Būtina deklaruoti prižiūrimus melioracijos griovius

Paramos gavėjai, baigę įgyvendinti prisiimtus įsipareigojimus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“, turi teikti paraiškas ir toliau tęsti įsipareigojimus (5 metus) pagal priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ veiklą „Melioracijos griovių tvarkymas“. Prižiūrimus melioracijos griovius  privaloma deklaruoti kasmet.

Primename, kad paramos gavėjai, 2013 m. pradėję dalyvauti tęstinėje veikloje „Melioracijos griovių tvarkymas“, 2013-2017 m. laikotarpiu kasmet privalo deklaruoti prižiūrimus melioracijos griovius. Jei veikloje pradėta dalyvauti 2014 m., deklaruoti melioracijos griovius reikės iki 2018 m.

Svarbu tai, kad grioviai deklaruojami išskaičiavus 1 m apsaugines juostas iš abiejų lygiagrečiai einančių melioracijos griovio pusių.

Už melioracijos griovių priežiūrą mokama skirtingai: už 1 ha nušienauto griovio plotą išmokama 518 Lt, jei nušienauta žolė nupjaunama ir išvežama, arba 500 Lt, jei nušienauta žolė paskleidžiama ir paliekama ant melioracijos griovio šlaito. Taigi, deklaruojant melioracijos griovius pirmu atveju reikėtų rinktis kodą 5PT-11, o antru – kodą 5PT-12.

Šiais metais žemės ūkio naudmenas ir kitus žemės plotus galima deklaruoti nuo balandžio 14 d. iki birželio 15 d. Pavėluotai pateiktos paraiškos priimamos iki 2014 m. liepos 10 d., už kiekvieną pavėluotą darbo dieną galutinę paramos suma mažinama 1 proc.

Apie atliktus darbus reikia pranešti iki birželio 1 d.

Paramos gavėjams, jau įvykdžiusiems prisiimtus įsipareigojimus pagal KPP priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“, primename, kad apie atliktus darbus būtina asmeniškai ar per įgaliotą asmenį raštu informuoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą (NMA). Paštu, faksu ar el. paštu pranešimai nepriimami. Pavyzdinę pranešimo formą galima rasti pagal šią nuorodą: http://www.nma.lt/index.php/parama/lietuvos-kaimo-pletros-2007-2013-m-programa/dokumentu-formos/pelno-nesiekiancios-investicijos/3135.

Paminėtus pranešimus reikėtų pateikti iki š. m. birželio 1 dienos. Gavę pranešimą, NMA darbuotojai atvyks ir patikrins, ar visi darbai, nurodyti savivaldybės sudarytoje sąmatoje, yra atlikti. Jei šių darbų atlikimas bus patvirtintas, paramos gavėjai galės prižiūrimus melioracijos griovius deklaruoti bendroje tiesioginių išmokų paraiškoje. Taip pareiškėjai pradės įgyvendinti tęstinius įsipareigojimus dar penkeriems metams pagal priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ veiklą „Melioracijos griovių tvarkymas“.

Pagal priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“ iš viso patvirtintos 796 paraiškos, paramos gavėjams išmokėta beveik 7 mln. Lt paramos.

 

Nacionalinė mokėjimo agentūra

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Priminimas keturračių vairuotojams neniokoti gamtos

keturračiais

Pavasarį Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai dažniau susiduria su pažeidimais, kai asmenys keturračiais ar krosiniais motociklais važinėja miškuose, pievose, saugomose teritorijose ar kitose vietose, kur tai daryti draudžiama. Aplinkosaugininkai primena, kad toks elgesys daro ilgalaikę žalą gamtai ir ragina laikytis taisyklių. Parengta atmintinė „Keturračiai, krosiniai motociklai gamtoje – pramogaukite atsakingai“. „Dėl neteisėto važinėjimo bekele vis dar niokojami gražiausi gamtos kampeliai – kraštovaizdžio draustiniai, piliakalnių šlaitai, upelių pakrantės. Tokie atvejai ne tik trikdo natūralią ekosistemų pusiausvyrą, bet ir rodo, kad daliai poilsiautojų

Dažniausios klaidos perkant oro kompresorių

kompresorius

Oro kompresorius dažnai perkamas gana paprastai – pasižiūrima į kainą, galią ir viskas. Visgi, būtent šiame etape padaromos klaidos, kurios vėliau pradeda jaustis kiekvieną dieną. Ir blogiausia tai, kad jos retai pasimato iš karto. Iš pradžių kompresorius veikia. Bet laikui bėgant atsiranda lėtėjimas, triukšmas, nuolatinis laukimas ar net nusivylimas, kad „kažkas ne taip“. Pirkimas pagal kainą vietoj realaus poreikio Viena dažniausių klaidų – rinktis pigiausią variantą su mintimi „pradžiai užteks“. Problema ta, kad oro kompresoriai nėra įrankis, kuris veikia „truputį

Nenaikinamas Sosnovskio barštis grasina negrįžtamais pokyčiais

Sosnovskio barščiai

„Sosnovskio barščio naikinimas reikalauja nuoseklumo – tai gana ilgas procesas, kuris trunka net iki 7 metų“, – savo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vyr. specialistė Dagmara Žebrauskienė, kuri specializuojasi invazinių rūšių Lietuvoje srityje. Pasak jos, Sosnovskio barštis – problema, su kuria susiduria ne tik Lietuva, bet ir didelė dalis Europos. Šis iš buvusios Sovietų Sąjungos teritorijų išplitęs augalas, šiandien laikomas viena pavojingiausių invazinių rūšių. Ypač sudėtinga situacija susiklosčiusi Rytų ir Šiaurės Europoje, kur su juo aktyviai kovoja ir kaimyninės šalys –

Pavasario alergija ar peršalimas: kaip atpažinti, kai simptomai vienodi?

Pavasarį alergijos simptomus patiria reikšminga dalis gyventojų, tačiau ne visi juos atpažįsta ar vertina rimtai. Naujausias „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas rodo, kad pavasario metu alergijos simptomus pripažįsta jaučiantys 1 iš 4 arba 26 proc. šalies gyventojų. Ekspertai pataria, kaip laiku atpažinti, kas mus kamuoja – pavasarinė alergija ar sezoninis peršalimas. Alergijų daugėja Medicinos centrų „Northway“ alergologė-klinikinė imunologė, vaikų alergologė Rūta Tamošiūnienė sako, kad alerginių ligų skaičiaus augimas yra kompleksinis reiškinys, kurio negalima paaiškinti vien pažangesne diagnostika. „Pastaraisiais dešimtmečiais

Taip pat skaitykite