Nei sėja, nei pjauna, o pinigų gauna. Ūkininkai netveria pykčiu, kai žemių nuomotojai, nepakilę nuo sofų, žeriasi europines išmokas, o galvijų auginantis žmogus negauna išsinuomoti žemės, pievos. Aiškėja, kad panašių veltėdžių netrūksta ir statybų versle. Šilutės krašto verslininkai, susitikę su Seimo nariu Artūru Skardžiumi, tikino, kad būtina tobulinti Viešųjų pirkimų įstatymą. Paminėti pavyzdžiai tiesiog pribloškė.

Seimo narys Artūras Skardžius iš Šilutės verslininkų išgirdo daug argumentų ir konkrečių pavyzdžių, kaip Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimai skiriasi nuo realybės.

„Timos“ uždarojoje akcinėje bendrovėje, Šilutėje, susirinkę verslininkai pirmiausia išgirdo Šilutės r. savivaldybės mero pavaduotojo Algirdo Balčyčio abejonę: negi gali būti tiesa, kad jau siūloma statybų ar remonto darbams, jeigu jų vertė siekia 3 tūkst. eurų, skelbti viešųjų pirkimų konkursą. Išeitų, kad rimtesnės avarijos atveju, pavyzdžiui, trūkus vamzdynui, atsitikus kitai netikėtai bėdai, tektų nerti į popierius, skelbti viešųjų darbų konkursą, laukti siūlymų, juos svarstyti, palikti laiko rezultatams apskųsti, o apskundus… Jeigu bylinėjamasi, konkurso laimėtojas negali imtis darbų. Visiems viešųjų pirkimų konkurso etapams yra nustatyti terminai, kurių nevalia pažeisti.
Seimo narys Artūras Skardžius paaiškino, kad Seimo Ekonomikos komitetui, kuriame dirba, yra pateiktos Viešųjų pirkimų įstatymo pataisos. Numatyta konferencija, skirta viešiesiems pirkimams aptarti. Tad kovą, kai prasidės Seimo plenarinė sesija, tikėtina, kad bus svarstomos ir Viešųjų pirkimų įstatymo pataisos. Tačiau A. Skardžius neslėpė, kad viešųjų darbų konkursus laimėjusios statybų bendrovės ne visuomet dirba taip, kad nesukeltų gyventojų pasipiktinimo: paminėta daugiabučių gyvenamųjų namų renovacija Šilutėje, gyventojus piktina keičiamos sąlygos. Į Seimo narį kreipėsi vieno Šilutės daugiabučio namo gyventojai, pasipiktinę, kad jų neatsiklausus, buvo parinkta įmonė šilumos sistemoms prižiūrėti.
Šildymas – tris kartus pigesnis
Šilutės šilumos tinklų bendrovės direktorius Algis Šaulys kalbėjo, kad kartais stringa valstybės finansavimas daugiabučiams namams renovuoti. Padarius 80 proc. darbų, pinigų nesulaukta, dirbusi statybų bendrovė kreipėsi į teismą, buvo areštuota net Šilumos tinklų bendrovės sąskaita. Dar 5 daugiabučius namus renovavę statybininkai kol kas kenčia, tačiau kiek ilgai jie lauks uždirbtų pinigų? Spaudžia ir laikas: jeigu belaukiant pinigų daugiabučių renovacijai prabėgs vasara, negi vėlų rudenį viską pavyks padaryti, nes žiemą juk neremontuojama. A. Šaulys priminė, kad jau renovuoti 9 namai, dar septyniuose dirbama, bet apie pinigus žinių nėra… A. Skardžius dėl lėšų namų renovacijai aiškinsis Aplinkos ministerijoje. Kad renovacija gyventojams naudinga, A. Šaulys pateikė skaičių: net šaltą sausį renovuotame name už šilumą mokėta beveik 3 kartus mažiau negu nerenovuotame.
Kaip atgrasyti nuo trukdymo?
UAB „Šilutės polderiai“ direktorius Arūnas Jagminas pasakojo, kaip vyksta statybos darbų konkursai. Juose dalyvauja kelis juristus ir vadovą turinčios Vilniaus, Kauno įmonės, kur nėra nei statybininkų, nei kitokių darbininkų. Jeigu jų pasiūlymas tinka, laimi konkursą, samdo rajone subrangovus – vietinę įmonę, kuri dirba. Tokie „sofos statybininkai“ gauna pinigų nieko statybose nedirbdami. Yra ir kita bėda: mažos bendrovės dalyvauja konkurse, jo nelaimi, nes pasiūlymas būna atmestas, po to kreipiasi į teismą, bylinėjimasis trunka ilgai, tad konkursą laimėjusi bendrovė praranda brangaus laiko objektui pastatyti, įrengti. Gal galėtų būti numatytas užstatas, kurio į teismą kreipęsi ir bylą pralaimėję neatgautų?
Rajono Tarybos narys Alfredas Stasys Nausėda kalbėjo, kad bloga praktika, kai Šilutės rajone polderių priežiūros konkursą laimi bendrovė iš Klaipėdos, nors ji darbams pasirinks tuos pačius „Šilutės polderius“. Kažkoks dvigubas žaidimas. Lyg suprantama ir logiška, kad mūsų rajone polderių priežiūra turėtų užsiimti vietinė bendrovė, tai daranti daug metų ir pelniusi pasitikėjimą.
Pokalbyje buvo paminėta, kad pasipinigauti įsteigtos bendrovės, laimėjusios konkursą, gavusios solidų užsakymą, samdo vietines bendroves, šios dirba, padaro visus sutartus darbus, bet pinigų negauna, nes pasipinigautojų bendrovė… bankrutuoja. Labai panašu, kad provincijos įmonės tampa vergaujančiomis advokatų kontoroms, kurias verslininkai vadina „sofos statybininkais“. „Saulėgrąžų mes nevalgome…“ – toks kelių teisininkų ir vieno direktoriaus, kuris gal nėra matęs statybų krano, požiūris į verslą. Tačiau jie sugeba bankrutuoti, kai Šilutės bendrovė atlieka darbų už 200-300 tūkst. Lt (tuo metu dar buvo litai). Šilutės bendrovės netenka to, ką uždirbo.
UAB „Įtampa“ direktorius, rajono Tarybos narys Algis Bekeris pritarė, kad siūlymas skelbti viešųjų darbų konkursą dar mažesnės vertės darbams yra nepriimtinas. A. Jagminas kalbėjo: „Nėra laiko per bylinėjimąsi dirbti, o jie nedirba ir uždirba, o mes dirbame ir negauname to, ką uždirbome“. „Timos“ bendrovėje dirbantis Raimondas Juraška, jaunas žmogus, neslėpė nuoskaudų, kad viešuosius pirkimus laimi įmonės, kurios realiai neegzistuoja, yra fiktyvios, išties sugeba gauti pinigų, nors neturi įdarbinę net darbininkų. A. Bekeris stebėjosi, kaip tų juristų kontoros, pasiskelbusios statybų bendrovėmis, sugeba turėti visus reikalingus leidimus, pažymas ir t.t.?
Šilutės „Stamelos“ bendrovės atstovas Kostas Girčius atkreipė dėmesį į tai, kad vandeny skęsta dalis Pagrynių kaimo, Laučiai, Traksėdžiai. Sugadintos melioracijos sistemos, užsikimšę vandens rinktuvai, tačiau Žemės ūkio ministerijoje neliko net darbuotojo etato melioracijos reikalams. Lėšų irgi neskiriama. A. Skardžius atsakė, kad toje ministerijoje daug ko nėra – vien ką rodo skandalai Nacionalinėje žemės tarnyboje, visiškas nesusitvarkymas žemės grąžinimo, nuomos srityse.
Ūkininkai įteikė kreipimąsi
Į susitikimą su Seimo nariu A. Skardžiumi ir žemės ūkio viceministru Albinu Ežerskiu susirinko pilnutėlė salė rajono ūkininkų. Ūkininkai nenurimsta, kad 2014 m. balandį ir vėliau išgirdo, jog Šilutės rajono žemės vietoj buvusių nepalankių ūkininkauti paskelbtos užliejamomis, nors dalis rajono niekada jokio potvynio nematė. Pakeistas žemių statusas sumažino išmokas už hektarą nuo 46 Eur iki 28 Eur. Ūkininkai neteko didelės pinigų sumos. Be to, beveik 20 proc. sumažėjo parama iš struktūrinių fondų remiamos programos.
Ūkininkai, pasirašę kreipimąsi sugrąžinti rajono žemėms nepalankių ūkininkauti statusą, raštus įteikė abiem svečiams – A. Skardžiui ir A. Ežerskiui. Viceministras sakė, kad Šilutės rajone už hektarą mokės po 49 eurus, šiek tiek padidinta išmoka. Tačiau tokia išmoka bus taikoma už 2016 metus, o 2015 metų prarastų išmokų dalies jau negrąžins, priklauso tik 28 Eur už hektarą. Diskutuota apie ūkininkų kooperatyvų steigimą, pieno, mėsos pardavimą, kainas, žemės nuomą, grąžinimą ir kitus reikalus.
„25 metus ūkininkauju, bet taip blogai dirbančios Žemės ūkio ministerijos dar nemačiau“, – kalbėjo vyras, turįs 19 ha žemės, todėl pagal ministerijos tvarką privaląs laikyti ir 6 gyvulius. Tačiau kur juos dėti, kai žmogus gyvena draustinio teritorijoje, kur tvartą statyti galima tik ant senų pamatų – o jų čia nėra. Vyras klojo ant stalo dokumentus – jau baudą gavęs, jau teisme buvęs…
Ir čia piktintasi „sofos ūkininkais“, kurie kažkaip sugeba išsinuomoti žemės, jos nedirba, o gauna europines išmokas, kai gyventojai, kurie laiko gyvulių, negauna žemės. Piktintasi Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės skyriaus darbu, esama neskaidrumo, daugybės interesų. Ūkininkai nesupranta, už ką iš pareigų pasitraukusiam vedėjui išmokėta pusės metų vidutinių atlyginimų dydžio išmoka.

Stasė SKUTULIENĖ