Žuvininkystės įmonių asociacija (ŽĮA) „Lampetra“ gyvuoja nuo 1993 metų ir vienija 40 žvejybos įmonių, kurios žvejoja Kuršių mariose, Nemuno žemupyje ir Baltijos jūros priekrantėje. Asociacija 2012 m. pasirašė trišalę projekto „Žuvininkystės regiono ilgalaikės plėtros potencialo atskleidimas ir skubių priemonių, gerinančių susiklosčiusią nepageidaujamą padėtį, įgyvendinimas“ finansavimo sutartį. Projektas finansuotas pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 m. veiksmų programos priemonę „Žuvininkystės regionų vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“. Projekto tikslas – parodyti žvejams žvejybinio turizmo vertę, sukurti galimybę plėsti žvejybos verslą, gauti naujų pajamų, įgyti

Stambiausių Klaipėdos regiono ir Lietuvos įmonių verslininkai susirinko į gerosios praktikos renginį UAB „Klasmann-Deilmann Šilutė“. Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų organizuotame renginyje verslo atstovai pamatė, kaip kasamos durpės ir gaminami substratai, su nuostaba sužinojo, kad ir patys nuolat naudoja šios įmonės gaminius. Klasmann-Deilmann koncernas Apie Šilutės durpyną ir visą durpių pramonę apie dvidešimčiai susirinkusių verslo atstovų, tarp kurių buvo Šiaulių banko, alaus daryklos „Švyturys“ vadovai, pasakojo Klasmann-Deilmann įmonių grupės generalinis direktorius Kazimieras Kaminskas, technikos direktorius Virginijus Liepis, gavybos padalinio

Neįprasta Ventės rage, be marių šniokštimo ir paukščių giesmių, girdėti įvairiausių transporto priemonių gausmą ir įvairių mechanizmų keliamą triukšmą. Paukščiai nenutilo, bet savo giesmėmis jie dabar varžosi su statybų garsais. Čia įgyvendinamas Europos Sąjungos 2007-2013 m. struktūrinių fondų programos lėšomis remiamas projektas „Ventės rago ornitologinės stoties rekonstrukcija“. Projekto užsakovas – Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus. Pagrindinis darbų rangovas – AB „Panevėžio statybos trestas“. Projekto vertė – beveik 12 mln. litų. Apie projektą Pro Ventės ragą, kur yra įsikūrusi Ventės rago

Paramos gavėjai, baigę įgyvendinti prisiimtus įsipareigojimus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“, turi teikti paraiškas ir toliau tęsti įsipareigojimus (5 metus) pagal priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ veiklą „Melioracijos griovių tvarkymas“. Prižiūrimus melioracijos griovius  privaloma deklaruoti kasmet. Primename, kad paramos gavėjai, 2013 m. pradėję dalyvauti tęstinėje veikloje „Melioracijos griovių tvarkymas“, 2013-2017 m. laikotarpiu kasmet privalo deklaruoti prižiūrimus melioracijos griovius. Jei veikloje pradėta dalyvauti 2014 m., deklaruoti melioracijos griovius reikės iki 2018 m. Svarbu tai, kad

Trijų pagrindinių Šilutės r. savivaldybei priklausančių įmonių – UAB „Šilutės vandenys“, UAB Šilutės šilumos tinklų ir UAB Šilutės autobusų parko – vadovai pateikė praėjusių metų ataskaitas Šilutės rajono tarybai. Ekonomikos ir finansų komitete šios atskaitos priimtos be didesnių pastabų ir komentarų. Pagaliau sulaukta pelno Paskutiniais metais UAB „Šilutės vandenys“ negalėjo pasigirti gerais finansiniais rodikliais. Ne todėl, kad apie 100 įmonės darbuotojų dirbo blogai, o dėl su tarša susijusių baudų ir teisminių išlaidų. Panašu, kad UAB „Šilutės vandenys“ pagaliau išbrido iš

Penkios Šilutės rajono kaimo bendruomenės susivienijo bendram projektui „Sėkmingas bendradarbiavimas su Italijos kaimo plėtros tinklo atstovais“. Pagrindinis projekto „Sėkmingas bendradarbiavimas su Italijos kaimo plėtros tinklo atstovais“ tikslas – skatinti partnerystę, pritaikyti gerąją ir istorinę patirtį kaimo išsaugojimui ir gaivinimui. Finansinė parama gauta pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonės „Techninė pagalba“ veiklos sritį „Nacionalinis kaimo tinklas“. Jungtinis projektas suvienijo 5 Šilutės rajono bendruomenines organizacijas: Ramučių kaimo bendruomenę „Navata“ (projekto teikėja), Usėnų, Pagrynių kaimo bendruomenes, Vainuto seniūnijos bendruomenę, kaimo bendruomenę

Į Šilutės rajono savivaldybę kreipėsi Macikų kaimo gyventoja Rūta B. (pareiškėjos pavardė redakcijai žinoma, tačiau ji paprašė jos neviešinti), kuri pranešė, kad Šyšos vanduo ardo pakrantę, kur stovi jos namas. Moteris prašė atkreipti dėmesį į susidariusią padėtį ir patarti, kaip sutvirtinti pakrantės apsauginę juostą ir išvengti nuošliaužų, kurios gali padaryti žalos jos turtui. Šilutės r. savivaldybės administracija sudarė komisiją, kuriai vadovauja Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus, nariai: Savivaldybės Ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas-gamtosaugininkas Remigijus Rimkus, Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Viktoras Bičkauskas,

Rusniškiams per laiką „pavargusiais“ ir apskurusiais namais padeda rūpintis ir UAB „Šilutės būstas“. Jau sutvarkyti du Neringos gatvėje stovintys daugiabučiai namai. Prieš keletą metų Neringos g. 6 daugiabutis atrodė apgailėtinai: iš skylėto stogo kyšojo trijų metrų aukščio kaminai, o suklypusios laiptinių durys ir pajuodusios, remonto nemačiusios laiptinės labiau baugino nei kvietė užeiti. Šiame name yra 17 butų, iš kurių trys – nuomojami socialiniai būstai. Šis namas nuo pernai apstatytas statybininkų pastoliais, rudenį pradėta ir iki didžiųjų šalčių pakeistas stogas, orams