Naujos technikos pirkimą stabdo menkos produkcijos kainos

Netoli Žemaičių Naumiesčio ūkininkaujančio Jono Šakurskio žemėse buvo surengta lauko diena, kurioje UAB „Dojus agro“ pristatė naują žemės ūkio techniką. Nors ji sudomino apie 30 mūsų rajono ūkininkų, jiems labiau už naujos technikos įsigijimą rūpi dėl Rusijos įvestų sankcijų krintančios jų užaugintos produkcijos pirkimo kainos.

Ūkininkų sąjungos Šilutės skyriaus pirmininko Kęstučio Andrijausko manymu, tai, kas darosi su žaliavos supirkimo kainomis, yra žiauru.

„Už pieną tik 65 centus moka“: „Rugiai vakar dar buvo po 280 litų už toną, dabar – tik 250 beduoda“: „Pranešė, kad pieno kainas dar mažins“, – prastomis žiniomis tarpusavyje dalijosi susirinkę žemdirbiai.
Visai neseniai už kilogramą pieno jie gaudavo beveik litą, o tona rugių pernai kainavo per šimtą litų brangiau. Rusijai įvedus Europai sankcijas, nuo kainų kritimo kol kas mažiausiai nukentėjo rapsų augintojai. Jų kaina nuo pernai praktiškai nesikeitė ir išliko apie 1000 litų už toną. Pats renginio šeimininkas Jonas Šakurskis, valdantis apie 230 ha žemės ir auginantis javus džiaugiasi, kad iš anksto sudarė rapsų pardavimo sutartis ir dabar gaunantis beveik 1100 Lt už toną.
Pavienių ūkininkų mintis apibendrino Ūkininkų sąjungos Šilutės skyriaus pirmininkas Kęstutis Andrijauskas: „Mes apie kainas nebenorime diskutuoti. Tai kas darosi, yra žiauru. Kai ūkininkai veža grūdus saugoti į elevatorių, jie juokauja, jog tai labdara, kad elevatoriaus darbuotojai be darbo neliktų…

Jonas Šakurskis, kurio žemėse vyko lauko diena, džiaugėsi išankstinėmis sutartimis, leidusiomis sėkmingai parduoti rapsų derlių.

Kaip toliau ūkininkauti? Kaip toliau gyventi?
Štai pardavėjai siūlo pirkti puikios technikos, kiti siūlo trąšų, bet už ką visą tai pirkti, jeigu mūsų produkcijos kainos taip katastrofiškai krinta? Žmonės veža parduoti bulves po 34 centus už kilogramą, pieno ir grūdų pirkimo kainos mažėja, o mums reikia ir techniką ir žmones išlaikyti, ir degalų pirkti. Trečiadienį kalbėjausi su Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininku Jonu Talmantu. Jis sakė, kad kabėjo su Vyriausybės vadovu Algirdu Butkevičiumi ir siekia, kad visa parama, taip pat ir ta, kurios tikimasi iš Europos Sąjungos, būtų suteikta ne perdirbėjams, o žemės ūkio produkcijos gamintojams. Ir šioji parama turėtų būti skirstoma proporcingai, pagal esamas kvotas, išmokas“.
K. Andrijausko žiniomis, ūkininkai gali tikėtis, kad iki spalio 16 d. jiems bus išmokėta apie 70 proc. priklausančių tiesioginių išmokų.
Šilutės r. savivaldybės kaimo reikalų skyriaus vedėjas Alfredas Nausėda, kuris kartu ir ūkininkauja, ir atostogaudamas dalyvavo šioje lauko dienoje. Pasiklausęs Šilutės ūkininkų sąjungos pirmininko K. Andrijausko kalbų, A. Nausėda sakė, kad ūkininkai nesupranta, kas darosi. Gaminiai iš žemės ūkio produktų ne tik nepinga, bet kai kas net ir brangsta, o žaliavos pirkimo kainos vis mažėja. Pasinaudojo proga ir sumažino pirkimo kainas net tie, kurie į Rusiją nieko neeksportavo ir kuriems šios šalies sankcijos neturėjo jokios įtakos…
Nepaisant prastėjančios ekonominės padėties, ūkininkai susidomėję apžiūrinėjo naująją techniką, kurią jiems demonstravo UAB „Dojus agro“ atstovai. Jie parodė keletą modernių galingų traktorių, diskinių skustuvų, plūgą, sėjamąją ir purkštuvą. Kaip ši technika veikia, specialistai demonstravo ardami Jono Šakurskio dirvą. Ūkininkai domėjosi naujos technikos galimybėmis, klausinėjo, kaip patobulėjo vienas ar kitas jos mazgas, tačiau derėtis su vadybininkais dėl įsigijimo neskubėjo.

Ūkininkai smalsiai apžiūrinėjo naują techniką, tačiau derėtis su vadybininkais dėl įsigijimo neskubėjo.

Daugelio jų manymu, pirkti naują techniką šiuo metu rizikinga. Tam, kad būtų galima nuolat atnaujinti darbo priemones ir turėti šiuolaikišką technikos parką, reikia finansinio stabilumo, kad pajamas būtų galima planuoti bent trejiems metams į priekį.
„Su tokia technika turi dirbti ne traktorininkas, o kompiuterininkas…“, – apibūdino naujoves Žemaičių Naumiesčio seniūnas Jonas Budreckas.

Vaidotas VILKAS

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Pasisavino vyro pinigus

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Sausio 30 d. į Šilutės r. PK kreipėsi vyras, gim. 1970 m., gyv. Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, kad 16 m. už jį jaunesnė moteris pasisavino jo 700 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vasario 5 d. vakare viešoje vietoje Melioratorių al., Šilutėje, neblaivus (2,25 prom.) vyras, gim. 2002 m., sukėlė fizinį skausmą 10 metų už jį vyresniam vyrui. Taip pat apdaužė ir apgadino netoli stovėjusį moters elektrinį motorolerį. Nuostolis 200 eurų. Pradėtas ikiteisminis

Palangių daržininkystė prasideda. Kaip greičiau užsiauginti šviežių ir sultingų svogūnų laiškų?

svogūnai ant palangės

Dienoms jau pagaliau ilgėjant, savaime norisi daugiau žalumos ir vitaminų. Ant palangės žaliuojantys prieskoniai ir žalumynai ne tik kuria pavasarišką nuotaiką, bet ir yra nepamainomi pagalbininkai virtuvėje. Kad palangių daržininkystės sezonas Lietuvoje jau prasidėjo, pastebi prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė. Pasak jos, dažnuose namuose pirmaisiais pavasario pranašais tampa svogūnų laiškai, mat svogūnų sodinukų kaina patraukli, o daug darbo jiems užauginti nereikia. „Populiarėjant sveikai mitybai ir natūralumui, daugelis atsigręžia į tai, kuo užsiimant matydavo savo tėvus, senelius. Todėl daržininkystė

Ant dviračio – ištisus metus. Kokių taisyklių negalima pamiršti žiemą?

Ant dviračio žiemą

Pastarųjų žiemų klimato pokyčiai keičia mūsų šalies dviratininkų elgesį: Lietuvoje dviratis tampa nebe sezonine, o ištisus metus naudojama transporto priemone. Ekspertai pataria, kaip dviračiu rūpintis žiemos laikotarpiu ir kokių taisyklių, esant dabartinėms oro sąlygoms, privalu laikytis sėdant ant šios transporto priemonės.   „Nors eismo dalyviai dažnai laikosi nuomonės, kad dviratis šaltuoju metu nėra tokia patogi transporto priemonė kaip automobilis, vis šiltesnės žiemos leidžia jį minti visus metus. Svarbu žinoti, kad žiemos sezonu reikia tinkamai jį paruošti ir kiekvieną kartą atidžiai

Kreditinei kortelei – 75-eri: kaip vienas išradimas pakeitė mūsų finansinius įpročius

Ar žinojote, kad vasario 8 d. švenčiame kreditinės kortelės gimtadienį? Šią dieną galime pažvelgti į šio išradimo istoriją ir tai, kaip jis pakeitė mūsų finansinį gyvenimą. Per daugiau nei 70 metų kreditinė kortelė tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Kaip ir kodėl – pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Pirmoji kreditinė kortelė atsirado 1950 metais, kai JAV finansinių paslaugų teikėjai „Diners Club“ išleido kortelę, skirtą restorano sąskaitoms apmokėti. Tai buvo nauja finansinė idėja, sugalvota vienos vakarienės metu, kai verslininkas Frankas

Taip pat skaitykite