„Pienas LT“ gamykloje gruodžio 10 d. išplėstiniame posėdyje, dalyvavo LR žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, NMA direktorius Erikas Bėrontas, ŽŪR pirmininkas Andrejus Stančikas ir visų pagrindinių žemdirbių savivaldos organizacijų vadovai. Posėdyje girdėjome smulkiųjų ūkininkų atstovės raudą, dėl atsiradusios „vergijos“.

Remigijus Kelneris LŪS Pagėgių krašto ūkininkų skyriaus pirmininkas.

Taip ji pavadino smulkiųjų ūkininkų dalią dėl „sofos ūkininkų“. Ji minėjo turinti 30 melžiamų karvių ūkį ir 60 ha žemės. Tačiau iš to ploto nuosavos tėra 17 ha, kuriuos ir deklaruoja. Kitus 43 ha begėdiškai deklaruoja žemės savininkas „apsimetėlis ūkininkas“ – vadinamasis „sofos ūkininkas“. Tokiu būdu apsimetėliui „sofkiniui“ atitenka ES ir LT skirta išmoka už deklaruotus hektarus ir dyzelinas be akcizo mokesčio, kurie skirti būtent žemdirbiui nuo finansinės pražūties apsaugoti.
Kelis kartus teko raminti susijaudinusią iš nevilties jauną moterį. Prisimenu gražų jos vardą, bet neminėsiu. Panašių pavyzdžių minėjo ir kiti ūkininkai. Šis tarsi skęstančiojo šauksmas turėjo būti išgirstas ir nedelsiant pradėtas tyrimas ir ryžtingi veiksmai. Ir tai vien Žemės ūkio ministerijos ar NMA reikalas nedelsiant griebtis veiksmų ir sukišti piktąjį džiną atgal į butelį. Nesiaiškinkime, kas jį išleido, nes mūsų valstybėje dažniausiai kaltų nerandame. Kalta būna tik aplinka. Šiuo reikalu privalo užsiimti VMI ir net FNTT, nes tai akivaizdus finansinis nusikaltimas prieš valstybę.
Tiems, kas nesupranta, paaiškinu: savininkas turintis žemę (LR GPMĮ 3 str.), jei pats nedirba, išnuomoja ją ūkininkui ar kitam subjektui pagal nuomos sutartį ir gavęs nuomos pinigus, atsiskaito su valstybe pagal gyventojų pajamų mokesčio įstatymą (LR GPMĮ 6 str. 2 d. 7 pastr.). Lietuvoje tas mokestis yra 15 proc. gautos sumos. Jei žemę išsinuomoja juridinis asmuo (sakysim, žemės ūkio bendrovė), tai 15 proc. mokestį prieš sumokėdama pinigus nuomotojui išskaičiuoja ir valstybei sumoka juridinis asmuo. Tai yra viskas, ką turime žinoti dėl žemės nuomos.
Žemę deklaruoti privalo ūkininkas, realiai ūkininkaujantis. Ir taškas. Visa kita kas vyksta su vadinamuoju „sofos“ ūkininkavimu yra nusikaltimas. Kuo greičiau sutvarkysime šį reikalą, tuo greičiau nusiplausime dar vieną gėdą ir nuimsime pavalkus nuo minėtųjų dažniausiai smulkiųjų ūkininkų.
Turiu pasakyti, kad mano ūkis – ŽŪK „Lumpėnų Rambynas“ neapsileido „sofkiniais“, nors norinčių teikti tokias paslaugas ir buvo. Visiems buvo atsakyta: „Jjei nori deklaruoti savo žemę, tai pats ir dirbk ją!“ Visada kalba buvo trumpa ir aiški, be jokių išlygų.
Ostapas Benderis sakytų: rankų miklumas ir jokios apgaulės. Jei valstybėje nėra „tvarkos ir teisingumo“ tai tos Benderio rankos nusmaugs smulkiuosius Lietuvos ūkininkus ir parapijos klebonui beliks sugiedoti vargšui „Aleliuja“.
Norėdamas padėti tarnybų „daktarams“ ir parodyti, kurioje vietoje reikia operuoti, papasakosiu situaciją, su kuria visai neseniai susidūriau.
Praėjusių metų pavasarį nupirkome 4 ha sklypą iš močiutės, kurį prieš tai naudojo kitas labai garbaus amžiaus ūkininkas, kuris žemės pirkti nenorėjo. Kadangi tame sklype jau buvo pasėti žieminiai javai, buvo aišku, kad 2015 m. deklaruoja minėtasis ūkininkas. Prasidėjus deklaravimui, pastebėjau, kad minėtas sklypas jau deklaruotas. Paskambinęs žemės ūkio specialistei, paklausiau, ar ūkininkas parodė nuomos sutartį. Buvo atsakyta, kad sutarties ji nepaprašė. Vietoj to, kad būtų perspėję žmogų dėl nuomos sutarties, buvo iškviestas garbaus amžiaus ūkininkas ir deklaracija pataisyta, išbraukiant minėtą plotą. Natūraliai žmogui kilo pyktis. Maža to, ūkininkas nuvyko į apskrities centrą (tikrai netinkamu adresu) pas Nacionalinės žemės tarnybos vedėją ir vietoj paaiškinimo, kad tuo klausimu reikia kreiptis į NMA ( nacionalinės mokėjimo agentūros) vedėją, matyt, dar kartą gavo neteisingą patvirtinimą, jog žemę turi deklaruoti jos savininkas.
Tik metų gale paaiškėjo, kad plotas liko niekieno nedeklaruotas…
Tikrieji ūkininkai iš visos Lietuvos, kurie užsiima aktyvia žemės ūkio veikla, yra įsitikinę, kad šis nesuvaldytas procesas kai kam virto pelningu verslu.
Tačiau neieškokime dabar kaltų, neskelbkime raganų medžioklės. Neverta ieškoti pradžios, kada sistema „supūliavo“, bet kad ją reikia operuoti skubia – faktas. Mano žiniomis, žmonės „prie pinigo“, pradėjo pirkti žemes, tikėdamiesi jas pelningai pagal nerašytą „sofos“ įstatymą „išnuomoti“. Neseniai, vienas kreipėsi konsultacijos, pasakiau kad taip negali būti ir „sofos“ bus ardomos. Kaip žmogelis pasielgė, nežinau, bet reikia manyti, kad kelias jau pramintas ir tai ne pirmasis verslininkas, pasiruošęs užmauti dar vienam ūkininkui pavalkus ir užversti savo „sofą“ jam ant pečių…
Turiu draugų užsienyje. Parašiau laišką, prašydamas subtiliai užklausti vietos ūkininkų, ar toks „sofos“ reiškinys pas juos įmanomas. Spėjau išsiųsti tik į Vokietiją ir Angliją. Džiaugiuosi, kad laiško daugiau niekam neišsiunčiau, nes kai gavau atsakymą, tai ir pirmo žodžio pakako, kad pasidarytų gėda. Supratau, koks mūsų lizdas prikakotas.
Nežinau, kiek mums visiems – ministerijoms, tarnyboms ir patiems ūkininkams reikės laiko, kad išplėštume šią bjaurastį. Priešingu atveju, tikrai reikės parapijos klebono, paskutinei ūkininkų giesmei sugiedoti.
Praktika rodo, kad Lietuvoje tokie dalykai sprendžiami teismuose. Nejaugi ir šį kartą, norėdami išsigelbėti, turėsime duoti tikriausiai LR žemės ūkio ministeriją į teismą?