Išmokos dėl nepalankių ūkininkavimo sąlygų Šilutės ūkininkams sumažės dvigubai. Kitais metais, panašiu laiku, kai ūkininkams išmokamos paskutinės išmokos už praėjusius metus, dėl ūkininkavimą apsunkinančių sąlygų jie gaus nebe 46 €, kaip iki šiol, o tik 28 € už hektarą. Išmokas dėl nepalankių ūkininkavimo sąlygų iki šiol gaudavo apie 5400 mūsų rajono ūkininkų, kurie dirba apie 64 tūkst. ha žemės ūkio naudmenų. Rajono vadovai ir ūkininkų bendruomenių atstovai ieško išeities, kaip išsaugoti buvusią paramą, tačiau su jais niekas nesikalba.

Šilutės r. savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis, ūkininkas Kazimieras Gudžiūnas ir Kaimo reikalų skyriaus vedėjas Alfredas Nausėda aptarė susidariusią padėtį dėl sumažėjusių išmokų ūkininkams.

Žemės ūkio ministerija spaudoje (buvo ir „Pamaryje“) išplatino informaciją apie rengiamą mažiau palankių ūkininkauti vietovių žemėlapį ir joje teigė, kad senasis žemėlapis pakoreguotas ir ūkininkai gali tikėtis didesnių išmokų pagal priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“. Taip pat teigiama, kad žemėlapis bus koreguojamas iki 2018 metų. Deja, gudriai pateikta informacija visiškai skiriasi nuo realybės. Balandžio 1 d. Šilutės rajono savivaldybės Kaimo reikalų skyrių pasiekė Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklės, kuriose aiškiai nurodyta, kad visas Šilutės rajonas nebetenka nepalankios ūkininkavimui vietovės statuso ir priskiriamas prie potvynių užliejamų teritorijų, kuriose kliūtis ūkininkavimui sukelia periodiškai pasikartojantys potvyniai arba yra reali šių potvynių grėsmė. O potvynių užliejamose teritorijose kompensacinė išmoka yra nebe 46, o tik 28 € už hektarą. Ir tai liečia visus ūkininkus. Negana to, pasikeitus statusui, be tiesioginių išmokų sumažinimo, 20 proc. mažėja parama, kurią gaudavo struktūrinių fondų remiamose programose dalyvaujantys ūkininkai. Pavyzdžiui, Vilkyčiuose ūkininkaujantis žinomas automobilių sporto entuziastas ir stambus ūkininkas Kazimieras Gudžiūnas dėl to neteks apie 145 tūkst. eurų paramos. Kad tai ne balandžio 1 d. pokštas liudija į rajono žemėlapius jau įtraukti pakeitimai.
„Gerokai paprastesnius įsakymus po kelis kartus siųsdavo derinti su rajono ūkininkų organizacijomis, bendruomenėmis. Šį kartą nieko. Kaip griaustinis iš giedro dangaus! Ar kas nors svarstė? Ar buvo į rajoną atvažiavę? Nieko! Ministerijoje kalbėjo, kad iki 2018 n. sausio 1 d. turi parengti naujus žemėlapius, o iki tol niekas nesikeis. Žemėlapiai liks tie patys. O ką dabar matome?“ – piktinosi Šilutės r. savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėjas Alfredas Nausėda, kuris pats turi gyvulių ūkį, tad ir jis pats dabar patirs nemažų nuostolių.
Beje, naujame žemėlapyje pažymėtos ir paukščių perymvietės, kur ūkininkavimas apribotas ir ūkininkai gaus 281 € išmoką už hektarą. Kaimo reikalų skyriaus vyresnysis specialistas Darius Lidžius stebėjosi, kad paukščių perymvietes sugebėta detalizuoti tiksliai, o ūkinikavimo statusas pakeistas pagal rajono adminstracines ribas, tad dabar išeina taip, kad kaimyninėse Šilalės ir Tauragės savivaldybėse dėl prastų ūkininkavimo sąlygų ūkininkai gaus daugiau išmokų, negu šilutiškiai.

Patvirtinus naują išmokų tvarką bešeimininkių žolės ritinių pamiškės aptiksime vis dažniau.

„Teigiama, kad Šilutės ūkininkai gaus išmokų daugiausiai, nes jiems mokės už paukščių perymvietes ir potvynius, tačiau tas didesnes išmokas gaus labai nedaug ūkininkų. Dabar dar geriau taps gyventi vadinamiesiems „sofos“ ūkininkams, kurie nieko nedaro, tik ima išmokas. Ypač, jei jų teritorijoje dar kokie paukšteliai lizdus suka“, – sakė D. Lidžius.
Jam antrino ir A. Nausėda, kuris teigė, kad dabar apsukriausiems apsimoka pirkti žemę ir joje nieko neveikti, tik nupjauti žolę ir nuėjus į banką pasiimti išmoką. O kur dėti tą žolę, nelabai svarbu, todėl bešeimininkių žolės ritinių pamiškėse gali dar padaugėti.
Lietuvos ūkininkų sąjungos Šilutės skyriaus pirmininkas Kęstutis Andrijauskas sakė, kad jam jau nusviro rankos ir dėl nepalankaus ūkininkavimo statuso panaikinimo nebežinąs ką daryti. „Skambinau kolegoms į Vilnių. Jie sako, kad tai politinis sprendimas ir vargu ar ką sugebėsime pakeisti. Apima jausmas, kad ūkininkai Lietuvoje nebereikalingi. Prieš tai sumažino pieno kainas, o dabar dar vienu sprendimu pribloškė“, – apgailestavo K. Andrijauskas, teigdamas, kad sunkiai suranda žodžių savo pasipiktinimui išreikšti.
Praėjusią savaitę pasikalbėti apie susidariusią padėti Kaimo reikalų skyriuje susitiko jo vedėjas Alfredas Nausėda, ūkininkas Kazimieras Gudžiūnas ir Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis. „Viskas buvo padaryta slaptai. Su Savivaldybe niekas nesitarė. Visą laiką buvome maitinami pažadais, kad pakvies pasitarti į Žemės ūkio ministeriją, o pamatėme, kad jau sudaryti nauji žemėlapiai. Vargu ar bepavyks ką pakeisti, nes patvirtinta formulė, kurioje didelę įtaką turi ne žemės, o ekonominio našumo balas. Dėl mėsos ir pieno perdirbimo įmonių mūsų ekonominis balas didelis, todėl paramos skiria mažai. Ypač blogai tiems, kurie dalyvauja struktūrinių fondų remiamuose projektuose ir neteks 20 procentų išmokų“, – kalbėjo S. Šeputis.

Vaidotas VILKAS