Išvalę griovius pagerino dirvą

Nuo birželio 2 d. Nacionalinė mokėjimo agentūra vėl pakvietė teikti paraiškas paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“ gauti. Paraiškos priimamos iki šių metų gruodžio 31 dienos. Žemės ūkio bendrovė „Agromanija“, įsikūrusi Juknaičių seniūnijoje, – viena iš nedaugelių mūsų rajone sugebėjusi pasinaudoti šia priemone ir sėkmingai dalyvaujanti programoje „Melioracijos griovių šlaitų priežiūra“.

ŽŪB „Agromanija“ agronomas Albinas Bakutis rodo sutvarkytus melioracijos griovius, nuo kurių šlaitų iškirsti krūmai, išvalytas dugnas ir sutvarkytos pralaidos.

Pasak Šilutės rajono savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėjo pavaduotojo Povilo Budvyčio, melioracijos griovių priežiūros programoje mūsų rajone dalyvauja 7 ūkio subjektai. Nors padengiamos visos išlaidos, kurių dydis negali viršyti 50 tūkstančių litų, pas mus, lyginant su kitais Lietuvos rajonais, veikloje „Melioracijos griovių šlaitų priežiūra“ dalyvauja mažai ūkininkų. Pavyzdžiui, Pasvalio, Rokiškio, Panevėžio ir kituose rytų Lietuvos rajonuose ši priemonė gerokai populiaresnė – ten dalyvauja po 20-40 ūkio subjektų.
Mažą šios programos populiarumą mūsų krašte, P. Budvyčio nuomone, lemia specifika. Mat norintiems dalyvauti programoje reikia sutvarkyti ne mažiau kaip hektarą griovių. Mūsų ūkiai smulkūs, todėl tokių plotų rasti sunku.
Galimybe gauti paramą melioracijos grioviams tvarkyti Šilurės rajone sėkmingiausiai pasinaudojo ŽŪB „Agromanija“. Antrus metus programoje dalyvaujanti bendrovė jau susitvarkė 10 kilometrų griovių. Nors gauta beveik didžiausia galima parama, vien šių lėšų neužtenka, tenka pridėti ir dalį savų, tačiau tai atperka pagerėjusi dirvos kokybė.
Pasak „Agromanijos“ agronomo Albino Bakučio, pernai už gautas paramos lėšas buvo iškirsti krūmai, išvalytas melioracijos griovių dugnas, atstatyti juose buvę melioracijos įrenginiai. „Užteko pašalinti medžius ir krūmus, išvalyti pralaidų žiotis ir iš karto pajutome, kad melioracijos sistemos ėmė veikti geriau. Dirvoje kaupiasi mažiau nereikalingos drėgmės. Juk jeigu nuolat šlapia, sunku įvažiuoti į laukus su technika – nei pasėsi, nei nupjausi. Melioracijos grioviai – kaip žmogaus kraujagyslės. Patys žinote, kas atsitinka, kai jos užsikemša“, – kalbėjo A. Bakutis.

Valant vieną iš melioracijos griovių aptiktos betoninės plokštės, kuriomis kažkada buvo išgrįstos jo pakrantės.

Patys sunkiausi darbai, pasitelkiant nuosavą ir samdytą techniką, buvo atlikti pernai. Šiemet jau kiek lengviau. Porą kartų per vasarą numatyta griovius nušienauti, kur reikia dar papildomai pavalyti jų dugną, melioracijos pralaidų žiotis. Tai galima padaryti per gerą savaitę. Investuojama ir nuosavų lėšų, nes tuo pačiu patvarkomi keliukai bei grioviai, kuriems gaunamos paramos neužtenka.
Agronomas juokavo, kad tvarka grioviuose nelabai patinka bebrams, kurie statydami savo užtvankas gadina melioracijos įrenginius. Išvalius griovius, jie pamažu išsikrausto – matyt ieškos labiau netvarkingų griovių. Valant vieną iš melioracijos griovių, po purvo sluoksniu netikėtai aptiktos betono plokštės, kuriomis kažkada buvo išgrįstos jo pakrantės. Dabar stengiamasi jas atstatyti ir kur reikia paremontuoti.

Vaidotas VILKAS

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Darbo laiko apskaitos sistemos. Ką reikia žinoti?

Darbo laiko apskaitos sistemos (DLAS) yra esminis įrankis šiuolaikinėms organizacijoms, siekiančioms efektyviai valdyti darbuotojų darbo laiką, optimizuoti procesus ir užtikrinti teisės aktų laikymąsi. Šiame straipsnyje aptarsime, ką reikia žinoti apie DLAS, jų funkcijas, privalumus ir svarbiausius aspektus, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį renkantis tinkamą sistemą. Pagrindinės DLAS funkcijos: Darbo laiko registravimas: DLAS leidžia tiksliai fiksuoti darbuotojų atvykimo ir išvykimo laiką, naudojant įvairias technologijas, tokias kaip biometriniai terminalai, išmaniosios programėlės ar telefoniniai skambučiai. Pamainų planavimas: Sistemos suteikia galimybę lengvai kurti ir

„Sidabrinės nendrės“ premijos laureatas – klebonas Remigijus Saunorius

Šilutės rajono savivaldybės „Sidabrinės nendrės“ premijos komisijos pirmininkė Alina Urbonienė pranešė, kad šiemet „Sidabrinės nendrės“ laureatu išrinktas Šilutės Šv. Kryžiaus parapijos klebonas kanauninkas Remigijus Saunorius. Jis taip pat yra Šilutės dekanato dekanas, Tauragės apskrities policijos kapelionas, religijos mokslų magistras, bažnytinės teisės licenciatas. Šilutės parapijos klebono ir Šilutės dekanato dekano pareigas R. Saunorius eina nuo 2017 metų. Laureato veikla išsiskiria gebėjimu reaguoti į šiandienos aktualijas ir inicijuoti pokyčius, kurie prisideda prie visos bendruomenės gerovės. Jo vadovavimo metu buvo įgyvendinti reikšmingi projektai,

Durpyne rastas žmogaus kūnas

Tauragės apskr. vyriausiasis policijos komisariatas praneša, kad vasario 13 apie 18.24 val. Šyšgirių k., durpyne, rastas 64-erių metų vyro kūnas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Vasario 10 d. apie 11.30 val. Vilkų Kampe, išdaužus namo, kuris priklauso moteriai, gim. 1978 m., lango stiklą buvo įsibrauta į patalpas. Iš namo pavogti alkoholiniai gėrimai, siuvimo mašina bei juvelyriniai dirbiniai. Nuostolis 480 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str. 3 d. Tą pačią dieną 13.00 val. Jaunimo al., Šilutėje, namo laiptinėje, nepažįstama moteris, ištraukė

Kaip patekus į sukčių meilės pinkles nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?

Nors praėjusiais metais internetą sudrebinusi istorija, kai prancūzė sukčiui, apsimetusiam Bradu Pittu, pervedė solidžią sumą pinigų, daug kam galėjo sukelti šypseną, vis dėl to amžiną meilę žadantys apgavikai aktyvūs ir Lietuvoje.   Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, vien per pirmus devynis praėjusių metų mėnesius romantiniai sukčiai iš gyventojų pasisavino per  1 mln. eurų. Ekspertai pabrėžia, kad nors lietuvių budrumas auga, sukčiai veikia ne tik Valentino dieną. Jie visus metus randa naujų būdų, kaip išvilioti solidžias pinigų sumas.  Stebina išradingumu

Taip pat skaitykite