Automobilių rinkoje vis dar karaliauja „Volkswagen“

Populiaraus transporto priemonių skelbimų internetinio portalo „Autoplius“ atliktos ketvirtinės automobilių rinkos tendencijų apžvalgos (2014 m. II ketvirčio) duomenimis, šių metų pirmą pusmetį, naujų automobilių rinka išaugo net 22 proc. Per šį laikotarpį Lietuvoje įregistruotas 8391 naujas automobilis. Tuo pačiu laikotarpiu pernai – 6852 nauji automobiliai.

Naudotų automobilių rinkos karaliumi vis dar išlieka „Volkswagen Passat“.

76,8 proc. dyzelinių automobilių
Šiemet birželį VĮ „Regitroje“ įregistruoti 1401 naujas asmeninis bei lengvasis komercinis automobilis (pernai – 1247). Daugiausiai naujų automobilių buvo užregistruota birželio 30 d. – 144, o mažiausiai – birželio 23 d. (12 automobilių).
Birželio mėnesį Lietuvoje daugiausiai buvo nupirkta naujų „Volkswagen“ markės automobilių (239 vnt.). Antroje vietoje pagal šį rodiklį liko „Škoda“, kurių buvo nupirkta 176. Nedaug nuo „Škodos“ atsiliko „Fiat“ – parduoti 173 nauji automobiliai. Vidutinė naujų automobilių kaina buvo 70,9 tūkst. Lt. Naujus automobilius įsigijo net 80,8 proc. juridinių asmenų, ir tik likę 19,2 proc. – fiziniai.
Pagal modelius populiariausias naujas asmeninės paskirties automobilis Lietuvoje birželį buvo kompaktinės klasės miesto automobilis, stilingasis „Fiat 500“ – nupirkti 138 automobiliai. Antroje vietoje liko lietuvių itin pamėgtas miesto visureigis „Nissan Qashqai“, kurių buvo įsigyta 70 vnt. Birželį nupirktos 57 „Škoda Octavia“ šiam modeliui pelnė trečią vietą. Naujų lengvųjų komercinių automobilių klasėje lyderių poziciją užėmė „Renault Master“ ir „Volkswagen Caddy“, kurių nupirkta po 15.
2014 m. antrąjį ketvirtį automobilių parduota už 1,352 mlrd. Lt: naudotų automobilių – už 1,063 mlrd. Lt, naujų – už 288,5 mln. Lt. Šių metų antrąjį ketvirtį Lietuvoje daugiausia (31,8 proc.) parduota 11-15 metų amžiaus automobilių – 32,6 tūkst. (17,8 proc. visos rinkos apyvartos). Į Lietuvą dažniausiai įvežami 11-15 m. automobiliai, kurių net 76,8 proc. yra varomi dyzelinu.
Šių metų antrąjį ketvirtį pradėjo daugėti naujų ir naudotų automobilių sandorių. Užfiksuota 102,5 tūkst. naujų ir naudotų automobilių sandorių, t. y. 2,3 proc. arba 2330 vienetais daugiau nei pernai tuo pat laikotarpiu. Naujai į šalį įvežtų naudotų automobilių antrąjį šių metų ketvirtį, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu sumažėjo 2,1 proc. ir besiekia 38,9 tūkst.
Automobilius keičia vasarą
Lietuvos naudotų automobilių rinkoje vis dar karaliauja „Volkswagen Passat“. Antrąjį šių metų ketvirtį jų parduota net 2918. Antroje vietoje atsidūrė šeimyninis vienatūris „Opel Zafira“ (2077 vnt.). Trečioje vietoje tautiečių vis dar mėgstamas „Volkswagen Golf“, kurių buvo nupirkta 1888. Populiariausių naudotų automobilių dešimtuke tai pat vis dar išlieka „Audi A6“ (1874), „Opel Astra“ (1793), „Audi A4“ (1638), 5 serijos BMW (1418), „Opel Vectra“ (1063), 3 serijos BMW (821) bei „Mercedes Benz Sprinter“ (739).
Pinigų suma, kurią lietuviai vidutiniškai skiria dėvėtam automobiliui įsigyti liko nepasikeitusi – 10,5 tūkst. Lt. „Autoplius“ atliktos ketvirtinės automobilių rinkos tendencijų apžvalgoje populiariausiu pripažintą dėvėtą „Volkswagen Passat“ (11 – 15 metų senumo), Lietuvoje, priklausomai nuo automobilio būklės, pagaminimo metų bei komplektacijos, galima įsigyti už 3-15 tūkst. Lt.
Nenuostabu, kad pasatai karaliauja dėvėtų automobilių rinkoje: gausu automobilių tiek renkantis pagal kainą, tiek – pagal komplektaciją, gausi variklių gama, tiek benzininių, tiek dyzelinių, galimybė rinktis erdvų sedano arba universalo tipo kėbulą. Lyginant su analogiškos klasės konkurentais, pasatų kainos rinkoje visada šiek tiek didesnės, mat lietuvaičiai juos noriai perka.
Bendrai vertinant Lietuvos automobilių rinkos tendencijas galima pastebėti, jog sudarytų sandorių palaipsniui gausėja, veikiausiai dėl numatomo įvesti euro. Tai daugiau aktualu naujus automobilius įsigyjantiems juridiniams asmenims, kurie naujus automobilius norėtų nusipirkti iki šalyje planuojamo valiutos pakeitimo, siekdami išvengti galimo kainų šuolio.
Kalbant apie fizinius asmenis – nedaugelis gali sau leisti įsigyti naują automobilį, todėl vis dar aktyviai perka dėvėtus automobilius. Ketvirčio apžvalgoje užfiksuotas padidėjęs jų pirkimas greičiausiai bus susijęs su šiltuoju metų laiku, kuomet dažnas vairuotojas susidėvėjusį savo automobilį pakeičia kiek naujesniu.
Brangiau eksploatuoti
Dėvėtų automobilių rinkos analizė atskleidžia, jog lietuviai – taupūs žmonės ir mieliau renkasi dyzelinius variklius turinčius automobilius nei varomus benzinu. Tokį pasirinkimą greičiausiai lemia dyzelinu varomų automobilių mažesnės degalų sąnaudos bei turbodyzelinių variklių sukuriamas geresnis sukimo momentas, lemiantis geresnį pagreitį. Vis dėlto praktika rodo, kad dyzelinu varomu automobiliu eksploatacija brangesnė.
Vidutiniškai, nedidelės kubatūros (1.8 – 2.0 l) dyzeliu varomą variklį turintis automobilis 100 km nuvažiuoja suvartodamas maždaug 6-7 l degalų, važiuodamas mišriu rėžimu (pusė distancijos mieste, pusė užmiestyje). Analogiško didumo benzininis variklis tokiai pat distancijai įveikti gali sudeginti maždaug nuo 7 iki 10 l degalų.
Degalų sąnaudų skirtumas galbūt ir nedidelis, bet eksploatacinės išlaidos – skiriasi ženkliai. Dyzelinius variklius turinčiuose automobiliuose, gamintojų nurodymais, kur kas dažniau reikia keisti paskirstymo diržus, tepalus, kurių į minėtus variklius pilamas didesnis kiekis nei į benzininius, neretai susiduriama su brangiu, turbodyzeliniuose varikliuose sumontuotų turbinų remontu, reikalinga kompiuterinė diagnostika, pakaitinimo žvakių keitimas, dažnos kuro purkštukų bėdos, dažniausiai kylančios dėl nekokybiško kuro bei vargai užvedant variklį esant dideliems šalčiams.
Remontuoti reikia ir benzinu varomus automobilius, bet pastarieji ne tokie reiklūs priežiūrai ir remonto kaštai mažesni. Žinoma daug ką lemia ir perkamo automobilio būklė, markė bei modelis, todėl vienareikšmiškai teigti, jog verta rinktis benzininį ar dyzelinį automobilį, negalima. Tai darydami vairuotojai turi nuspręsti, kokia bus jo paskirtis ir pagal tai išsirinkti patinkantį modelį bei variklio tipą.

Simonas SKUTULAS

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Darbo laiko apskaitos sistemos. Ką reikia žinoti?

Darbo laiko apskaitos sistemos (DLAS) yra esminis įrankis šiuolaikinėms organizacijoms, siekiančioms efektyviai valdyti darbuotojų darbo laiką, optimizuoti procesus ir užtikrinti teisės aktų laikymąsi. Šiame straipsnyje aptarsime, ką reikia žinoti apie DLAS, jų funkcijas, privalumus ir svarbiausius aspektus, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį renkantis tinkamą sistemą. Pagrindinės DLAS funkcijos: Darbo laiko registravimas: DLAS leidžia tiksliai fiksuoti darbuotojų atvykimo ir išvykimo laiką, naudojant įvairias technologijas, tokias kaip biometriniai terminalai, išmaniosios programėlės ar telefoniniai skambučiai. Pamainų planavimas: Sistemos suteikia galimybę lengvai kurti ir

„Sidabrinės nendrės“ premijos laureatas – klebonas Remigijus Saunorius

Šilutės rajono savivaldybės „Sidabrinės nendrės“ premijos komisijos pirmininkė Alina Urbonienė pranešė, kad šiemet „Sidabrinės nendrės“ laureatu išrinktas Šilutės Šv. Kryžiaus parapijos klebonas kanauninkas Remigijus Saunorius. Jis taip pat yra Šilutės dekanato dekanas, Tauragės apskrities policijos kapelionas, religijos mokslų magistras, bažnytinės teisės licenciatas. Šilutės parapijos klebono ir Šilutės dekanato dekano pareigas R. Saunorius eina nuo 2017 metų. Laureato veikla išsiskiria gebėjimu reaguoti į šiandienos aktualijas ir inicijuoti pokyčius, kurie prisideda prie visos bendruomenės gerovės. Jo vadovavimo metu buvo įgyvendinti reikšmingi projektai,

Durpyne rastas žmogaus kūnas

Tauragės apskr. vyriausiasis policijos komisariatas praneša, kad vasario 13 apie 18.24 val. Šyšgirių k., durpyne, rastas 64-erių metų vyro kūnas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Vasario 10 d. apie 11.30 val. Vilkų Kampe, išdaužus namo, kuris priklauso moteriai, gim. 1978 m., lango stiklą buvo įsibrauta į patalpas. Iš namo pavogti alkoholiniai gėrimai, siuvimo mašina bei juvelyriniai dirbiniai. Nuostolis 480 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str. 3 d. Tą pačią dieną 13.00 val. Jaunimo al., Šilutėje, namo laiptinėje, nepažįstama moteris, ištraukė

Kaip patekus į sukčių meilės pinkles nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?

Nors praėjusiais metais internetą sudrebinusi istorija, kai prancūzė sukčiui, apsimetusiam Bradu Pittu, pervedė solidžią sumą pinigų, daug kam galėjo sukelti šypseną, vis dėl to amžiną meilę žadantys apgavikai aktyvūs ir Lietuvoje.   Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, vien per pirmus devynis praėjusių metų mėnesius romantiniai sukčiai iš gyventojų pasisavino per  1 mln. eurų. Ekspertai pabrėžia, kad nors lietuvių budrumas auga, sukčiai veikia ne tik Valentino dieną. Jie visus metus randa naujų būdų, kaip išvilioti solidžias pinigų sumas.  Stebina išradingumu

Taip pat skaitykite