Kiaulių maras Pamario dar nepasiekė

Trečiadienį Ignalinos rajone oficialiai paskelbta ekstremali padėtis dėl kiaulių maro. Ekstremali padėtis dabar galioja Ignalinos, Trakų,Varėnos, Druskininkų, Lazdijų, Šalčininkų ir Alytaus rajonuose, tuo tarpu Šilutės rajone kol kas ramu.

Ruošiantis galimai kiaulių maro epidemijai, pernai rudenį buvo surengtos pratybos.

Šilutės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Edmundas Ciparis sakė, kad galima pasidžiaugti, jog kiaulių maro mūsų rajone neaptikta. Visi sumedžiotų šernų tyrimo rezultatai – neigiami. Jis priminė, kad metų pradžioje sustiprintos biologinės saugos priemonės tebegalioja, o nustačius kiaulių maro židinį Ignalinoje deklaravusieji, kad laiko 10 ir daugiau kiaulių, tikrinami intensyviau.
E. Ciparis sakė, kad liepos 1 d. Šilutės rajone 195 gyvulių augintojai deklaravo 18 385 kiaules. Iš jų daugiau kaip 17 tūkst. kiaulių sutelkta 10-yje stambiausių kiaulių augintojų ūkių.
„Klausimas, ar kiaulių augintojai dirbtinai nedeklaruoja mažiau nei iš tiesų laiko kiaulių? Jeigu jie taip daro, rizikuoja negauti paramos iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, o nelaimės atveju, užpuolus kiaulių marui, – kompensacijų“, – sakė E. Ciparis.
Šilutės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas pabrėžė, kad kiaulių maras savaime neatsiranda, todėl ūkininkai turi suprasti, kad gana nesudėtingos biologinės saugos priemonės irtai, kad į tvartus nepatektų pašalinių žmonių gali apsaugoti nuo didelės nelaimės ir nuostolių. Anot E. Cipario, dabartiniai karščiai įtakos kiaulių maro plitimui neturi. Priešingai, pavyzdžiui, jeigu, aplinkoje pasklis kiaulių maru sergančio šerno seilės, karštis ir didesnė saulės radiacija greičiau sunaikins užkratą, o ligai plisti tarp gyvūnų, karštis didesnės įtakos neturi.
Iškilus kiaulių maro pavojui, pernai buvo surengtos pratybos, kurių metu mokytąsi, kaip elgtis aptikus kiaulių maro židinį. Jame dalyvavo visos specialiosios tarnybos. Birželio 20 d. buvo sukviestas Šilutės r. savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos posėdis, kuriame svarstyta, kur bėdos atveju būtų galima užkasti gyvūnų gaišenas. Nustatytos trys galimos gyvūnų gaišenų laidojimo vietos: Rumšų ir Leitgirių kaimuose (Juknaičių sen.), Grabupiuose (Šilutės sen.). Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos išnagrinėjo gyvūnų laidojimo vietų geologines sąlygas ir Šilutės rajono savivaldybei atsiuntė atsakymą, kad visos pasirinktos vietos yra tinkamos.

Vaidotas VILKAS

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Delfi“ paskelbė pirmąjį Lietuvoje savivaldybių reitingą: kur geriausia gyventi?

Naujienų portalas „Delfi“, bendradarbiaudamas su žurnalu „Reitingai“, atliko tyrimą, kuriame net pagal 140 rodiklių įvertintos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Tai – pirmasis toks tyrimas Lietuvoje, visapusiškai atskleidžiantis gyvenimo kiekvienoje savivaldybėje privalumus ir trūkumus. Analizuojant tyrimo rezultatus galima sužinoti, kurios savivaldybės stipriausios ekonomiškai, kurios gali didžiuotis geriausia sveikatos apsauga, švietimu, infrastruktūra ar kitais aspektais, o kur kitoms labiausiai reikia pasitempti. Parodė visapusišką vaizdą Tyrimas suskirstytas į 12 kategorijų – sveikatą, ekonomiką, švietimą, infrastruktūrą, aplinką ir tvarumą, saugumą, užimtumą ir pajamas, socialinę

Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą

Projekto pavadinimas:  Dviejų pastatų gyvūnams auginti – karvidžių, pastatų žemės ūkio produkcijai tvarkyti – svirno ir pieno bloko, žemės ūkio paskirties grupės, Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2, statybos projektas. Statinių statybvietės adresas ir žemės sklypo kadastrinis numeris, arba statinių geografinės koordinatės (kai nesuformuotas žemės sklypas): Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2 (8872/0008:4 Švėkšnos k.v.).   Statinių esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis, statinių tipai: Karvidė Nr.1 – žemės ūkio paskirties grupės, gyvūnams auginti pastatų paskirties,

Nuo gegužės 21-osios bus galima žvejoti karšius Nemuno deltos vandenyse

priėjimas prie vandens

Aplinkos ministerija primena, kad gegužės 15 d. prasideda žiobrių žvejybos draudimas, kuris tęsis iki birželio 15 d. Visi žvejybos draudimai galioja tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną, todėl penktadienį jau bus draudžiama gaudyti žiobrius. Baigiasi draudimas žvejoti kiršlius ir salačius, todėl nuo šeštadienio, gegužės 16-osios, vėl bus leidžiama juos žvejoti. Kitą savaitę, nuo gegužės 21 d., jau bus galima gaudyti karšius Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose ir žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose. Atkreipiame

Ar išlaikėme senas kapų tvarkymo tradicijas? Kviečiame pasidalinti nuotraukomis

kapai

Artėjant Europos kapinių savaitei, kuri minima paskutinę gegužės savaitę, kviečiame pasidairyti po Lietuvos kapines, paieškoti tradiciškai tvarkomų kapaviečių, išsaugotų senų kryžių, pasidžiaugti tęsiamomis tradicijomis ir pasidalinti savo nuotraukomis. Siųsdami būtinai nurodykite, iš kokių kapinių jūsų nuotraukos. Senąsias kapinių tvarkymo tradicijas atspindinčių nuotraukų autorius apdovanosime. Tradicinės Lietuvos kapinės Nuo seno kaimų kapinaitės išsiskirdavo jaukumu, jos dažnai būdavo ant kalvelių, prie koplytėlių ar senų medžių. Kapinės būdavo laikomos sakralia erdve — jose vengta nereikalingo puošnumo, nieks nesistengė paminklų didybe ir dekoravimo gausa

Taip pat skaitykite