Politikai menkai tesidomi Šilutės perspektyvomis

Šilutės politikai mėgsta viešai pakalbėti apie būsimus statinius, projektus, privatizuojamus objektus ir statybvietes, tačiau galimybe sužinoti, kaip Šilutė galėtų atrodyti ateityje, pasinaudoti neskubėjo. Specialiai iš Vilniaus atvykę ir Šilutės miesto vandens turizmo bei Šilutės miesto neužstatytų teritorijų formavimo specialiųjų planų koncepcijas pristatę architektai bendravo tik su keliais kolegomis ir Savivaldybės administracijos darbuotojais bei Savivaldybės meru Vytautu Laurinaičiu ir Tarybos nariu Steponu Kazlausku.

Šilutės vandens turizmo ir Šilutės miesto neužstatytų teritorijų formavimo specialiųjų planų koncepcijos aptarime tedalyvavo keli žmonės.

Šilutės vandens turizmo ir Šilutės miesto neužstatytų teritorijų formavimo specialiųjų planų koncepcijos aptarime tedalyvavo keli žmonės.

Šilutės miesto vandens turizmo bei Šilutės miesto neužstatytų teritorijų formavimo specialiuosius planus rengia UAB „Urbanistika“. Į Šilutę atvyko šios įmonės atstovai Linas Naujokaitis ir Alicija Grigūnienė. Specialiųjų planų kūrėjai iš karto perspėjo, kad darbas tėra įpusėtas, tad dabar būtų geriausia proga išsakyti pastabas, siūlyti, ką reikėtų keisti.
Pristatydami Šilutės vandens turizmo specialiojo plano metmenis, autoriai visą savo dėmesį skyrė Šyšos akvatorijai. Nuo Šilutės mažųjų laivų uosto iki pat užtvankos ties AB „Biofuture“ gamykla. Visą upės atkarpą jie suskirstė į tris vandens turizmo plėtros centrus. Jie galėtų būti prie uosto, ties miesto parku ir prie užtvankos.
Koncepcijos autorių manymu, reikėtų įrengti daugiau vietų mažiesiems laivams švartuoti, galėtų atsirasti daugiau vandenyje plaukiojančių statinių, pavyzdžiui, restoranų, kavinių ar gyvenamųjų namų, o vieta ties užtvanka galėtų būti skirta mažam viešbutėliui, ar aikštelei su vietomis palapinėms statyti.
Iš Vilniaus atvykusių projektų autorių idėjomis suabejojo Steponas Kazlauskas: „Nesame Ispanija, kur ilgai būna gražūs orai. Parodyti kažko taip pat nedaug turime. Dvi-trys dienos ir Šilutėje nebėra ką veikti. Šilutės uoste laisvų vietų dar užtenka. Viešbučiai – pustuščiai. Sunku įsivaizduoti, kas galėtų investuoti savo pinigus į Šilutės vandens turizmo infrastruktūrą“.
Po nedidelių diskusijų apie vandens turizmą svečiai pasiūlė aptarti, kaip ir ką Šilutėje derėtų statyti. Neužstatytų teritorijų specialusis planas leidžia nuspręsti, kokias vietas palikti parkams, skverams, rekreacijai, o kokias užstatyti. Specialusis planas gali padėti apsispręsti, ką reikėtų daryti dabar, kai Šilutė įtraukta į Lietuvos Respublikos tikslinių vietovių sąrašą ir turime galimybę sulaukti 30-40 milijonų litų investicijų miesto infrastruktūros plėtrai.
Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojo – vyriausiojo rajono architekto Edmundo Benečio nuomone, labai apmaudu, kad specialiųjų planų koncepcijos tesulaukė labai mažai politikų dėmesio, nes dabar tinkamiausias metas susipažinti su architektų siūlomais planais ir pateikti savo minčių apie galimą tolimesnę Šilutės raidą.
Su specialiųjų planų metmenimis rajono politikai dar bus supažindinti Savivaldybės tarybos komitetų posėdžiuose ir turės nuspręsti, ar svarstyti siūlomą koncepciją Tarybos posėdyje.

Vaidotas VILKAS

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Prezidento Valdo Adamkaus jubiliejaus proga – medaliai

V.Adamkui

„Monetų namai“ paskelbė, kad Lietuva mini išskirtinę sukaktį – Prezidentui Valdui Adamkui šiemet sukanka 100 metų. V. Adamkus gimė 1926 m. lapkričio 3 d. Kaune. Šio garbingo jubiliejaus proga sukurta keletas produktų, skirtų vienai iškiliausių atkurtos Lietuvos valstybės asmenybių. Paauksuotas medalis „Prezidentas Valdas Adamkus“ Skirta Prezidento Valdo Adamkaus 100-mečiui. Dengtas (999/1000) auksu. Ribotas tiražas – 1000 vienetų. Nukaldinta Norvegijos monetų kalykloje. Įsigyti – tik „Monetų namuose“. Kaina – 59 eurai. Sidabro medalis „Prezidentas Valdas Adamkus“ Skirta Prezidento Valdo Adamkaus 100-mečiui.

Apie medžių lapus rudenį: kodėl skirtingos jų spalvos?

Meteo.lt paaiškino, jog dalis žmonių iki šiol tebemano, kad lapai pakeičia spalvą tik dėl šalnų. Iš tiesų lapų nusidažymas skatinamas dėl šilumos ir šalčio svyravimų. Staigiai pašalus, labiau tikėtina, kad atsiras daugiau rausvų lapų. Esant šiltesniam orui – gelsvų. Bet kodėl tada jie nusidažo skirtingai? Žalią lapo spalvą lemia gausiausiai jame esantis pigmentas – chlorofilas.  Kai orai atvėsta, o rudens dienos tampa trumpesnės už naktis, lapai ima vis sparčiau geltonuoti ir raudonuoti ne todėl, kad jie miršta, bet dėl įvairiausių

Dešra arba kumpis su dūmo aromatu. Kas slypi po užrašu etiketėje „kvapiosios rūkymo medžiagos“?

dūmo aromato

Dešra, kumpis arba lašiniai su dūmo aromatu – daugelio pamėgti produktai. Tačiau ar žinome, kaip aromatas atsiranda gaminyje? Dažnai jam atsirasti naudojami vadinamieji „skysti dūmai“, kurių atitikmuo etiketėse ir yra „kvapiosios rūkymo medžiagos“. Europos Sąjungoje keičiantis šių medžiagų naudojimo taisyklėms, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) primena, kaip jos gaminamos, ką atskleidžia moksliniai tyrimai ir ką šie pokyčiai reiškia pirkėjams.   Procedūra prasideda medienos kaitinimu griežtai kontroliuojamomis sąlygomis. Susidarę dūmai ir garai nukreipiami į aušinimo įrangą, kur dalis juose esančių

Dėmesys kelyje – būtinybė

policija

Spalio 5-11 d. policijos pareigūnai tikrino, ar vairuotojai vairuodami nesinaudoja mobiliojo ryšio priemonėmis, taip pat ar tinkamai naudojamos privalomos saugos priemonės – saugos diržai, šalmai bei vaikams skirtos specialiosios kėdutės. Nustatytas 31 pažeidimas dėl netinkamo mobiliųjų telefonų naudojimo: Tauragėje – 7, Šilutėje – 20, Šilalėje – 2, Pagėgiuose – 2. Taip pat nustatyta 12 pažeidimų, kai vairuotojai ar keleiviai nesegėjo saugos diržų, nenaudojo šalmų ar vaikams skirtų specialių sėdynių: Tauragėje – 2, Šilutėje – 7, Šilalėje – 3. Pažeidėjams surašyti

Taip pat skaitykite