Metų pabaigoje uždarosios akcinės bendrovės „Klasmann-Deilmann Šilutė“, vietinių žmonių paprastai vadinamos Šilutės durpynu, laukiama didelės šventės. Pradės veikti naujas durpių substratų gamybos cechas, kuris gamins tokią pat produkciją, kaip ir pradėjęs veikti 2010 metais, tik ji bus pakuojama į didesnio tūrio maišus.
Šilutės durpyne gaminama apie 2000 receptūrų substratų, pritaikytų profesionalioms augalininkystės įmonėms.

Pasak UAB „Klasmann-Deilmann Lietuva“ generalinio direktoriaus Kazimiero Kaminsko, Šilutėje pagaminti durpių substratai gabenami į 80 pasaulio šalių.

Milijoninės investicijos
Į naujo apie 5,5 tūkst. kv. m ploto cecho statybą numatoma investuoti apie 10 milijonų eurų. Pasak UAB „Klasmann-Deilmann Lietuva“ generalinio direktoriaus Kazimiero Kaminsko, Šilutės durpyne jis pakeis senąjį, dar 1991 m. statytą cechą. Jame nebėra galimybių plėstis, o esama įranga nebeatitinka šiuolaikinių gaminių kokybės bei darbo vietų ergonomikos reikalavimų.
K. Kaminskas sakė, kad šiuolaikinėms profesionalioms sodininkystės, daržininkystės bei gėlininkystės įmonėms gaminami substratai turi atitikti aukščiausius kokybės reikalavimus. Dirbant su esama įranga didėja kokybės blogėjimo rizika, o į 80 pasaulio šalių savo gaminius eksportuojančiai įmonei tai gali neigiamai atsiliepti.
Siekdama išlaikyti aukščiausius standartus atitinkančią produkciją, bendrovė nusprendė pastatyti naują cechą, o senąjį nugriauti. Kaip ir pastatytame prieš 5 metus, šiame ceche bus sumontuota įranga iš Olandijos, Vokietijos ir Kanados. Iš esmės, šis cechas nuo jau veikiančio skirsis tik produkcijos pakuočių dydžiu. Ji bus pakuojama į 4-5,8 kub. m tūrio maišus. Kol bus pastatytas naujasis cechas, kuris turėtų pradėti veikti lapkričio mėnesį, dirbs senasis.
Sniego valytuvai naudojami ir vasarą
Kasmet Šilutės durpyno traktorių parką papildo nauja technika. Čia galima pamatyti ir vasarą besidarbuojančių sniego valytuvų, kurių kitur galima sutikti tik betvarkančius ledynų slidžių trasas. Durpyne naudojama technika turi kuo mažiau suslėgti grunto paviršių. Nuo to priklauso pravažumas ir galimybė transportuoti durpes.
UAB „Klasmann-Deilmann Lietuva“ direktorius aiškino, kad žmogaus koja žemės paviršių slegia apie 300 g į kvadratinį centimetrą jėga, tuo tarpu sniego valytuvų slėgis vos 100-120 gramų į kv. cm. Jie lengvai pravažiuoja ten, kur eidamas žmogus prasmegtų. Tiesa, tokia technika veža mažiau krovinio negu durpyne naudojami traktoriai, tačiau išlošiama naudojantis jos pravažumu. Šią patirtį lietuviai perėmė iš kolegų estų ir liko patenkinti.
Dar likusius rusiškus traktorius pamažu išstumia patikimesni ir patogesni „John Deere“ ir „Valtra“ technika. Tiesa, statybose naudojama technika durpynui ne visai tinkama. Važiuoklė dėl pravažumo durpių laukuose perdirbama taip, kad slėgis į gruntą neviršytų 200-220 gramų į kvadratinį centimetrą. Juos, kad kuo mažiau skleistų kibirkščių ir taip sumažėtų gaisro pavojus, dar modifikuoja didelę patirtį šioje srityje turintys auksarankiai durpyno meistrai. Durpėms išgauti tinka ekskavatoriai „Komatsu“, todėl didėja ir jų parkas.
Euras ir Rusijos sankcijos
Pastaruoju metu svarbiomis ekonomikos naujienomis tapo euro įvedimas ir Rusijos paskelbtos ekonomikos sankcijos. Abu įvykiai turėjo įtakos durpių gamybai. „Euro įvedimas mums palengvino darbą. Esame tarptautinė įmonė, priklausome Vokietijos Klasmann-Deilmann koncernui. Anksčiau dokumentuose sumas rašydavome ir eurais, ir litais. Dabar administracinė našta sumažėjo, nors su specialia tarptautinėse rinkose naudojama buhalterine programa dirbantiems žmonėms teko pasimokyti. Sumažėjo atsiskaitymų kaštai, nes nebereikia konvertuoti valiutos ir už tai papildomai mokėti. Euro įvedimu esame patenkinti, jis buvo mums naudingas“, – sakė K. Kaminskas.
O štai Rusijos paskelbtos sankcijos atsiliepė neigiamai, bet ne dėl tiesioginės prekybos su Rusija. Į Rusiją substratų parduodama labai mažai. Tapo sudėtingiau arba brangiau išvežti gaminius į ES valstybes. Didžioji dalis Šilutėje pagaminamų substratų į Europos šalis gabenama sunkvežimiais. Kazimieras Kaminskas paaiškino, kad iki Rusijos sankcijų paskelbimo, vežėjai gabendavo prekes iš Europos šalių į Rusiją ir ten įsipylę pigesnių degalų per Lietuvą vykdavo į Europą. Paskelbus sankcijas, į Rusiją bevažiuojama gerokai rečiau. Kai kurie gabenimai visai sustojo, o dalis sunkvežimių dirba tik Europos šalių senbuvių teritorijoje. Panaši padėtis susidarė ir vežant substratus konteineriais. Anot K. Kaminsko, dabar padėtis pamažu taisosi. Daugiausiai bėdų būta, kai ekonominės sankcijos tik prasidėjo.

Vaidotas VILKAS