Klugonuose (Juknaičių sen.) įsikūręs augalų veislių tyrimo skyrius priklauso valstybinei augalininkystės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Tokių skyrių skirtingose Lietuvos dirvožemio ir klimato zonose yra septyni. Lietuvos vakarinėje dalyje yra du skyriai: Plungėje ir Klugonuose.

Augalų veislių tyrimo skyriaus vedėja Rasa Grygelienė ir agronomas Aloyzas Jonikaitis bandymų lauke.

Istorija
Augalų veislių tyrimo skyriaus vedėja Rasa Grygelienė papasakojo, kad pirmieji archyvai, į tarnybą atvežti iš tuomet Priekulėje buvusio skyriaus, žymi 1947-uosius metus. Dar po kelerių metų prasidėjo Šilutės augalų veislių tyrimo stoties veikla. Stotis įsikūrė sename 1902 m. statytame name. Nuo to laiko daug kas keitėsi, reorganizacijos neišvengė ir stotis, tačiau niekada nesikeitė jos veikla. Ir tuomet, ir dabar atlieka augalų veislių ūkinio vertingumo tyrimus.
Klugonai
Nežinantiems, kur yra Klugonai, šį kaimą būtų sunku rasti, nes kelio ženklai nežymi, kur prasideda ir kur baigiasi šitaip vadinamas kaimas, pažymėti tik Juknaičiai. Su tokiu nepatogumu susiduria krovinius atvežantys vairuotojai, pagal adresą ieškantys Klugonų kaimo.
Pasak Rasos Grygelienės, kasmet atvažiuojantys vokiečiai ieško savo giminystės šaknų, namų, kuriuose jie ar jų artimieji gyveno. Tačiau nė vienas jų nesidomėjo namu, kuriame yra įsikūręs augalų veislių tyrimo skyrius. Panašu, kad šis namas nebuvo gyvenamas, tarnavo administracijai. Čia atvykę vokiečiai pasakoja apie netoliese buvusią plytinę, siauruką, atitiestą iš Šilutės. Dar ir dabar dirbant žemę Klugonuose į paviršių išlenda raudonų plytų liekanų.
Veislių bandymai
Skyriaus vedėja priminė, kad augalų veisles sukuria selekcininkai, o augalų veislių tyrimo skyriai atlieka bandymus ir išaiškina, kaip viena ar kita veislė pritampa tam tikromis klimatinėmis sąlygomis, kokio derliaus iš jų galima tikėtis. Klugonuose tiriamos paprastųjų ir salyklinių vasarinių miežių, avižų, žirnių, kukurūzų grūdams ir silosui, rugių, žieminių ir vasarinių kvietrugių veislės. Vien žiemkenčių – apie 30 veislių.
Žieminių augalų rūšių veislės tiriamos trejus, vasarinių – dvejus metus.
R. Grygelienė šmaikštauja, kad tiriamų augalų veislės tarsi sustatomos į konkursinius bandymus ir aiškinamasi, kuri dailiausia. Rodiklių, pagal kuriuos sprendžiama apie veislę, yra nemažai, vienas iš pagrindinių – derlingumas. Pastaraisiais metais sparčiai kintant klimatui, ypač svarbu žieminių augalų rūšių veislių žiemojimas
Ir lietuviškos, ir užsienietiškos veislės
Pasibaigus tyrimo laikotarpiui, duomenys apie tirtų augalų veisles perduodami Valstybinei augalų veislių vertinimo komisijai, kuri juos išanalizavusi pasiūlo tarnybos direktoriui įrašyti augalo veislę į Nacionalinį augalų veislių sąrašą. Šis sąrašas kasmet atnaujinamas.
„Nacionalinis augalų veislių sąrašas yra skirtas dauginamosios medžiagos augintojams, ūkininkams ir kitiems žemės naudotojams. Kad šie galėtų pasirinkti auginti geriausiai Lietuvos agroklimato sąlygomis derančias javų, bulvių, rapsų, cukrinių runkelių, kukurūzų, daugiamečių žolių, daržovių ir kitų augalų veisles. Atlikus specialius augalų veislių ūkinio vertingumo ir kitų jų savybių nustatymo tyrimus, į minėtąjį sąrašą įrašomos tik pasižyminčios gausiu, stabiliu ir geros kokybės derliumi, puikia iš jo gaminamos produkcijos kokybe, atsparios nepalankioms žiemojimo sąlygoms, ligoms ir kitomis vertingomis savybėmis pasižyminčios veislės“, – sako R. Grygelienė.
Pasiūlymus atlikti tyrimus dėl veislių įtraukimo į Nacionalinį augalų veislių sąrašą teikia Lietuvos žemdirbystės, Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto, Lietuvos žemės ūkio universiteto selekcininkai, taip pat šalyje gerai žinomos, garsios Austrijos, Belgijos, Danijos, Lenkijos, Vokietijos, Prancūzijos, Švedijos, Šveicarijos augalų veislių selekcijos ir sėklininkystės įmonės.
Tarnybai pateikus duomenis, naujos augalų veislės įrašomos ir į ES Bendrąjį žemės ūkio augalų rūšių veislių katalogą.
Pažymėtina, kad Europos Sąjungos bendruosiuose žemės ūkio augalų ir daržovių rūšių veislių kataloguose jau įrašyta 140 Lietuvos selekcininkų sukurtų veislių, kurių dauginamąją medžiagą galima tiekti visai ES rinkai.
Į skyriaus valdas – su liniuote
Augalų veislių tyrimo skyrius valdo 78 ha žemės, bandymai atliekami 40 ha. Bandymai daromi penkiais pakartojimais 9 kv. metrų laukeliuose, iš kurių vienas yra kontrolinis, o kiti keturi bandomi taikant intensyvias šiuolaikines technologijas. Kontroliniame laukelyje nenaudojama augimo reguliatorių bei augalų apsaugos priemonių nuo ligų. Šiame laukelyje stebimas augalų veislių atsparumas ligoms, išgulimui, nustatomas natūralus augalų aukštis. Veislės lyginamos pagal nustatytą metodiką – svarbūs derliaus, žiemkentiškumo, išgulimo, vegetacijos laikotarpio, augalų aukščio ir atsparumo ligoms rodikliai. Bandymų laukui įrengti naudojama speciali technika, laukeliai išmatuojami net su liniuote…
Skyrius pernai tyrė 150 augalų veislių, vien kukurūzų silosui ir grūdams – 68. Kukurūzus prižiūrėti sunkiausia, prireikia daug rankų darbo.
Skyriuje nuolat dirba 6 žmonės, sezono metu – 8. Be vadovės, yra du agronomai, specialistė-apskaitininkė, mechanikas, traktorininkas. Sezono metu prisideda du darbininkai.
„Daug kas klausinėja, ar mes esame mokslininkai. Kaip ir visi ūkininkai, mes ruošiame dirvą, sėjame, tręšiame ir laukiame derliaus, dairydamiesi į dangų. Tačiau skirtingai nuo ūkininkų, ypač atidžiai stebime augalus“, – sakė Rasa Grygelienė. Sunkiausias metas – sėja, paskui derliaus nuėmimas. Skyrius, be bandymų, turi ir gamybinius plotus, kuriuose užauginta produkcija parduodama.
Kaip ligoninėje…
„Nieko ypatingiau ar išskirtiniau nedarome“, – sakė veislių tyrimo skyriaus vadovė, pakvietusi apsidairyti bandymų lauke.
Bandymų laukuose sužymėti laukeliai, pasak agronomo Aloyzo Jonikaičio, atrodo kaip ligoninėje. Laukeliai – vienodi, tačiau žiemkenčiai juose žaliuoja skirtingai, kai kurie net pilki. Praėjusios žiemos sąlygas atlaikė ne visos tiriamos žiemkenčių veislės. Šiemet pirmą kartą pradėtos tirti žieminių kvietrugių veislės ,Toledo‘ visi keturi laukeliai gražiai žaliuoja, šiai veislei bus galima parašyti beveik aukščiausią žiemojimo balą. Deja, kai kurių veislių visi laukeliai juodi, – įvertinus ir apžiūrėjus komisijai, jie bus nurašyti.
Nepasitvirtina posakis, kad visa, kas buvo seniau – geriau. Kaip ir visa, augalų veislės sensta, nueina užmarštin, jos išbraukiamos iš katalogų, o mokslininkai kuria naujas derlingesnes, atsparesnes.
Rasa Grygelienė patikino, kad tirti modifikuotų augalų veislių negauna. „Užsienietiškos veislės reikalauja aukštų technologijų, jei kažko pritrūksta, tarkim, trąšų, derlius būna prastesnis. Lietuviškos veislės, ko gero, kaip ir patys lietuviai, daug kam atsparesnės. Be to, jos duoda gal ir ne tokį gausų, bet stabilų derlių“.
Per ilgus darbo metus R. Grygelienė pastebėjo, kad dauguma Lietuvos selekcininkų sukurtų veislių gali drąsiai konkuruoti su užsienio.

Laima PUTRIUVIENĖ