Kokią Šilutę norėtume matyti 2024 metais?

28 milijonai litų – maždaug tiek lėšų numatoma skirti Šilutės miesto raidai iki 2020 metų. Šio projekto tikslas – didinti Šilutės miesto teritorijų patrauklumą investicijoms, plėtojant kultūrines, edukacines ir rekreacines paslaugas bei viešąją infrastruktūrą.
Savivaldybėje įvyko pirmasis Šilutės miesto integruotos teritorijos plėtros 2014-2020 m. programos projekto aptarimas.

Iš Šilutės kilęs Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamento direktorius Arūnas Plikšnys (dešinėje) siūlė būti ambicingesniems ieškant finansavimo šaltinių ir racionaliai investuoti gautas lėšas.

Tik pirmieji žingsniai
Šilutės r. savivaldybės administracijos užsakytas ir UAB „Ademo grupė“ parengtas Šilutės miesto integruotos teritorijos plėtros 2014-2020 m. programos projektas aptartas per daug apie tai neviešinant.
Aptarime dalyvavo pasiūlymus rengę darbo grupių nariai, architektai, politikai, administracijos atstovai ir svečias iš Vilniaus, beje, pats kilęs iš Šilutės ir jai neabejingas Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamento direktorius Arūnas Plikšnys.
Pasak Savivaldybės administracijos Planavimo ir plėtros skyriaus vyriausiosios specialistės Astos Jagelavičienės, viešumo vengta ne todėl, kad norėta ką nors nuslėpti. Viešai būsią galima projektą svarstyti kitų metų pradžioje. Organizatorių manymu, projektas kol kas nėra pakankamai parengtas viešam aptarinėjimui.

Ką siūlo nuveikti?
Dabartiniame projekte numatyta keletas priemonių: toliau restauruoti H. Šojaus dvaro pastatų kompleksą ir pritaikyti jį viešiems kultūros ir turizmo poreikiams; sutvarkyti miesto parką, senąsias evangelikų liuteronų kapines, Pamario pagrindinę mokyklą, Šilokarčemos kvartalą, Savivaldybės pastatą, Šilutės muziejaus pastatą, H. Zudermano paminklo aplinką, kelis daugiabučių namų mikrorajonus; išvalyti dalį Šyšos upės; įrengti mieste stebėjimo kameras, plėsti pėsčiųjų ir dviračių takų tinklą, rekonstruoti miesto stadioną.
Numatoma, kad Šilutės raidai bus skirta apie 28 milijonai litų.
Apie 24 milijonus skirs iš ES fondų, o 15 proc. šios sumos turės įnešti Savivaldybė ir šalies biudžetas.
Tačiau ir ši suma nėra galutinė – tai tik lėšos, kurias žada skirti Vidaus reikalų ministerija (VRM), o jų bus galima gauti ir įgyvendinant kitų ministerijų finansuojamus projektus.
VRM žadamas lėšas planuojama įsisavinti iki 2024 metų.

Didelės galimybės ir rizika
Šilutiškis Arūnas Plikšnys, atstovaujantis VRM, sakė, kad rengiant projektą nereikėtų pamiršti kelių aplinkybių. Anot jo, ši pinigų injekcija yra paskutinė ES parama Lietuvai. Po to iš jos gavėjų tapsime teikėjais, todėl reikėtų labai gerai pagalvoti, kaip teisingai panaudoti gautus pinigus. Ši parama – tai galimybė padaryti Šilutę patrauklesnę investicijoms ir abejotina, ar nauji dviračių takai parke, išvalyta Šyša ar renovuotas stadionas skatins verslininkus investuoti.
Be to, projekto rengėjai turėtų būti ambicingesni ir stengtis praplėtę priemonių spektrą gauti lėšų ir iš kitų ministerijų administruojamų fondų.

Antanas Čepys pavadino projektą istoriniu šansu, kuriuo būtina pasinaudoti.

Svečio mintis papildė ekonomistas, įmonės UAB „Ac Project Managment“ vadovas Antanas Čepys, pavadinęs rengiamą projektą istoriniu šansu, kuriuo daug metų didesnės infrastruktūrinės rekonstrukcijos nemačiusi Šilutė negali nepasinaudoti. Jo manymu, skirti 6 milijonus stadionui rekonstruoti mūsų miestui gali būti pernelyg didelė prabanga. Nors po rekonstrukcijos jis taptų patrauklesnis miestiečių laisvalaikiui leisti, tačiau investicijų skatinimui tai tikrai neturėtų tiesioginės įtakos.
Jis siūlė atkreipti dėmesį į Šilutės autobusų stotį ir jos aplinką, nes ši vieta šiuo metu miesto tikrai nepuošia. Panašių abejonių dėl numatytų priemonių įtakos investicijoms pareiškė ir Tarybos narys Edvardas Vitkauskas ir dar keli aptarimo dalyviai.
Susirinkusieji teiravosi A. Plikšnio, kiek dar turima laiko projektui tobulinti. Anot svečio, griežtų terminų nenurodyta, tačiau būtų gerai, jeigu galutinį projekto variantą parengtų iki 2015 metų pirmojo ketvirčio pabaigos. Jis aiškino, kad kuo greičiau bus parengtas ir pateiktas projektas, tuo greičiau prasidės finansavimas. Jeigu rengėjai tvirtai įsitikinę dėl vienų ar kitų priemonių, projektą įgyvendinti galima pradėti jau dabar, o pinigai ateisią vėliau.

Vaidotas VILKAS

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Švėkšnos bažnyčiai tvarkyti – 432 tūkstančiai eurų

Birželio pabaigoje planuojamas Šilutės rajono savivaldybės tarybos posėdis, šią savaitę į posėdžius rinksis Tarybos komitetai. Teks apsispręsti ir dėl lėšų skyrimo Švėkšnos Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčios stogo ir fasadų tvarkybos darbams. Parengtame sprendimo projekte siūloma pritarti Švėkšnos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 1648, valstybės saugoma), stogo ir fasadų tvarkybos darbams, prisidėti prie tvarkybos darbų finansavimo iš savivaldybės biudžeto skiriant ne daugiau kaip 50 proc. valstybės skiriamos lėšų sumos, patvirtintos Paveldotvarkos programoje, ir užtikrinti netinkamų finansuoti,

Orai bus lietingi, vėsūs, vėjuoti

Hidrometeorologijos tarnyba praneša apie artėjančių dienų orus. Birželio 15 d., pirmadienį, dieną daugelyje rajonų protarpiais lietus, kai kur smarkus. Vietomis perkūnija. Vėjas pietvakarių, vakarų, 7-12 m/s, kai kur gūsiai 15 m/s. Aukščiausia temperatūra  bus 14-19 laipsnių šilumos. Birželio 16 d., antradienį, daugelyje rajonų palis, vyraus trumpi lietūs, dieną galima perkūnija. Vėjas pietvakarių, vakarų, naktį 5-10 m/s, dieną 8-13 m/s, pajūryje gūsiai 15-17 m/s.  Temperatūra naktį bus 7-12, dieną – 14-19 laipsnių šilumos. Birželio 17 d., trečiadienį, daug kur trumpas lietus.

Studijos, po kurių nereikia ieškoti darbo: kuo jaunimą traukia Lietuvos karo akademija

Stabilus profesinis kelias, finansinis užtikrintumas studijų metu, tarptautinės galimybės ir lyderystės ugdymas – tai tik dalis priežasčių, kodėl jaunuoliai renkasi Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją (LKA). Per daugiau nei tris dešimtmečius akademija parengė daugiau nei 2800 Lietuvos kariuomenės karininkų, o šiandien ją renkasi tie, kurie ieško ne tik aukštojo mokslo diplomo, bet ir aiškios krypties ateičiai. „Sėkmingai vystant Nacionalinę diviziją ir vykdant Lietuvos kariuomenės modernizavimą, mums reikia ne tik gerai pasirengusių specialistų – reikia žmonių, gebančių priimti sprendimus sudėtingomis

Kiek gegužę užfiksuota žaibų išlydžių?

žaibai

Meteo LT informuoja, kad paviešintame žemėlapyje galite matyti visus per gegužės mėn. užfiksuotus žaibų išlydžius. Didžiausias žaibų išlydžių tankis buvo šiaurės rytiniuose rajonuose, o mažiausias – vakariniuose ir centriniuose rajonuose. Per praėjusį mėnesį iš viso Lietuvoje užfiksuoti 2335 žaibų išlydžiai, o tai yra net 3,5 karto mažiau už 2012-2026 m. gegužės mėn. vidurkį, kuris siekia 8,3 tūkst. išlydžių. Nežiūrint to, šiemet gegužę buvo fiksuojama apie tūkstantį išlydžių daugiau nei pernai (1369). 2012-2026 m. laikotarpiu daugiausia žaibų yra buvę 2024 metais

Taip pat skaitykite