„Lampetros“ žvejai plečia akiratį ir semiasi idėjų

Žuvininkystės įmonių asociacija (ŽĮA) „Lampetra“ gyvuoja nuo 1993 metų ir vienija 40 žvejybos įmonių, kurios žvejoja Kuršių mariose, Nemuno žemupyje ir Baltijos jūros priekrantėje. Asociacija 2012 m. pasirašė trišalę projekto „Žuvininkystės regiono ilgalaikės plėtros potencialo atskleidimas ir skubių priemonių, gerinančių susiklosčiusią nepageidaujamą padėtį, įgyvendinimas“ finansavimo sutartį. Projektas finansuotas pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 m. veiksmų programos priemonę „Žuvininkystės regionų vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“.

Asociacijos „Lampetra“ žvejai su Lenkijos žuvininkystės vietos veiklos grupės „Lokalna Grupa Rybacka Zalew Zegrzyński“ atstovais.

Projekto tikslas – parodyti žvejams žvejybinio turizmo vertę, sukurti galimybę plėsti žvejybos verslą, gauti naujų pajamų, įgyti praktinių įgūdžių, pasisemti patirties iš kolegų.
Praėjusių metų pavasarį projekte dalyvaujantys ŽĮA „Lampetra“ nariai pabuvojo Prancūzijoje. Šių metų vasarį pasisemti patirties „Lampetros“ žvejai vyko į Lenkiją ir Vokietiją. Abiejų šalių klimatinės sąlygos artimesnės mūsų kraštui, todėl jų patirtį lengviau pritaikyti mūsų kraštuose.
Susitikę su netoli Varšuvos veikiančia žuvininkystės vietos veiklos grupe („Lokalna Grupa Rybacka Zalew Zegrzyński“) mūsiškiai susipažino su vietos žvejų projektais. Kaimynų lenkų žuvininkystės VVG veikia nuo 2010 m., dalyvauja dvi savivaldybės (Gižicko ir Vengoževo – Varmijos Mozūrai, greta Karaliaučiaus krašto). Šios žuvininkystės VVG nariai didžiuojasi dviem įgyvendintais projektais. Pirmasis – moderniai įrengtos žuvininkystės produktų apdorojimo gamybinės patalpos. Investuota 1 mln. zlotų. Projektą finansavo ES žuvininkystės fondas. Antras pristatytas projektas – 60 tūkst. zlotų vertės. Kaimynai įrengė žuvies rūkyklą su parduotuvėle bei didžiulį kompleksą su modernia paslaugų baze rekreacinei žvejybai organizuoti. Apsilankę „Didžiųjų Mozūrijos ežerų“ (lenk. „Wielkie jeziora Mazurskie“) vietos veiklos grupėje mūsų krašto žvejai apžiūrėjo už ES žuvininkystės fondo lėšas įrengtą žvejybos uostą, aplankė unikalų Mozūrijos ežerų kraštą.

Apie Brėmeno projektą „FBG Fischereihafen-Betriebsgesellschaft mbH“ pamariškiams pasakojo šio projekto vadovas Michaelis Gerberis (Michael Gerber).

Brėmene (Vokietija) dvi dienas vyko susitikimai su tenykšte žuvininkystės vietos veiklos grupe „FBG Fischereihafen-Betriebsgesellschaft mbH“. Šio regiono gyventojų tankumas yra mažas, mažėja žvejybos veikla užsiimančių žmonių, todėl nedidelės žvejų bendruomenės ėmėsi įgyvendinti 2007-2013 m. Europos žuvininkystės fondo (EŽF) Europos bendrosios žuvininkystės politikos tikslus. Įgyvendinus projektą, neatpažįstamai pasikeitė tenykščio uosto teritorija, kuri dabar yra svarbus, turistų lankomas objektas.
Žvejams iš Lietuvos didelį įspūdį padarė vokiečių įgyvendintas projektas „Žvejų kaimelis“, kur sename ilgame pastate įrengta daug turistus viliojančių parduotuvėlių ir kavinukių. Jose pardavinėjami žuvininkystės produktai, su žvejybos atributika susiję gaminiai. Įgyvendinant projektą atgijusios gatvelės pabaigoje įrengtas lauko muziejus, kuriame galima pamatyti senovines žvejų trobeles su autentiškais žvejų daiktais ir žvejybos įrankiais. Demonstruojamas senovinis žvejybos laivas.
Šilutiškiai asociacijos žvejai bemat sumojo, kad toks projektas puikiausiai tiktų ir senajam Šilutės žvejų uosteliui…
Vokiečių žuvininkystės VVG atstovas papasakojo apie savivaldybės iniciatyva įgyvendinamą projektą, t. y. uosto teritorijoje statomą didelį statinį, kur rengiamas žuvies gaminių restoranas, pastato išorė dengiama žuvų žvynų imitacija.
Grįždami iš Vokietijos, ŽIĄ „Lampetra“ nariai dar pabuvojo Vakarų Lenkijos Sierakovo regione. Čia buvo surengtas susitikimas su „Lutom“ žuvininkystės ūkio atstovais. Šis Lenkijos regionas vadinamas „100 ežerų kraštu“. Čia veikia du nacionaliniai parkai ir 11 rezervatų. Tai vienas iš patraukliausių rekreacinio turizmo regionų. 1350 ha privatus gėlavandenių žuvų žvejybinis ūkis įsikūrė šiuose kraštuose 2000 metais ir pratęsė 1948 m. įkurtos Lutomo valstybinės žuvų įmonės veiklą.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Darbo laiko apskaitos sistemos. Ką reikia žinoti?

Darbo laiko apskaitos sistemos (DLAS) yra esminis įrankis šiuolaikinėms organizacijoms, siekiančioms efektyviai valdyti darbuotojų darbo laiką, optimizuoti procesus ir užtikrinti teisės aktų laikymąsi. Šiame straipsnyje aptarsime, ką reikia žinoti apie DLAS, jų funkcijas, privalumus ir svarbiausius aspektus, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį renkantis tinkamą sistemą. Pagrindinės DLAS funkcijos: Darbo laiko registravimas: DLAS leidžia tiksliai fiksuoti darbuotojų atvykimo ir išvykimo laiką, naudojant įvairias technologijas, tokias kaip biometriniai terminalai, išmaniosios programėlės ar telefoniniai skambučiai. Pamainų planavimas: Sistemos suteikia galimybę lengvai kurti ir

„Sidabrinės nendrės“ premijos laureatas – klebonas Remigijus Saunorius

Šilutės rajono savivaldybės „Sidabrinės nendrės“ premijos komisijos pirmininkė Alina Urbonienė pranešė, kad šiemet „Sidabrinės nendrės“ laureatu išrinktas Šilutės Šv. Kryžiaus parapijos klebonas kanauninkas Remigijus Saunorius. Jis taip pat yra Šilutės dekanato dekanas, Tauragės apskrities policijos kapelionas, religijos mokslų magistras, bažnytinės teisės licenciatas. Šilutės parapijos klebono ir Šilutės dekanato dekano pareigas R. Saunorius eina nuo 2017 metų. Laureato veikla išsiskiria gebėjimu reaguoti į šiandienos aktualijas ir inicijuoti pokyčius, kurie prisideda prie visos bendruomenės gerovės. Jo vadovavimo metu buvo įgyvendinti reikšmingi projektai,

Durpyne rastas žmogaus kūnas

Tauragės apskr. vyriausiasis policijos komisariatas praneša, kad vasario 13 apie 18.24 val. Šyšgirių k., durpyne, rastas 64-erių metų vyro kūnas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Vasario 10 d. apie 11.30 val. Vilkų Kampe, išdaužus namo, kuris priklauso moteriai, gim. 1978 m., lango stiklą buvo įsibrauta į patalpas. Iš namo pavogti alkoholiniai gėrimai, siuvimo mašina bei juvelyriniai dirbiniai. Nuostolis 480 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str. 3 d. Tą pačią dieną 13.00 val. Jaunimo al., Šilutėje, namo laiptinėje, nepažįstama moteris, ištraukė

Kaip patekus į sukčių meilės pinkles nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?

Nors praėjusiais metais internetą sudrebinusi istorija, kai prancūzė sukčiui, apsimetusiam Bradu Pittu, pervedė solidžią sumą pinigų, daug kam galėjo sukelti šypseną, vis dėl to amžiną meilę žadantys apgavikai aktyvūs ir Lietuvoje.   Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, vien per pirmus devynis praėjusių metų mėnesius romantiniai sukčiai iš gyventojų pasisavino per  1 mln. eurų. Ekspertai pabrėžia, kad nors lietuvių budrumas auga, sukčiai veikia ne tik Valentino dieną. Jie visus metus randa naujų būdų, kaip išvilioti solidžias pinigų sumas.  Stebina išradingumu

Taip pat skaitykite