Upė kėsinasi į jaunos šeimos būstą

Į Šilutės rajono savivaldybę kreipėsi Macikų kaimo gyventoja Rūta B. (pareiškėjos pavardė redakcijai žinoma, tačiau ji paprašė jos neviešinti), kuri pranešė, kad Šyšos vanduo ardo pakrantę, kur stovi jos namas. Moteris prašė atkreipti dėmesį į susidariusią padėtį ir patarti, kaip sutvirtinti pakrantės apsauginę juostą ir išvengti nuošliaužų, kurios gali padaryti žalos jos turtui.

Yrantis Šyšos pakrantės šlaitas visai priartėjo prie statinių.

Šilutės r. savivaldybės administracija sudarė komisiją, kuriai vadovauja Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus, nariai: Savivaldybės Ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas-gamtosaugininkas Remigijus Rimkus, Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Viktoras Bičkauskas, seniūno pavaduotojas Algirdas Ivanauskas bei Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės r. agentūros vedėja Galina Misevičienė.
Apsilankiusi prie Rūtos B. namo komisija nustatė, kad šis sodo namas ir ūkiniai pastatai yra pastatyti arčiau negu už 50 metrų nuo šlaito. Tai prieštarauja nuo 1992 iki 2013 m. galiojusioms taisyklėms. Taisyklėse teigiama, kad draudžiama statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, ūkininko ūkio ir kitus pastatus už miestų, miestelių ir kaimų ribų arčiau kaip 100 m iki vandens telkinio kranto linijos arba 50 metrų nuo terasos šlaito briaunos (visais atvejais – tik potvynio metu neužliejamoje teritorijoje). Esamose sodybose mažesniu atstumu gali būti statomas ir rekonstruojamas gyvenamasis namas bei jo priklausiniai (tvartas, garažas, lauko virtuvė, klėtis, daržinė, malkinė, asmeninio naudojimo pirtis, kurios bendrasis plotas ne didesnis kaip 25 kv. m ir kt.), kai projektuose numatomos neigiamo poveikio aplinkai išvengimo priemonės, suderintos su Aplinkos ministerija. Minėtuosius pastatus taip pat draudžiama statyti vandens telkinių šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 10 laipsnių.
Komisija rekomendavo pareiškėjai naudoti neigiamo poveikio aplinkai išvengimo priemones, kurios turėjo būti numatytos jos turto projekte, ir suderinti jas su Aplinkos ministerija. Jeigu šių priemonių nepakanka, galima rengti jų pakeitimus.
Rūtos B. namo pamatus nuo yrančios upės pakrantės skiria šiek tiek daugiau kaip vienas metras. Vandens paliktos žymės rodo, kad šlaitą pamažu ardo vanduo ir anksčiau ar vėliau namui bei ūkiniam pastatui iškils pavojus.
Gamtosaugininkas Remigijus Rimkus sakė, kad sutvarkyti ir sutvirtinti vandens ardomą šlaitą kainuotų brangiau, negu nugriauti ir kitoje vietoje perstatyti ponios Rūtos namą. Tokiems darbams atlikti Savivaldybė ir lėšų neturi. Anot R. Rimkaus, keisčiausia, kad pažeidžiant taisykles pastatyto namo priėmimo dokumentai yra tvarkingi. Gamtosaugininko manymu, paprasčiausia išeitis būtų pabandyti sutvirtinti upės pakrantę pasodinus gluosnių ar karklų. Medžių šaknys šiek tiek stabdytų šlaito eroziją.
Rūtos B. nuomone, upės šlaitu turėtų pasirūpinti ne tik pavojuje atsidūrusio pastato šeimininkai, bet ir vandens telkinio savininkė, t. y. valstybė. Ką daryti toliau, ji žadėjo konsultuotis su teisininkais. Moteris pasakojo, kad 2011 metais priduotą eksploatuoti, bet gerokai anksčiau pradėtą statyti namą įsigijo praėjusių metų kovą. Visi statinio dokumentai atrodė tvarkingi, iš kitos vietovės atvykusiai jaunai šeimai patiko ir statinys, ir vieta. Apie tai, kad yrantis šlaitas gali kelti pavojų, naujakuriai sužinojo vėliau.
Kaimynai jiems papasakojo, kad pakrantė smarkiau pradėjo irti paskutiniais metais, anksčiau erozijos poveikis buvo mažesnis. Ponia Rūta sakė dar gerai pastudijuos namo dokumentus, kokios priemonės numatytos kovojant su pakrantės erozija. Kartu su vyru ji svarsto, kad geriausia išeitis būtų apsodinti šlaitą karklais. Tokia jų nuomonė sutampa su gamtosaugininko R. Rimkaus siūlymais. Šeima jau studijavo schemas, kuriose parodyta, kaip tai geriausia padaryti, tik dar abejoja, ar leis tokių priemonių imtis gamtosaugininkai.
„Paprasčiausia būtų sutvirtinti pakrantę betoniniais blokais, tačiau mes patys mylime gamtą ir tokių priemonių imtis nenorime. Nors pavojaus, kad statiniai tuoj sugrius, nėra, kažką daryti reikia jau dabar“, – sakė jauna moteris.

Vaidotas VILKAS

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Sukurkime monetą Lietuvai. Tavo idėja gali tapti istorija

Kviečiame prisidėti prie būsimos lietuviškos monetos kūrimo – pasiūlyk temą, kuri, tavo nuomone, verta būti įamžinta.  Tai gali būti Lietuvai svarbus įvykis, reiškinys ar iškili asmenybė. Tačiau įkvėpimo šaltiniu gali tapti ir paprasti, kasdien mus supantys dalykai –  nuo tradicijų ir gamtos motyvų iki patirčių, atspindinčių mūsų gyvenimo būdą ir kultūrinį jausmą. Pirmiausia kviečiama teikti idėjas.  Jūsų pasiūlymų lauksime iki balandžio 27 d. Vėliau iš visų pasiūlymų Monetų kūrimo komisija atrinks penkias temas, kurios pateks į kitą etapą. Tuomet sprendimas

Naktimis – iki 10 laipsnių šalčio

šalnos

Meteo.lt paskelbė sinoptikų informaciją, jog naktimis iš balandžio 20 d., pirmadienio,  į balandžio 21 d., antradienį, ir iš balandžio 21 d.,  antradienio, į balandžio 22 d., trečiadienį, daug kur numatomos 1-6 laipsnių šalnos, dirvos paviršiuje vietomis gali būti iki 7-10 laipsnių šalčio. Rekomendacijos: apsaugokite jautrius lauko augalus – prieš saulėlydį uždenkite juos tinkamu uždangalu (ypač jautrūs yra ką tik pasodinti ir dar nespėję įsišaknyti augalai, kurie iki šiol augo šiltai arba buvo pridengti). Kitas paprastas būdas, padedantis apsisaugoti nuo šalnų,

Penki gero sklypo kriterijai: ką svarbu įvertinti prieš perkant?

Nuosavo namo statyba prasideda ne nuo projektavimo ar statybų darbų, o nuo tinkamo sklypo pasirinkimo. Tačiau iš pirmo žvilgsnio patrauklus sklypas nebūtinai yra tinkamiausias. Kokie kriterijai padeda išsirinkti sklypą būsimiems namams, pasakoja „Luminor“ banko finansavimo srities vadovė Laura Žukovė. Vieta ir aplinka Pirmiausia, patogi sklypo vieta gali gerokai palengvinti kasdienybę: keliones į darbą, vaikų vežimą į mokyklą, laisvalaikio veiklas. O gerai išvystyta aplinka dažnai prisideda ir prie didesnės nekilnojamojo turto vertės ateityje. „Vertindami sklypą atkreipkite dėmesį į praktinius dalykus –

Kur negalima plauti automobilio?

kur plauti automobilį

Aplinkosaugos specialistai ragina gyventojus atsakingai rinktis vietą automobilio švarai palaikyti. Netinkamas transporto priemonės plovimas gali teršti aplinką ir pažeisti viešosios tvarkos reikalavimus. Svarbiausia taisyklė: vietos parinkimas Transporto priemonių plovimo tvarką nustato kiekvienos savivaldybės tarybos patvirtintos tvarkymo ir švaros taisyklės. Jei savivaldybė yra numačiusi draudimą plauti transporto priemones tam neskirtose vietose (gatvėse, daugiabučių kiemuose, aikštėse ar prie vandens telkinių), pažeidimas fiksuojamas net ir plaunant vien tik vandeniu. Automobilio dažniausiai NEGALIMA plauti: gatvėse, pakelėse ir viešojo naudojimo keliuose; daugiabučių namų kiemuose ir

Taip pat skaitykite