Upė kėsinasi į jaunos šeimos būstą

Į Šilutės rajono savivaldybę kreipėsi Macikų kaimo gyventoja Rūta B. (pareiškėjos pavardė redakcijai žinoma, tačiau ji paprašė jos neviešinti), kuri pranešė, kad Šyšos vanduo ardo pakrantę, kur stovi jos namas. Moteris prašė atkreipti dėmesį į susidariusią padėtį ir patarti, kaip sutvirtinti pakrantės apsauginę juostą ir išvengti nuošliaužų, kurios gali padaryti žalos jos turtui.

Yrantis Šyšos pakrantės šlaitas visai priartėjo prie statinių.

Šilutės r. savivaldybės administracija sudarė komisiją, kuriai vadovauja Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus, nariai: Savivaldybės Ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas-gamtosaugininkas Remigijus Rimkus, Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Viktoras Bičkauskas, seniūno pavaduotojas Algirdas Ivanauskas bei Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės r. agentūros vedėja Galina Misevičienė.
Apsilankiusi prie Rūtos B. namo komisija nustatė, kad šis sodo namas ir ūkiniai pastatai yra pastatyti arčiau negu už 50 metrų nuo šlaito. Tai prieštarauja nuo 1992 iki 2013 m. galiojusioms taisyklėms. Taisyklėse teigiama, kad draudžiama statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, ūkininko ūkio ir kitus pastatus už miestų, miestelių ir kaimų ribų arčiau kaip 100 m iki vandens telkinio kranto linijos arba 50 metrų nuo terasos šlaito briaunos (visais atvejais – tik potvynio metu neužliejamoje teritorijoje). Esamose sodybose mažesniu atstumu gali būti statomas ir rekonstruojamas gyvenamasis namas bei jo priklausiniai (tvartas, garažas, lauko virtuvė, klėtis, daržinė, malkinė, asmeninio naudojimo pirtis, kurios bendrasis plotas ne didesnis kaip 25 kv. m ir kt.), kai projektuose numatomos neigiamo poveikio aplinkai išvengimo priemonės, suderintos su Aplinkos ministerija. Minėtuosius pastatus taip pat draudžiama statyti vandens telkinių šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 10 laipsnių.
Komisija rekomendavo pareiškėjai naudoti neigiamo poveikio aplinkai išvengimo priemones, kurios turėjo būti numatytos jos turto projekte, ir suderinti jas su Aplinkos ministerija. Jeigu šių priemonių nepakanka, galima rengti jų pakeitimus.
Rūtos B. namo pamatus nuo yrančios upės pakrantės skiria šiek tiek daugiau kaip vienas metras. Vandens paliktos žymės rodo, kad šlaitą pamažu ardo vanduo ir anksčiau ar vėliau namui bei ūkiniam pastatui iškils pavojus.
Gamtosaugininkas Remigijus Rimkus sakė, kad sutvarkyti ir sutvirtinti vandens ardomą šlaitą kainuotų brangiau, negu nugriauti ir kitoje vietoje perstatyti ponios Rūtos namą. Tokiems darbams atlikti Savivaldybė ir lėšų neturi. Anot R. Rimkaus, keisčiausia, kad pažeidžiant taisykles pastatyto namo priėmimo dokumentai yra tvarkingi. Gamtosaugininko manymu, paprasčiausia išeitis būtų pabandyti sutvirtinti upės pakrantę pasodinus gluosnių ar karklų. Medžių šaknys šiek tiek stabdytų šlaito eroziją.
Rūtos B. nuomone, upės šlaitu turėtų pasirūpinti ne tik pavojuje atsidūrusio pastato šeimininkai, bet ir vandens telkinio savininkė, t. y. valstybė. Ką daryti toliau, ji žadėjo konsultuotis su teisininkais. Moteris pasakojo, kad 2011 metais priduotą eksploatuoti, bet gerokai anksčiau pradėtą statyti namą įsigijo praėjusių metų kovą. Visi statinio dokumentai atrodė tvarkingi, iš kitos vietovės atvykusiai jaunai šeimai patiko ir statinys, ir vieta. Apie tai, kad yrantis šlaitas gali kelti pavojų, naujakuriai sužinojo vėliau.
Kaimynai jiems papasakojo, kad pakrantė smarkiau pradėjo irti paskutiniais metais, anksčiau erozijos poveikis buvo mažesnis. Ponia Rūta sakė dar gerai pastudijuos namo dokumentus, kokios priemonės numatytos kovojant su pakrantės erozija. Kartu su vyru ji svarsto, kad geriausia išeitis būtų apsodinti šlaitą karklais. Tokia jų nuomonė sutampa su gamtosaugininko R. Rimkaus siūlymais. Šeima jau studijavo schemas, kuriose parodyta, kaip tai geriausia padaryti, tik dar abejoja, ar leis tokių priemonių imtis gamtosaugininkai.
„Paprasčiausia būtų sutvirtinti pakrantę betoniniais blokais, tačiau mes patys mylime gamtą ir tokių priemonių imtis nenorime. Nors pavojaus, kad statiniai tuoj sugrius, nėra, kažką daryti reikia jau dabar“, – sakė jauna moteris.

Vaidotas VILKAS

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Profesionalus stogų plovimas ir stogo valymas nuo samanų. Kada stogą verta valyti?

stogo plovimas

Pirmiausia atsiranda nedidelė žalia juosta šiaurinėje stogo pusėje. Po kelių sezonų samanų daugiau matyti ties čerpių kraštais, prie kaminų ir vietose, kur stogą ilgiau dengia šešėlis. Tada paviršius pradeda atrodyti ne tik senesnis, bet ir nuolat drėgnas. Profesionalus stogų plovimas ir stogo valymas nuo samanų reikalingas ne vien dėl namo išvaizdos. Ant dangos besikaupiančios samanos, dumbliai, kerpės ir kitos apnašos sulaiko drėgmę, todėl jų nereikėtų palikti augti metų metus. Svarbu ir tai, kaip jos pašalinamos. Stogas nėra trinkelės. Per stipri

Susidūrė automobiliai, nuskendo karvė…

ugnaigesiai

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas praneša apie avariją Grabupių k., Šilutės sen. Pranešimas apie avariją gautas rugsėjo 12 d. per pietus. Nuvykę į įvykio vietą, gelbėtojai šiaurinio aplinkkelio Grabupių sankryžoje rado susidūrusius automobilius „Opel Zafira“ ir sunkvežimį. Prispaustų žmonių nebuvo. Ugniagesiai atidarė „Opel Zafira“ dureles ir padėjo išlipti vairuotojui bei keleiviui. Greitosios pagalbos ekipažas išvežė nukentėjusiuosius į gydymo įstaigą. Opelis patrauktas į kelkraštį, atjungtas akumuliatorius. Nemune nuskendo karvė Ugniagesių gelbėtojų pagalbos prireikė ir rugsėjo 11 d. prieš pietus, kai buvo

Savaitės kriminalinių įvykių apžvalga

policija

Praėjusią savaitę, rugsėjo 7-13 d., Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai reagavo į 360 pranešimų apie galimus teisės pažeidimus, pradėjo 17 ikiteisminių tyrimų ir surašė 138 administracinio nusižengimo protokolus. Pajūrio miestelyje pavogė automobilį Rugsėjo 8 d. Šilalės r., Pajūrio mstl., iš daugiabučio namo kiemo pavogtas automobilis „Mitsubishi Outlander“. Savininkas patyrė 17 tūkst. eurų nuostolį. Rugsėjo 9 d. Šilutės r., Bikavėnų k., 1998 m. gimusio vyro namuose pareigūnai rado revolverį CAT, keturis 9 mm šovinių ir metalinį durklą. Rugsėjo 12-osios naktį

Kurėno „Rėza” statyba – gyvasis Kuršių marių laivadirbystės paveldas

kurėnas

Šiemet minint iškilios Mažosios Lietuvos kultūros asmenybės, lietuvių raštijos ir kultūros veikėjo Liudviko Martyno Rėzos 250-ąsias gimimo metines, Juodkrantėje statomas 11 m ilgio kurėnas.  Projekto iniciatorius – jau nemažai Kuršių nerijos paveldo išsaugojimui, puoselėjimui ir garsinimui nuveikęs, Juodkrantėje restauravęs vilas “Maria” ir “Loebel” Dominykas Chlebinskas. Projektas Juodkrantėje Šiais metais Europos paveldo dienų metu bus pristatytas kitas Kuršių nerijos paveldui svarbus jo inicijuotas projektas – istorinio Kuršių marių burlaivio, kurėno „Rėza”, statyba. Projekte susijungia materialusis ir nematerialusis kultūros paveldai, istorija, tradicinė

Taip pat skaitykite