Globalios moderniausios technologijos ir rankų darbas
Stambiausių Klaipėdos regiono ir Lietuvos įmonių verslininkai susirinko į gerosios praktikos renginį UAB „Klasmann-Deilmann Šilutė“. Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų organizuotame renginyje verslo atstovai pamatė, kaip kasamos durpės ir gaminami substratai, su nuostaba sužinojo, kad ir patys nuolat naudoja šios įmonės gaminius.

Apie įmonę ir durpių gavybos bei perdirbimo verslą pasakojo UAB „Klasmann-Deilmann Lietuva“ generalinis direktorius Kazimieras Kaminskas.
Klasmann-Deilmann koncernas
Apie Šilutės durpyną ir visą durpių pramonę apie dvidešimčiai susirinkusių verslo atstovų, tarp kurių buvo Šiaulių banko, alaus daryklos „Švyturys“ vadovai, pasakojo Klasmann-Deilmann įmonių grupės generalinis direktorius Kazimieras Kaminskas, technikos direktorius Virginijus Liepis, gavybos padalinio vadovas Robertas Knyšius, personalo skyriaus vadovė Ela Žemaitienė ir logistikos skyriaus vadovas Andrius Kazlauskas.
Pasak generalinio direktoriaus Kazimiero Kaminsko, įmonių grupėje įdiegtos moderniausios technologijos, leidžia vieningai dirbti po visą pasaulį išsibarsčiusioms tarptautinio koncerno Klasmann-Deilmann įmonėms bei prekybos atstovybėms. Kitą vertus, dar liko operacijos, pavyzdžiui, gabalinių durpių vartymas, vis dar atliekamos rankomis, kaip tai buvo daroma dar praėjusio amžiaus pradžioje.
Vien Lietuvoje veikia 5 koncernui priklausančios įmonės: „Klasmann-Deilmann Šilutė“, „Klasmann-Deilmann Gedrimai“, „Klasmann-Deilmann Ežerėlis“, „Klasmann-Deilmann Laukėsa“, „Klasmann-Deilmann BioEnergy“. Iš viso koncerno durpių pramonės padalinyje dirba apie 1000 žmonių. Daugiausiai – Lietuvoje (460) ir Vokietijoje (380). Metinė visos grupes apyvarta sudaro 151 mln. eurų.
Durpyno svečiai su nuostaba sužinojo, kad ir patys kasdien mato šios įmonės produkciją. Beveik visos gėlės ir kiti dekoratyviniai augalai biuruose auga durpių substratuose. Generalinis direktorius pasakojo, kad jų substratai tiekiami ir augalininkystės gigantams, kur viskas, nuo sėklos įmetimo į vazoną iki užaugusio augalo išvežimo, kompiuterizuota, ir pavieniams daržovių bei gėlių augintojams. Skiriasi tik pakuotės dydžiai ir substratų sudėtis.
Įmonė stengiasi prekybos atstovybes įrengti šalyse, kur daugiau perkama jos produkcijos. Ten dirba vietiniai žmonės, kurie puikiai žino savo šalies tradicijas. „Patikėkite, bendrauti su rimtais ir susikaupusiais arabais ir linksmais, atsipalaidavusiais italais – labai skirtinga patirtis“, – sakė K. Kaminskas.

Apie durpių gavybą pasakojo ekskursijoje siauruku svečius lydėjęs gavybos padalinio vadovas Robertas Knyšius.
Valdymas ir auomatizacija
Per dvejus metus visoje įmonių grupėje įsisavinta moderni valdymo sistema, aprėpianti ne tik finansų ir produkcijos srautus, bet ir transportą, atsargines dalis ir dar daug kitų parametrų. „Pavyzdžiui, atstovai Vokietijoje gauna užsakymą. Tik įtraukus jį į sistemą, ir vadovai, ir meistrai bemat sužino apie jį ir prasideda darbas. Kai tik užsakymas įvykdytas ir produkcija pakrauta, atstovai Vokietijoje jau gali pasakyti klientui, kada ji atvyks į vietą“.
Technikos direktorius Virginijus Liepis ir Logistikos padalinio vadovas Andrius Kazlauskas pasakojo apie įmonėje veikiančias technines sistemas. Jie pasidžiaugė įdiegta logistikos – transporto srautų valdymo sistema. Kiekvienas sunkiasvoris sunkvežimis gauna kortelę su užsakymo numeriu ir pagal ją kraunama tai, kas užsakyta. Krovos darbus kontroliuoja elektronika, todėl išvengiama klaidų. Elektroninės svarstyklės, žinant į kokią šalį sunkvežimis vyks, nustato, ar jo svoris atitinka tos šalies kelių eismo taisyklių reikalavimus. Pavyzdžiui, Rusijoje sunkvežimio svoris negali viršyti 20 tonų, o Austrijoje leidžiamas svoris – iki 24 t.
Automatizuotos logistikos sistema, neplečiant įmonės teritorijos, padėjo išvengti didelių transporto eilių, kurios anksčiau nusidriekdavo iki pat geležinkelio pervažos. Įmonėje dirba apie 250 įvairiausių transporto priemonių. Per metus vien degalams išleidžiama beveik 2 mln. Lt. Įdiegus palydovinę stebėjimo sistemą, pavyko optimizuoti technikos darbą ir vien per pirmuosius metus nuo palydovinės sistemos įdiegimo sutaupyti 0,3 mln. Lt.
Domina biokuro rinka
Durpininkai intensyviai įsisavina naują gamybos sritį – kuro durpes ir greitosios rotacijos augalus. Gaminant kuro durpes talkina specialistai iš Švedijos, o apie 1000 ha Tauragės ir Šilutės savivaldybėse apsodinta greitos rotacijos, t. y. greitai užaugančiais augalais. Tai padeda patekti į sparčiai augančią biokuro rinką, nekertant miškų.

Substratų gamybos ceche verslininkai susipažino su moderniomis technologijomis, leidžiančiomis visą procesą kontroliuoti vos keliems darbuotojams.
Darbas – sezoninis
Tiek generalinis direktorius Kazimieras Kaminskas, tiek personalo skyriaus vadovė Ela Žemaitienė nemažai kalbėjo apie darbuotojus. Pasak K. Kaminsko, didžiausias perversmas buvo, kai visas įmonės Lietuvos padalinys buvo pervestas valdyti iš Šilutės.
Bendrovėje nuolat vyksta mokymai, keliama kvalifikacija. Atsakius į specialų klausimyną, kyla darbuotojo kategorija, o kartu ir atlyginimas. Dėl griežtų saugumo, ypač priešgaisrinio, reikalavimų stipri alkoholio kontrolė. Norma – 0 promilių.
Ela Žemaitienė sakė, kad stengiamasi sudaryti kuo palankesnes sąlygas darbuotojams. Vasarą, sezoninio darbo metu, galimybė užsidirbti pirmiausia suteikiama įmonės darbuotojų vaikams, stengiamasi padėti spręsti ir kitas žmonėms iškilusias problemas.
Kadangi darbas sezoninis, darbuotojai įgyja papildomų profesijų, pavyzdžiui, traktoriumi laukuose vasarą dirbęs žmogus žiemą persėda į autokrautuvą. Kasmet organizuojamos kolektyvo šeimų šventės, atsižvelgiama į sveikatos poreikius.
Po trumpos informacijos konferencijų salėje svečiai apžiūrėjo gamybą. Apie modernų substratų gamybos cechą pasakojo K. Kaminskas ir V. Liepis, o kelionėje po durpyną traukinuku ekskursijos gidu tapo gavybos padalinio vadovas Robertas Knyšius. Unikaliose ekskursijose po durpyną traukinuku kasmet dalyvauja ir 6-7 mokinių grupės.
Gavybos padalinio vadovas pasakojo, kaip ruošiami durpių gavybos laukai, kokie plotai kasami, o kokie dar ruošiami, apie durpių džiovinimo procesą. Pasirodo, vidutinis durpių sluoksnio gylis 2,5-4 m, o giliausioje vietoje – 11 metrų. Lietuvoje apie 10 proc. teritorijos sudaro pelkynai. Iškasama tik apie 2 procentus durpių atsargų. Mokslininkų nuomone, tiek pat susidaro naujų, taigi esant tokiai gavybai durpes galima laikyti atsinaujinančiu gamtos turtu ir kalbos apie Lietuvos iškasenų parceliavimą neturinčios pagrindo.
Gavybos padalinio vadovas paaiškino, kad, vėjui viršijus 10 kilometrų per sekundę greitį, darbai nutraukiami, norint sumažinti gaisro kilimo pavojų. Dėl šios priežasties per metus durpininkai turi tik apie 40 gavybai tinkamų dienų. Esant palankiam orui, darbai vyksta ir šventadieniais.
Vaidotas VILKAS