestato stogas. Išsaugoti du sodybos pastatai. Šalies žiniasklaida skelbia,

Taip pat skaitykite