Savivaldybės įmonės jau duoda pelno

Trijų pagrindinių Šilutės r. savivaldybei priklausančių įmonių – UAB „Šilutės vandenys“, UAB Šilutės šilumos tinklų ir UAB Šilutės autobusų parko – vadovai pateikė praėjusių metų ataskaitas Šilutės rajono tarybai. Ekonomikos ir finansų komitete šios atskaitos priimtos be didesnių pastabų ir komentarų.

UAB „Šilutės vandenys“ vadovas Alfredas Markvaldas.

Pagaliau sulaukta pelno
Paskutiniais metais UAB „Šilutės vandenys“ negalėjo pasigirti gerais finansiniais rodikliais. Ne todėl, kad apie 100 įmonės darbuotojų dirbo blogai, o dėl su tarša susijusių baudų ir teisminių išlaidų. Panašu, kad UAB „Šilutės vandenys“ pagaliau išbrido iš juridinės balos ir įmonės vadovas Alfredas Markvaldas galėjo Tarybos nariams pranešti apie uždirbtą nors nedidelį pelną. Lyginant 2013 m. finansinius rezultatus su 2012 metais, bendrovė gavo 24,7 proc. daugiau (2240,17 tūkst. Lt) pajamų, todėl įmonė dirbo pelningai ir, atskaičius išlaidas, uždirbo 18,98 tūkst. Lt pelno. Pajamų padidėjimą gerokai lėmė iš AB „Biofuture“ teismo priteista bauda už 2009 m. gamtos taršą ir priteistos palūkanos.
Daugiau uždirbdama 2013 metais bendrovė grąžino Ūkio bankui 462 tūkst. Lt paskolą.
Didžiausią dalį išlaidų struktūroje – 32 proc. sudarė darbuotojų darbo užmokestis ir atskaitymai jų socialiniam draudimui. Administracijos darbuotojų darbo užmokestis ir atskaitymai socialiniam draudimui sudarė 5 proc. visų išlaidų. Amortizacijos išlaidos – 14 proc., elektros energijos – 14 proc., remonto paslaugų, žaliavų pirkimo sąnaudos – 4 proc. visų išlaidų, sąnaudos degalams – 4 proc., kitos išlaidos – 22 proc. (mokesčiai, palūkanų sąnaudos, draudimas, kanceliarinės, įmokų rinkimas, bankų paslaugos, turto nuvertinimas ir kt.). Vidutinis įmonės darbuotojo darbo užmokestis – 2185 Lt (2012 m. – 1962 Lt).

Šilumos tinklų bendrovės vadovas Algis Šaulys.

Šilumos gamintojai investuoja
UAB Šilutės šilumos tinklai taip pat negali pasigirti dideliu pelnu, gautu 2013 metais. Jis tesiekia 40,5 tūkst. Lt. Įmonė galėtų dirbti pelningiau, tačiau jos vadovo Algio Šaulio ir kolektyvo veiklos strategija yra nukreipta į investicijas. Bendrovė investuoja ir investuos į šilumos gamybos įrenginius, naudojančius biokurą, į priemones, didinančias energijos gamybos įrenginių darbo efektyvumą, sąnaudų mažinimą, įrenginių darbo patikimumą ir avarijų bei sutrikimų prevenciją, žalos aplinkai mažinimą. Šiuo metu dauguma šilumos energijos Šilutės katilinėje yra pagaminama deginant biokurą (smulkintą medieną ir medienos atliekas), dalis – skystą kurą (mazutą, dyzeliną). Šiuolaikinių šilumos gamybos priemonių diegimas mažina šilumos gamybos sąnaudas ir gamtos taršą, tai teigiamai atsiliepia finansiniams rodikliams. Vien kondensacinio ekonomaizerio eksploatavimas leido sutaupyti 22 proc. Šilutės miesto katilinėje sudeginamo kuro, pinigine išraiška tai viršija milijoną litų. Šiemet pradėtas eksploatuoti naujas 10 MWh biokuro katilas. Gaminant šilumą nebebus deginamas taršus mazutas, todėl mažės šilumos gamybos kaina.

Iš Šilutės autobusų parkui vadovaujančio Artūro Stonkaus ataskaitos matyti, kad įmonė kol kas verčiasi sunkiai.

Keleivių vežėjams sekasi prasčiau
UAB Šilutės autobusų parko vadovo Artūro Stonkaus 2013 m. veiklos ataskaitoje minimas 871 Lt pelnas. Lyginant su 2012 metais patirtu 367 tūkst. Lt nuostoliu – tai nėra blogai, tačiau įmonei nesibaigia problemos dėl vėluojančių atlyginimų vairuotojams. 2013 metais vidutinis mėnesio atlyginimas įmonėje sudarė 1904 Lt. Autobusai daugiausia važiuoja priemiestiniais maršrutais. Jais 2013 metais atlikta beveik 17 tūkst. reisų. Miesto ir tarpmiestinių reisų, kartu paėmus, – trigubai mažiau. Ko gero, viena didžiausių autobusų parko problemų yra ta, kad daugelis reisų dotuojami. Todėl įmonės pelnas labai priklauso ne tik nuo jos pačios veiklos, bet ir nuo to, kada ir kokio dydžio dotacijos grąžinamos.
Savo ruožtu stengiamasi užsidirbti gerinant keleivių aptarnavimą – autobusų stotyje jau galima atsiskaityti ir kreditinėmis kortelėmis. Įrengus remonto bazę autobusų parke, čia galima remontuoti ne tik savo techniką, bet ir teikti automobilių serviso paslaugas kitiems. Susirūpinimą kelia autobusų techninė būklė. Bendrovė 2013 m. gruodžio 31 d. turėjo 46 autobusus ir 1 specialios paskirties automobilį. Dauguma šių autobusų (31) yra senesni negu 20 metų, 16 autobusų yra senesni nei 10 metų. Taigi, didžioji dalis autobusų yra susidėvėję, 5 autobusai neeksploatuojami dėl techninių problemų.

Vaidotas VILKAS

Vienas komentaras

  • Pilietis

    Kaip visada,Vaidoto Vilko straipsniai aiškūs, tikslūs ir suprantami.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Neprašyti svečiai po kapotu: graužikai vairuotojams gali kainuoti tūkstančius

Atšilus orams ir prasidėjus išvykų į gamtą sezonui, vairuotojų tyko rizika, apie kurią dažnas nė nesusimąsto. Kol automobilis stovi sodybos kieme ar miško aikštelėje, po jo kapotu gali įsikurti nekviesti svečiai. Nors didžiausia grėsme keliuose įprasta laikyti stambius laukinius gyvūnus, draudimo ekspertai įspėja: kur kas mažesni graužikai  automobilių savininkams gali palikti tūkstantines sąskaitas. Pavojus tyko ne tik kelyje, bet ir stovėjimo aikštelėje „Dauguma vairuotojų didžiausią riziką sieja su važiavimu per miškingas vietoves, kai į kelią gali netikėtai išbėgti stirna ar

Kai sveikas gyvenimo būdas tampa našta. Specialistė vardija ženklus, kad persistengėte

vaistininkė

Sveika mityba, reguliarus judėjimas ir kokybiškas poilsis yra svarbūs gerai savijautai, tačiau specialistai pastebi, kad daliai žmonių noras gyventi sveikiau virsta kraštutinumais. Griežti mitybos planai, badavimai, organizmo valymo iššūkiai ar nuolatinis nerimas dėl kiekvieno pasirinkimo gali ne padėti, o sukelti papildomą stresą.   Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Linos Stočkutės-Plytnikės, žmonės neretai tikisi greito rezultato, todėl susižavi drastiškais sveikatingumo pažadais. Vis dėlto organizmui tokie pokyčiai gali tapti dideliu iššūkiu. „Drastiški metodai gali duoti daugiau žalos nei naudos. Staigus mitybos ar gyvenimo

Kaip apsaugoti save ir artimuosius, kai dangų skrodžia žaibai?

žaibai

Sinoptikai prognozuoja audringus ir permainingus orus. Daugelyje šalies vietų lis, vėjo gūsiai sustiprės iki 15-17 m/s, kai kur griaudės perkūnija. Ugniagesiai gelbėtojai primena, kad siaučiant stipriam vėjui, nereikėtų po medžiais, elektros perdavimo bei ryšių linijomis statyti automobilių, negalima artintis prie nutrūkusių elektros laidų. Iš kiemų, balkonų į pastatų vidų reikėtų sunešti lengvai vėjo pakeliamus daiktus, sandariai uždaryti langus ir duris. Esant galimybei, apie vėją būtina informuoti savo artimus žmones, kaimynus, ypač neįgalius ar vienišus vyresnio amžiaus žmones. Pavojingiau gyvenantiems kaime

Perkūnijos jau pakeliui: kaip apsaugoti namus nuo netikėtų elektros šuolių?

žaibas

Pirmosios pavasarinės perkūnijos Lietuvoje jau girdėjosi. Tai žymi ne tik audrų sezono pradžią, bet ir laiką, kuomet namuose dažniau „sudega“ elektronika. Specialistai perspėja, kad net ir kelių sekundžių įtampos šuolis gali sugadinti televizorius, kompiuterius, šildymo sistemas ir išmaniuosius įrenginius. Kai kuriais atvejais nuostoliai siekia dešimtis tūkstančių eurų. Draudikai ir elektros inžinerijos ekspertai ragina gyventojus dar prieš vasaros audras pasirūpinti tiek techninėmis apsaugos priemonėmis, tiek įvertinti būsto draudimo apsaugą. Draudimo bendrovės BTA duomenimis, nors žaibo ir perkūnijos sukeltos žalos sudaro nedidelį

Taip pat skaitykite