Net 1595 m. Kasparas Hennenbergeris, aprašydamas Rusnės apylinkes, pažymi, kad ten esančios žemos vietos, ariamų laukų nedaug, žmonės teturi daržus. Nedideli daržininkystės ūkiai, kaip ir šienavimas ar žuvininkystė, čia klestėjo visais laikais.

Rusniškiai daržininkai Ramutė ir Sergėjus Lacko savo daržoves išparduoda turguje.

Daržo karalienės
Ramutė ir Sergėjus Lacko saloje augina daržoves. Vieni iš pirmųjų Rusnėje pradėję auginti morkas su pasididžiavimu išrauna pirmą pasitaikiusį kuokštą iš savo morkų lauko. 30 arų laukas prie namų tėra dalis viso jų ploto – augina 1,5 ha. Morkos – didelės, tiesios, vešlūs jų lapai. Tikros daržo karalienės. Jau antrus metus ūkininkai augina ‚Bangor‘ veislės ypač sultingas morkas.
Sergėjus pasakoja, kaip jam anksčiau yra tekę sėti morkas: parsineštą upės pakrantės smėlį kaitindavo dubenyje ant viryklės, sijodavo, maišydavo su sėklomis santykiu dvi stiklinės smėlio ir degtukų dėžutė sėklų. Mišinį pildavo į plastikinį butelį nuo vaisvandenių. Per skylutę butelio dugne byrant mišiniui ūkininkas pasėdavo morkas. Kokiu greičiu sėti, išsiaiškindavo namuose bandymą atlikdamas ant perskaitytų laikraščių…
Tik vėliau įsigijo sėjamąją. Daržininkyste, kaip ir daugelis rusniškių, sutuoktiniai užsiėmė ir sovietmečiu. Ramutė pamena, kad net mokydamasi mokykloje su tėvu važiuodavo pardavinėti bulvių į Karaliaučių.
Be morkų, ūkininkai augina bulvių, burokėlių, kopūstų, svogūnų, kuriuos taip pat išparduoda turguje. Bulvių iš jų perka ir vienos rajono mokyklos valgykla. Pavasarį turguje ūkininkai siūlo savo šiltnamiuose užaugintų pomidorų daigų. Rusniškiai daržovių augintojai domisi ūkininkavimo naujovėmis, vis atnaujina sėklą.

Lacko užaugintų kopūstų laukas.

Perka dėl išvaizdos ir skonio
Lacko šeima augina ne tik morkas, bulves, bet ir burokėlius, kopūstus, svogūnus, pomidorus. Pirkėjai jų užaugintas daržoves vertina dėl skoninių savybių. Pirmą kartą perkantieji neretai klausia, ar jos parvežtos iš Lenkijos – netiki, kad tokio dydžio ir puikios išvaizdos morkos užauga ir čia. Nepatiklių pirkėjų daug. Jei daržovė graži, klausia, kokiomis trąšomis buvo maitintos.
Sergėjus sako, kad to nedarytų vien todėl, kad būtent morkos juk perkamos mažiems vaikams, mamos iš morkų spaudžia sultis. Šiemet į kopūstus įsimetė kopūstinukė, tačiau ūkininkas ir prieš ją nesiėmė priemonių. Į kopūstų lauką prie namų šernai neužsuka, tačiau į tolimesnį neretai įsisuka.
Visus ūkininkavimo darbus įveikia patys, nors kartą buvo sukvietę ir giminaičių talką.
Pamena, kad ūkininkavimo pradžioje teko vargti labiau. Daržoves nuraudavo, nulaužydavo lapus, išrūšiuodavo, sukraudavo į traktoriaus priekabą, vėl iškraudavo… Jau ne pirmus metus daržovių augintojų naštą lengvina įsigyti daržovių nuėmimo agregatai: kasamoji, rūšiuotuvas, sodinamoji. Kombainu nukasa bulves, nurauna morkas, nuima burokėlius. Daržovėms yra įrengtas sandėlis, kuriame pats ūkininkas sumeistravo ventiliaciją.
Sutuoktiniai pastebi, kad pastaraisiais metais gerokai sumažėjo pirkėjų. Anot jų, kalta emigracija. „Dabartiniai šeštadieniniai turgūs žmonių skaičiumi prilygsta ankstesniems trečiadieniniams“, – sakė Ramutė. Per vieną dieną turguje ūkininkai parduoda apie 20 maišų bulvių. Perkamiausios, kurių kilogramo kaina svyruoja nuo 80 centų iki 1 lito. Mažų bulvių galima nusipirkti ir už 60, net 40 centų. Ūkininkai pastebi, kad pirkėjai neskuba pirkti didžiausių, o rudenėjant žino, kad pirkėjai žiemos atsargoms bulvių užsisako maišais. Vienas iš geros prekybos barometrų – pirkėjai ieško ūkininkų. Žiemą turgavietėje pakeitę vietą, pastebėjo, kad pirkėjai jų pasigenda.
Pirkėjams siūlo ,Barvina‘, ‚Beluga‘, ‚Vineta‘ veislių bulvių. Vienas pirkėjai pamėgo už tai, kad miltingos, kitas, – kad yra kietesnės ir labiau tinka mišrainėms. Ūkininkai sako, kad bulvėmis reikia prekiauti visus metus. Todėl augina ir ankstyvųjų. Šiemet bulves pasodino balandžio pradžioje, o prieš Jonines jau kasė.
ŽŪB „Sala“
Vienintelė Šilutės rajone veikianti žemės ūkio bendrovė „Sala“ yra įsikūrusi Rusnėje. Bendrovė augina apie 300 galvijų, iš kurių 120 – melžiamos karvės. Iš olandų juodmargių per metus primelžiama po 5200 litrų pieno. Pasak bendrovės pirmininko Arūno Beržinio, primilžiai galėtų būti ir didesni, jei bendrovė turėtų daugiau ariamos žemės. Tačiau apie tai gyvenantiems saloje belieka tik pasvajoti.
Pavasarį net 30 ct už litrą buvo sumažintos pieno pirkimo kainos – akcinei bendrovei Vilkyškių pieninei pieną tiekianti ŽŪB tegauna po 85 ct.
Pasak A. Beržinio, jei supirkėjas pieno nebepirktų, bendrovė būtų priversta karves parduoti. Tačiau ir tai nebūtų lengva, nes kam tas karves įsiūlysi, kad ir už mažą kainą. Bandyti sudaryti sutartis su kitais pieno pirkėjais taip pat neplanuojama.
„Rankų nenuleisime, dirbsime…“ – sakė A. Beržinis, netikintis jokiais Vyriausybės pažadais paremti žemdirbius. Veltui dalyti pieną mokykloms, darželiams ar kitoms įstaigoms, kaip siūloma, nebūtų taip paprasta. Kas išvežios po bidoną, kas garantuos taip vežiojamo pieno kokybę?
A. Beržinio žodžiais, visokių krizių būta ir anksčiau, patirties įgyta. Ta patirtis karti: kaip visada labiausiai nukentės gyvulių augintojai.

Laima PUTRIUVIENĖ