Upė kėsinasi į jaunos šeimos būstą

Į Šilutės rajono savivaldybę kreipėsi Macikų kaimo gyventoja Rūta B. (pareiškėjos pavardė redakcijai žinoma, tačiau ji paprašė jos neviešinti), kuri pranešė, kad Šyšos vanduo ardo pakrantę, kur stovi jos namas. Moteris prašė atkreipti dėmesį į susidariusią padėtį ir patarti, kaip sutvirtinti pakrantės apsauginę juostą ir išvengti nuošliaužų, kurios gali padaryti žalos jos turtui.

Yrantis Šyšos pakrantės šlaitas visai priartėjo prie statinių.

Šilutės r. savivaldybės administracija sudarė komisiją, kuriai vadovauja Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus, nariai: Savivaldybės Ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas-gamtosaugininkas Remigijus Rimkus, Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Viktoras Bičkauskas, seniūno pavaduotojas Algirdas Ivanauskas bei Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės r. agentūros vedėja Galina Misevičienė.
Apsilankiusi prie Rūtos B. namo komisija nustatė, kad šis sodo namas ir ūkiniai pastatai yra pastatyti arčiau negu už 50 metrų nuo šlaito. Tai prieštarauja nuo 1992 iki 2013 m. galiojusioms taisyklėms. Taisyklėse teigiama, kad draudžiama statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, ūkininko ūkio ir kitus pastatus už miestų, miestelių ir kaimų ribų arčiau kaip 100 m iki vandens telkinio kranto linijos arba 50 metrų nuo terasos šlaito briaunos (visais atvejais – tik potvynio metu neužliejamoje teritorijoje). Esamose sodybose mažesniu atstumu gali būti statomas ir rekonstruojamas gyvenamasis namas bei jo priklausiniai (tvartas, garažas, lauko virtuvė, klėtis, daržinė, malkinė, asmeninio naudojimo pirtis, kurios bendrasis plotas ne didesnis kaip 25 kv. m ir kt.), kai projektuose numatomos neigiamo poveikio aplinkai išvengimo priemonės, suderintos su Aplinkos ministerija. Minėtuosius pastatus taip pat draudžiama statyti vandens telkinių šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 10 laipsnių.
Komisija rekomendavo pareiškėjai naudoti neigiamo poveikio aplinkai išvengimo priemones, kurios turėjo būti numatytos jos turto projekte, ir suderinti jas su Aplinkos ministerija. Jeigu šių priemonių nepakanka, galima rengti jų pakeitimus.
Rūtos B. namo pamatus nuo yrančios upės pakrantės skiria šiek tiek daugiau kaip vienas metras. Vandens paliktos žymės rodo, kad šlaitą pamažu ardo vanduo ir anksčiau ar vėliau namui bei ūkiniam pastatui iškils pavojus.
Gamtosaugininkas Remigijus Rimkus sakė, kad sutvarkyti ir sutvirtinti vandens ardomą šlaitą kainuotų brangiau, negu nugriauti ir kitoje vietoje perstatyti ponios Rūtos namą. Tokiems darbams atlikti Savivaldybė ir lėšų neturi. Anot R. Rimkaus, keisčiausia, kad pažeidžiant taisykles pastatyto namo priėmimo dokumentai yra tvarkingi. Gamtosaugininko manymu, paprasčiausia išeitis būtų pabandyti sutvirtinti upės pakrantę pasodinus gluosnių ar karklų. Medžių šaknys šiek tiek stabdytų šlaito eroziją.
Rūtos B. nuomone, upės šlaitu turėtų pasirūpinti ne tik pavojuje atsidūrusio pastato šeimininkai, bet ir vandens telkinio savininkė, t. y. valstybė. Ką daryti toliau, ji žadėjo konsultuotis su teisininkais. Moteris pasakojo, kad 2011 metais priduotą eksploatuoti, bet gerokai anksčiau pradėtą statyti namą įsigijo praėjusių metų kovą. Visi statinio dokumentai atrodė tvarkingi, iš kitos vietovės atvykusiai jaunai šeimai patiko ir statinys, ir vieta. Apie tai, kad yrantis šlaitas gali kelti pavojų, naujakuriai sužinojo vėliau.
Kaimynai jiems papasakojo, kad pakrantė smarkiau pradėjo irti paskutiniais metais, anksčiau erozijos poveikis buvo mažesnis. Ponia Rūta sakė dar gerai pastudijuos namo dokumentus, kokios priemonės numatytos kovojant su pakrantės erozija. Kartu su vyru ji svarsto, kad geriausia išeitis būtų apsodinti šlaitą karklais. Tokia jų nuomonė sutampa su gamtosaugininko R. Rimkaus siūlymais. Šeima jau studijavo schemas, kuriose parodyta, kaip tai geriausia padaryti, tik dar abejoja, ar leis tokių priemonių imtis gamtosaugininkai.
„Paprasčiausia būtų sutvirtinti pakrantę betoniniais blokais, tačiau mes patys mylime gamtą ir tokių priemonių imtis nenorime. Nors pavojaus, kad statiniai tuoj sugrius, nėra, kažką daryti reikia jau dabar“, – sakė jauna moteris.

Vaidotas VILKAS

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Sergamumas gripu intensyvėja

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, Lietuvoje sausio 27 d.- vasario 2 d. (5-ąją savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis dar padidėjo ir siekė 1910,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Ankstesnę savaitę jis buvo mažesnis – 1848,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Šį gripo sezoną sergamumo rodiklis yra didesnis nei pernai tuo pačiu metu (2024 m. 5-ąją savaitę siekė 1783,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų). Tačiau, atsižvelgiant į daugiametę dinamiką, kol kas matomas

2025 m. sausis – Šilutės krašto istorijoje

Hidrometeorologijos tarnyba, apžvelgdama šių metų sausio mėnesio orus, Šilutę ir Ventę bei Vakarų Lietuvą minėjo ne kartą. Sausio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 2,0 °C. Kartu su 1989 m. sausiu tai buvo antras pagal šiltumą sausis nuo 1961 m., šiltesnis buvo tik 2020 m. sausis su 2,8 °C temperatūra. Vėsiausia buvo rytiniame pakraštyje, 0,9-1,5 °, šilčiausia buvo vakariniame pakraštyje, 2,5-3,1 °C. Aukščiausia oro temperatūra siekė 7,7-11,0 °C. Aukščiausiai oro temperatūra pakilo sausio 28 d. Kalvarijoje, iki 11,0 °C –

Pradedama 2025 metų „Medžių Eurovizija“: padėkite Lietuvos atstovui nugalėti

Varniškių ąžuolas, 2024 metais laimėjęs Lietuvos medžio titulą, pradeda kelionę link 2025 metų Europos medžio titulo. Šį konkursą galima drąsiai vadinti Europos medžių „Eurovizija“, todėl vasario 3 dieną prasidėjusiame balsavime šalies gyventojai yra kviečiami aktyviai balsuoti ir palaikyti savo favoritus: vienas žmogus gali atiduoti balsą už du skirtingus medžius. Šiemet konkurse be Varniškių ąžuolo varžosi dar 14 pačių įvairiausių medžių iš Belgijos, Čekijos Respublikos, Vengrijos, Ispanijos, Italijos, Jungtinės Karalystės, Kroatijos, Latvijos, Lenkijos, Nyderlandų, Portugalijos, Prancūzijos, Slovakijos, Ukrainos. Visi medžiai-dalyviai yra

Vasario 5 d. prasidėjo žiemos priėmimas į profesines mokyklas

Vasario 5 d. prasidėjo šių metų pagrindinio priėmimo į profesines mokyklas žiemos etapas. Stojantieji prašymus mokytis bus kviečiami teikti iki vasario 13 d. „Šiemet didžiausią dėmesį skiriame inžinerijos, taip pat sveikatos priežiūros, paslaugų sektoriaus profesionalų rengimui – šiose profesinio mokymo programose numatyta daugiausiai valstybės finansuojamų vietų. Galimybės įgyti paklausią profesiją atviros kone visiems: tiek jaunimui, tiek suaugusiesiems, taip pat jau įgijusiesiems išsilavinimą ar profesinę kvalifikaciją ir jos dar neturintiems“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Rolandas Zuoza. Kvietimų mokytis

Taip pat skaitykite