Per du etapus Šilutės rajone buvo numatyta renovuoti 36 daugiabučius, tačiau trijų namų gyventojai atsisakė šių darbų, tad investiciniai projektai parengti 33 namams. Parengus investicinį projektą, renovacijos dar galima atsisakyti, todėl bent teoriškai, renovuojamų namų skaičius gali dar sumažėti.

Apie atliktus darbus programos įgyvendinimo priežiūros komiteto pirmininkui Algirdui Balčyčiui ir nariams pasakojo Šilutės šilumos tinklų bendrovės direktoriaus pavaduotojas namų renovacijai Vygantas Kamarauskas (antras iš kairės).

Savivaldybėje įvyko Šilutės r. savivaldybės energetinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose antros programos įgyvendinimo priežiūros komiteto posėdis, kuriam vadovauja Savivaldybės mero pavaduotojas Algirdas Balčytis. Šiame posėdyje aptarta renovacijos eiga mūsų rajone, apžiūrėti renovuojami Šilutės daugiabučiai namai. UAB Šilutės šilumos tinklų direktoriaus pavaduotojas namų renovacijai Vygantas Kamarauskas pasakojo, kad pirmasis daugiabučių atnaujinimo etapas prasidėjo 2013 metais, o 2014 m. rugpjūtį buvo pradėti konkretūs statybos darbai. Šiuo metu du namai jau baigti renovuoti ir atiduoti eksploatuoti. Paskutiniai pirmojo renovacijos etapo namai bus priduoti iki rugpjūčio 1 d. Šią vasarą bus pradėta renovuoti 7 antrojo etapo namus. Nuo rugsėjo 25 d. prasidės trečiasis renovacijos etapas.
Pasak Vyganto Kamarausko, pirmojo etapo statybos darbai vėlavo 2-3 mėnesius dėl dokumentacijos tvarkymo. Iš pradžių reikalai strigo dėl statybos darbų pirkimo, po to užtruko dėl statybos leidimų. Gerokai trukdė ir nuolat tobulinami įstatymai. Savivaldybės Ūkio skyriaus turto poskyrio vyriausiasis specialistas Eugenijus Bistrickas pridūrė, kad Vyriausybės nutarimas buvo koreguojamas 10 kartų, 12 kartų taisyti poįstatyminiai aktai…
Patekusieji į du pirmuosius etapus gali pasidžiaugti, nes jiems bus kompensuojama daugiausiai. Tuo tarpu trečiame etape parama mažesnė – statybos darbams nebe 40, o 35 proc., po pusę kainos reikės sumokėti už techninio projekto parengimą ir techninę priežiūrą. Pirmuose dviejuose etapuose už tai mokėti nereikėjo. Nuo 2017 m. parama dar mažės. Tiesa, tai, kad dokumentacijos rengimas pirmuose etapuose nieko nekainavo, buvo ir trūkumas. Keli namai užsisakė projektus, bet vėliau nusprendė renovacijos nebepradėti. Kelių namų gyventojai priešingai – panoro dalyvauti projekte savo iniciatyva.
Pastatų renovacijos naudą V. Kamarauskas gali pagrįsti skaičiais. Palyginta, kiek šilumos sunaudota trijuuose namuose prieš renovavimą ir po jo šių metų vasarį ir pernai. Beje, šių metų vasario vidutinė temperatūra buvo šiek tiek žemesnė. Cintjoniškių g. 5 name šiluminės energijos sunaudojimas sumažėjo 59,9 proc., Lietuvininkų g. 14a – 55 proc., Knygnešių g. 5 – 55 proc. Paklaustas, kodėl šilumos sutaupoma skirtingai, nors namų energetinis efektyvumas po renovacijos numatytas vienodas, V. Kamarauskas paaiškino, kad tai susiję su žmonių įpročiais. Vieni mėgsta gyventi šilčiau ir labiau atsuka šilumos reguliatorius, kiti labiau mėgsta vėsą. Šiluminės energijos sąnaudos priklauso ir nuo patalpų vėdinimo įpročių.

Cintjoniškių g.5 name po renovacijos šilumos sunaudojama beveik 60 proc. mažiau.

„Skaičiai parodė, kad „kailinukais“ apvilkti namai sutaupo nemažai šilumos ir renovuoti daugiabučius tikrai verta. Tai supranta ir patys žmonės, kurie iš pradžių į renovaciją, kaip į kiekvieną naujovę, žiūrėjo labai atsargiai, o pamatę, kad pasiteisina, panoro ir patys dalyvauti procese“, – sakė Vygantas Kamarauskas.
Paklausus, kodėl renovacijos atsisakė trijų namų gyventojai, jis paaiškino, kad du iš jų yra bendrabučiai, kuriuose gyvena pensininkai, nepasiturintys ir asocialūs asmenys. Pastarieji neturi lėšų arba jiems visai ne tas rūpi, o iš pensininkų lūpų dažniausiai skambėjo toks atsakymas: „Kam man reikia, aš ir taip greit mirsiu…“
Kodėl renovacijos atsisakė dar vieno namo gyventojai, V. Kamarauskas sakė nesupratęs. Ir bendrija įsteigta, ir gyventojai gana pasiturintys, bet nepanoro ir tiek. O keistuolių pasitaiko visokių. Viename iš renovuojamų namų, gyventojas griežtai atsisakė keisti radiatorius ir sumontuoti šilumos skaitiklius. „Jam šilumos sąnaudas skaičiuos ne pagal faktinį sunaudojimą, o pagal normatyvus. Baisu pagalvoti, kiek tam butui teks mokėti už šilumą“, – kraipė galvą V. Kamarauskas.
Ginčai, renovuoti namą ar ne, sukelia daug emocijų. E. Bistrickas pasakojo, kad į jo kabinetą kartais ateina žmonių, kurie prašo parodyti sąrašus ir nori išsiaiškinti, kas pritarė jų namo renovavimui… Tačiau, atsirado ir tokių, kurie suskubo renovuotis ir renovuojamų namų sąrašas pasipildė dviem namais pačių gyventojų iniciatyva.
Prabilus apie sklandančius gandus tarp renovacijos priešininkų, kad darbai atliekami nekokybiškai, V. Kmarauskas ir E. Bistrickas juos paneigė. Iš pradžių statybininkai bandė gudrauti, bet broką teko ištaisyti. Ir jei kas bus blogai, teks taisyti ir vėliau, nes atliktų darbų garantija ne mažesnė kaip 5 metai.
Pasitarimo dalyviai pasidžiaugė statistiniais duomenimis, kurie rodo, kad Lietuvos mastu daugiabučių renovacija Šilutės rajone vyksta gerai. Jie pasiūlė kuo plačiau informuoti gyventojus apie renovacijos naudą ir skatinti kuo greičiau prisijungti prie šio projekto. Šiuo atveju paskubėti verta, nes norinčiųjų renovuoti savo būstą daugėja, o valstybės parama nuolat mažinama. Po pasitarimo specialistai apžiūrėjo kelis Šilutėje renovuojamus namus.

Vaidotas VILKAS