Naujos technikos pirkimą stabdo menkos produkcijos kainos

Netoli Žemaičių Naumiesčio ūkininkaujančio Jono Šakurskio žemėse buvo surengta lauko diena, kurioje UAB „Dojus agro“ pristatė naują žemės ūkio techniką. Nors ji sudomino apie 30 mūsų rajono ūkininkų, jiems labiau už naujos technikos įsigijimą rūpi dėl Rusijos įvestų sankcijų krintančios jų užaugintos produkcijos pirkimo kainos.

Ūkininkų sąjungos Šilutės skyriaus pirmininko Kęstučio Andrijausko manymu, tai, kas darosi su žaliavos supirkimo kainomis, yra žiauru.

„Už pieną tik 65 centus moka“: „Rugiai vakar dar buvo po 280 litų už toną, dabar – tik 250 beduoda“: „Pranešė, kad pieno kainas dar mažins“, – prastomis žiniomis tarpusavyje dalijosi susirinkę žemdirbiai.
Visai neseniai už kilogramą pieno jie gaudavo beveik litą, o tona rugių pernai kainavo per šimtą litų brangiau. Rusijai įvedus Europai sankcijas, nuo kainų kritimo kol kas mažiausiai nukentėjo rapsų augintojai. Jų kaina nuo pernai praktiškai nesikeitė ir išliko apie 1000 litų už toną. Pats renginio šeimininkas Jonas Šakurskis, valdantis apie 230 ha žemės ir auginantis javus džiaugiasi, kad iš anksto sudarė rapsų pardavimo sutartis ir dabar gaunantis beveik 1100 Lt už toną.
Pavienių ūkininkų mintis apibendrino Ūkininkų sąjungos Šilutės skyriaus pirmininkas Kęstutis Andrijauskas: „Mes apie kainas nebenorime diskutuoti. Tai kas darosi, yra žiauru. Kai ūkininkai veža grūdus saugoti į elevatorių, jie juokauja, jog tai labdara, kad elevatoriaus darbuotojai be darbo neliktų…

Jonas Šakurskis, kurio žemėse vyko lauko diena, džiaugėsi išankstinėmis sutartimis, leidusiomis sėkmingai parduoti rapsų derlių.

Kaip toliau ūkininkauti? Kaip toliau gyventi?
Štai pardavėjai siūlo pirkti puikios technikos, kiti siūlo trąšų, bet už ką visą tai pirkti, jeigu mūsų produkcijos kainos taip katastrofiškai krinta? Žmonės veža parduoti bulves po 34 centus už kilogramą, pieno ir grūdų pirkimo kainos mažėja, o mums reikia ir techniką ir žmones išlaikyti, ir degalų pirkti. Trečiadienį kalbėjausi su Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininku Jonu Talmantu. Jis sakė, kad kabėjo su Vyriausybės vadovu Algirdu Butkevičiumi ir siekia, kad visa parama, taip pat ir ta, kurios tikimasi iš Europos Sąjungos, būtų suteikta ne perdirbėjams, o žemės ūkio produkcijos gamintojams. Ir šioji parama turėtų būti skirstoma proporcingai, pagal esamas kvotas, išmokas“.
K. Andrijausko žiniomis, ūkininkai gali tikėtis, kad iki spalio 16 d. jiems bus išmokėta apie 70 proc. priklausančių tiesioginių išmokų.
Šilutės r. savivaldybės kaimo reikalų skyriaus vedėjas Alfredas Nausėda, kuris kartu ir ūkininkauja, ir atostogaudamas dalyvavo šioje lauko dienoje. Pasiklausęs Šilutės ūkininkų sąjungos pirmininko K. Andrijausko kalbų, A. Nausėda sakė, kad ūkininkai nesupranta, kas darosi. Gaminiai iš žemės ūkio produktų ne tik nepinga, bet kai kas net ir brangsta, o žaliavos pirkimo kainos vis mažėja. Pasinaudojo proga ir sumažino pirkimo kainas net tie, kurie į Rusiją nieko neeksportavo ir kuriems šios šalies sankcijos neturėjo jokios įtakos…
Nepaisant prastėjančios ekonominės padėties, ūkininkai susidomėję apžiūrinėjo naująją techniką, kurią jiems demonstravo UAB „Dojus agro“ atstovai. Jie parodė keletą modernių galingų traktorių, diskinių skustuvų, plūgą, sėjamąją ir purkštuvą. Kaip ši technika veikia, specialistai demonstravo ardami Jono Šakurskio dirvą. Ūkininkai domėjosi naujos technikos galimybėmis, klausinėjo, kaip patobulėjo vienas ar kitas jos mazgas, tačiau derėtis su vadybininkais dėl įsigijimo neskubėjo.

Ūkininkai smalsiai apžiūrinėjo naują techniką, tačiau derėtis su vadybininkais dėl įsigijimo neskubėjo.

Daugelio jų manymu, pirkti naują techniką šiuo metu rizikinga. Tam, kad būtų galima nuolat atnaujinti darbo priemones ir turėti šiuolaikišką technikos parką, reikia finansinio stabilumo, kad pajamas būtų galima planuoti bent trejiems metams į priekį.
„Su tokia technika turi dirbti ne traktorininkas, o kompiuterininkas…“, – apibūdino naujoves Žemaičių Naumiesčio seniūnas Jonas Budreckas.

Vaidotas VILKAS

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite