Geriamojo vandens tarša yra opi problema visame pasaulyje. Mūsų šalyje naudojami šachtiniai šuliniai vis dar yra alternatyva viešai tiekiamam geriamajam vandeniui. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, geriamąjį vandenį iš šachtinių šulinių, negilių gręžinių Lietuvoje vartoja vidutiniškai 25 % gyventojų.

Kodėl ne visada šulinių vanduo saugus?
Šulinių vanduo gali būti nesaugus, kai į šulinius, negilius gręžinius vanduo patenka iš arčiausiai žemės paviršiaus esančio vandeningo sluoksnio. Taigi, vandens kokybė labai priklauso nuo šulinio ar gręžinio vietos parinkimo, įrengimo ir priežiūros ir aplink šulinį vykdomos ūkinės veiklos. Didžiausi šulinio vandens teršėjai yra: organinės trąšos (mėšlas, srutos), mineralinės trąšos, nesandarūs nuotekų kaupimo rezervuarai, lauko tualetai, arti šulinių esantys tvartai, šiltnamiai, buitinių atliekų duobės, taip pat ir žema ūkininkavimo kultūra.
Didžiausi kiekiai teršalų randami privačiuose šuliniuose, kurių gylis yra mažesnis nei 15 metrų ir regionuose, kuriuose yra pralaidus dirvožemis. Oksiduojantis organiniams ir neorganiniams azoto junginiams dirvožemyje susidaro nitratai ir nitritai, kurie susikaupia paviršiniuose dirvos sluoksniuose. Nitratai yra gerai tirpūs vandenyje. Jų dalis, kurios nespėja pasisavinti gyvi organizmai (mikroorganizmai ir augalai) baltymų sintezei, lengvai migruoja ir patenka į gruntinius vandenis. Taip nitratai atsiranda šulinių ir negilių gręžinių vandenyje.

Kokie tirtų šulinių vandens rezultatai?
2011-2015 m. Klaipėdos apskrityje esančių šachtinių šulinių, kurių vandenį vartojo nėščiosios ar kūdikiai iki 6 mėnesių, vandens dėl nitratų ir nitritų laboratorinių tyrimų metu nustatyta, kad penktadalyje tirtų šulinių vandenyje nitratų ir nitritų koncentracijos viršijo Lietuvos higienos normoje HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ nustatytas ribines vertes. Klaipėdos visuomenės sveikatos centro specialistai apie tyrimų rezultatus ir apie galimą pavojų sveikatai individualiai informavo kiekvieną vartotoją. Kiekvieną pusmetį apie ištirtų šachtinių šulinių vandens kokybę yra informuojamos Klaipėdos ir Palangos miestų, Klaipėdos, Šilutės, Skuodo, ir Kretingos rajonų savivaldybių administracijos.

Kaip žinoti, ar vanduo užterštas
Įspėjame, kad nitratais ar nitritais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos. Jie nepašalinami nei virinimu, nei buitiniais vandens filtrais, dėl to vanduo yra pavojingas sveikatai. Norint individualiai nustatyti nitratų kiekį vandenyje, galima naudoti nitratų testų juosteles – tai gana greitas ir nebrangus tyrimas. Tačiau tikslūs geriamojo vandens tyrimai atliekami tik akredituotose laboratorijose.

Kuo nitratai pavojingi žmogui?
Su vandeniu nitratai patekę į organizmą virsta nitritais, kurie susijungia su kraujo baltymu hemoglobinu ir sudaro methemoglobiną, kuris negali pernešti į audinius deguonies, todėl audiniuose vystosi deguonies badas. Nitratai ir nitritai yra ypač pavojingi naujagimiams ir kūdikiams iki 6 mėnesių amžiaus. Jų organizme dar nesusiformavusi azotinių junginių nukenksminimo sistema, todėl naujagimiai ir kūdikiai gali sunkiai apsinuodyti ir netgi mirti. Nitratų toksiniam poveikiui yra jautresni infekcinėmis ligomis sergantys vaikai, senyvo amžiaus žmonės, taip pat sergantys kraujotakos bei kvėpavimo sistemos ligomis, anemijomis.
Siekdamas užkirsti kelią kūdikių apsinuodijimams, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. V-669 „Dėl apsinuodijimų nitritais ir nitratais diagnostikos ir profilaktikos“, Klaipėdos visuomenės sveikatos centras organizuoja nėščiųjų ar kūdikių iki 6 mėn. amžiaus, kurių maistui naudojamas šachtinio šulinio vanduo, šio vandens tyrimą azoto grupės junginių – nitratų ir nitritų – kiekiui nustatyti.
Informaciją visuomenės sveikatos centrui apie nėščiąsias ir kūdikius, vartojančius maistui šachtinio šulinio vandenį, teikia pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Šachtinių šulinių vanduo, kurį naudoja nėščiosios ir kūdikiai iki 6 mėn. amžiaus, vadovaujantis minėtu sveikatos apsaugos ministro įsakymu yra tiriamas nemokamai.
Visos besilaukiančios kūdikių moterys, apsilankiusios pas gydytoją akušerį ar bendrosios praktikos gydytoją, turi juos informuoti, jei naudoja maisto ruošimui šachtinio šulinio vandenį.

Kaip išvengti apsinuodijimų?
Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymo 3 straipsnyje nurodoma, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, neturintys galimybių naudotis viešai tiekiamu geriamuoju vandeniu, geriamuoju vandeniu apsirūpina individualiai ir rūpinasi asmeniniame namų ūkyje naudojamo vandens sauga ir kokybe. Gyventojams, kurių šulinių vandenyje nustatytas nitratų kiekis viršijantis ribines vertes, rekomenduojama maistui naudoti fasuotą vandenį.
Šulinių vanduo gali būti užterštas per pavasario polaidžius ar vasaros liūtis. Rekomenduojame gyventojams bent kartą ar du per metus išsitirti šulinio vandenį akredituotoje laboratorijoje.
Svarbu šulinį tinkamai įrengti ir prižiūrėti. Šulinių įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai yra nustatyti sveikatos apsaugos ministro patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 43:2005 ,,Šuliniai ir versmės: įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“.

Pagrindiniai iš jų:
– šachtinių šulinių vandens kokybė priklauso nuo tinkamos šuliniui vietos parinkimo, todėl šulinius reikia įrengti saugiu atstumu nuo ūkinių pastatų, lauko tualetų, tręšiamų daržų;
– šulinį geriausia kasti aukštesnėje vietoje, nuo kurios galėtų lengvai nutekėti polaidžio ir lietaus vanduo. Tvartas, tualetas, tręšiami daržai ir kiti taršos šaltiniai reljefo požiūriu turi būti žemiau šulinio;
– į šachtinį šulinį neturi patekti krituliai, prie jo neturi kauptis paviršinis vanduo. Šulinys turi būti su stogeliu arba dangčiu;
– aplink šulinį 70–80 cm spinduliu reikia įrengti 1,5 m storio plūkto molio sluoksnį, virš jo užpilant apie 20 cm storio žvyro sluoksnį. Šachtinio šulinio apsaugos zona turi būti apželdinta daugiametėmis žolėmis arba dekoratyviniais krūmais;
– vieną kartą per metus rekomenduojama šulinį išvalyti nuo jo dugne susikaupusio dumblo, nuvalyti rentinio sieneles ir patikrinti jo sandarumą. Po valymo šulinys turi būti dezinfekuojamas. Tam galima į pagalbą pasikviesti licencijuotos dezinfekcijos paslaugas atliekančios įmonės specialistus.

Informaciją parengė Visuomenės sveikatos skyriaus vyriausiasis
specialistas Raimundas Grigaliūnas

Nuotekų valymo įrenginiai, kanalizacijos įrengimas ir šulinių kasimas https://www.kasyba.com/suliniu-kasimas/