Pagėgiai – gyvulių augintojų kraštas

Penktadienio vakarą į Pagėgių kultūros centro salę rinkosi kostiumuoti, gerai nusiteikę vyrai, į parankę jiems įsikabinusios kaukšėjo aukštakulniais dailiai susišukavusios ponios. Rinkosi Pagėgių krašto kaimų ūkininkai, gyvenantys iš nelengvo savo triūso ir Nemuno kartkartėmis užliejamų pievų gėrybių. Daug garbingų kaimiečių tą vakarą skubėjo į Pagėgių krašto ūkininkų sąjungos praėjusių metų rezultatų aptarimo vakaronę.

Seimo vicepirmininko K. Komskio dovana atiteko ekologinio ūkio puoselėtojui Romaldui Mančui.

 

Garbingi svečiai
Kad vakaras – ne koks nors privalomas renginys, galėjai spręsti jau iš to, kad pirmoje eilėje salėje sėdėjo pati žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė. Be pagėgiškio Seimo Pirmininko pavaduotojo Kęsto Komskio, dar buvo atvykę Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Bronius Pauža, šio krašto žmonių į Seimą išrinktas Artūras Skardžius – visi didžiai susirūpinę ūkininkų reikalais, beje, ir rinkimai nebe už kalnų…
Svečių būrys buvo gana gausus: Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas, Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andrejus Stančikas, ūkininkų kolegos iš aplinkinių savivaldybių ir, žinoma, Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, kiti Savivaldybės vadovai, seniūnai, klebonas ir kiti.
Užbėgant įvykiams už akių, galime painformuoti, kad vakaronė nuobodi nebuvo, kaip kartais galima prognozuoti, kai susirenka daug valdininkų ir jų klausosi gausi auditorija…

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas B. Pauža savo dovaną skyrė vyriausiam krašto ūkininkui Kasparui Grygelaičiui.

Už tradicinį ūkį
Pranešimą apie praėjusių metų nuveiktus darbus ir kaimo žmones slegiančius rūpesčius perskaitė ir iškalbingomis skaidrėmis iliustravo Pagėgių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Remigijus Kelneris. Tas pranešimas nebuvo vien pakilių frazių ir pastebėjimų rinkinys. „Mes, Pagėgių krašto ūkininkai, tie, kurie likome Lietuvoje, Pagėgiuose, rodome norą ūkininkauti ir išlaikyti tradicinį Lietuvos žemės ūkį, su gyvuliais, paukščiais, arkliais. Norime auginti javus, bulves, kukurūzus, rapsus, pupas, pjauti šieną, gaminti šienainį…“ – kalbėjo R. Kelneris.
Anot pranešėjo, jam nesuprantamas, „labai valstietiškos kilmės“ Seimo nario teiginys, kad tradicinis žemės ūkis nieko nebevertas, kad reikia ieškoti vietos agroversle arba agroturizme.
Štai laikomų galvijų skaičiumi (848 savininkai laiko 19 422 galvijų) pagėgiškiai lenkia arba menkai tenusileidžia teritorija gerokai didesniems Šiaulių, Radviliškio, Marijampolės, Vilkaviškio rajonams (žiūrėk lentelę). Mėsinių galvijų per penkerius metus nuo 975 padaugėjo iki 3149. Džiūgauti per daug ir nereikėtų, mat gyvulių šio krašto kaimiečiai griebiasi negalėdami didesnės naudos išspausti iš varganų nederlingų čionykščių žemių – rugiai, avižos ir grikiai kai kuriuose plotuose ir teuždera.
Skyriaus pirmininkas priminė, kad Ūkininkų sąjungos skyrius Pagėgiuose kūrėsi dramatiškai, vienu metu veikė net du skyriai, kol galiausiai neliko nė vieno. „Tik 2012 m., sutikus ūkininkui Romaldui Mančui, buvo atkurta Pagėgių krašto ūkininkų sąjunga. Aktyvesni ir supratingesni ūkininkai prisijungė iškart. Kiti kaip įprasta, ne tik Pagėgiuose, lūkuriuoja, kol kelią pravalys kiti. Reikia daug kantrybės norint pakviesti ūkininkus jungtis į bendrą organizaciją ir paremti ją savo mokesčiu“, – reiškė apgailestavimą skyriaus pirmininkas. Po probleminės R. Kelnerio kalbos prasidėjo linksmesnė dalis – pasigirdo padėkos, dalytos dovanos.

Pagėgių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Remigijus Kelneris apžvelgė praėjusių metų rezultatus.

Atskirai kalbėta apie kooperatyvo „Pienas LT“ kūrimą ir pagėgiškių dalyvavimą šiame procese. „Norėčiau skirti ypatingą dėmesį ūkininkams, kurie atrado drąsos ir jėgų atlaikyti begalinį spaudimą iš išorės. Spaudė ir spaudžia, ir perdirbėjai, verslininkai, bankininkai, drįstu pasakyti, ir Seimo nariai, kai kurie ministerijų darbuotojai. Net ir kaimynai ūkininkai, pasišaipydami iš drąsuolių, norinčių pakeisti beviltiška tapusią Lietuvos pieno gamintojų padėtį…“
Padėkos ir dovanos
Seimo vicepirmininko K. Komskio dovanos įteiktos ekologinio ūkio puoselėtojams Romaldui ir Irmai Mančams, modernaus melžiamų karvių ūkio šeimininkui Mindaugui Karkleliui, mėsinių galvijų auginantiems Robertui ir Redai Useliams, dideliam arklių žinovui ir veisėjui Vytautui Ališkevičiui, avių ūkį laikantiems Redai ir Donatui Aleknavičiams.
Žemės ūkio ministrė V. Baltraitienė padėkas įteikė visam LŪS Pagėgių krašto ūkininkų skyriui, pieno ūkio savininkei, ilgametei ūkininkei Ona Dargužienei, pažangaus pieno ūkio šeimininkui Egonui Kenkliui.
Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas B. Pauža savo dovaną skyrė vyriausiu pavadintam krašto ūkininkui Kasparui Grygelaičiui ir ŽŪK „Piktupėnų javas“ pirmininkui Algirdui Steponavičiui.

Pagėgiškius ūkininkus pasveikino ir apie aktualijas kalbėjo žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

Buvo pagerbti ir jaunieji ūkininkai, 2015 m dalyvavę jaunųjų ūkininkų įsikūrimo programoje: Rimas Poška, Greta Kelnerytė, Tadas Kvietkus, Vygandas Kerpė, Justas Tutlys, ŽŪK „Lumpėnų Rambynas“ melžimo operatorius, aktyvus pagalbininkas gyvulių parodose Ričardas Čiužas.
Už paramą kuriant Pagėgių krašto ūkininkų skyrių Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas J. Talmantas apdovanojo Pagėgių savivaldybės žemės ūkio skyriaus vedėją Algirdą Uselį.
Kadangi Pagėgių krašto ūkininkų sąjungos skyriaus vedėjas R. Kelneris, be to, kad vadovauja ŽŪK „Lumpėnų Rambynas“, yra ir mėgėjas eiliuoti, skambant jo eilėms, salėje esantieji buvo paraginti apsikabinti vieni su kitais: „Visiems – kurie sunkiai dirbo, kartais apsipyko, nesvarbu su kuo, ir neturėjo laiko ar galimybės ramiai atsitiesti, pamąstyti ir suprasti, kad gyvenimas tik vienas, – noriu paimti švelnų, taikų, lietuvišką apsikabinimą iš Stepono Januškos (jis ir „Studija“ koncertavo po oficialiosios dalies), Liudvikos Burzdžiuvienės ir perduoti garbingiems svečiams, kurie perduos visiems šalia esantiems, ir tokiu būdu visa salė gražiai apsikabins…“

Petras SKUTULAS

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

ESO didina kompensacijas už tiesioginius nuostolius patirtus po audros

„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) didina kompensacijas gyventojams už tiesioginius nuostolius, patirtus po rugpjūčio 22 d. Lietuvą nusiaubusios didžiausios audros nuo 1970-ųjų. Maksimalus kompensacijos dydis priklausys nuo elektros tiekimo atkūrimo trukmės. Gyventojams, kuriems elektros tiekimas buvo atkurtas per 3-6 paras, bus kompensuojama iki 220 Eur, per 7-13 parų – iki 440 Eur, o elektros tiekimo atkūrimui trukus 14 ir daugiau parų – iki 660 Eur nuostolių. Gauti prašymai Šiuo metu ESO jau yra gavęs daugiau kaip 2,8 tūkst. gyventojų prašymų, kuriuose

Ekspertas: rugsėjį nesitikėkite elektros pigimo

elektros ekspertas

Rugsėjį didmeninės elektros kainos mažėjimo Lietuvoje tikėtis kol kas nėra daug pagrindo. Vasaros atostogų sezonui būdingą paklausą keis didėjantis elektros vartojimas, o trumpėjančios dienos mažins saulės elektrinių generaciją. Papildomą spaudimą kuria ir išaugusios gamtinių dujų kainos bei neapibrėžtumas Europos energetikos rinkose. Rugpjūtį Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros energijos kaina siekė apie 80 Eur/MWh ir buvo beveik 6 proc. didesnė nei liepą, kai sudarė 75,63 Eur/MWh. Rugsėjis, ankstesnių metų duomenimis, neturi vienos aiškios kainų krypties. Pernai vidutinė elektros kaina nuo 80,06 Eur/MWh

Sukčiai vis pasinaudoja žmonių patiklumu

policija

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Rugsėjo 6 d. pavakare kieme Sakūčių k., Šilutės r., automobilyje „Opel Frontera“, vyras, gim. 1978 m., sukėlė fizinį skausmą vyrui, gim. 1955 m. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Rugsėjo 4 d. vakare bute Traksėdžių k., Šilutės sen., vyras, gim. 1971 m., sukėlė fizinį skausmą moteriai, gim. 1972 m. Įtariamasis sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Rugsėjo 4 d. vėlų vakarą Šilutėje vyras, gim. 1988 m., sukėlė fizinį skausmą moteriai. Įtariamasis sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Rugpjūčio 26

Žuvienės virimo čempionatą laimėjo ignaliniečiai

žuvienės čempionatas

Rugsėjo 5 d., šeštadienį, Šilutės senojo turgaus aikštėje įvyko XVIII tarptautinis žuvienės virimo čempionatas. Šis renginys kasmet suburia bendruomenes, svečius ir žuvienės virimo meistrus iš Lietuvos bei užsienio. Šventėje dalyvavo ir užsienio partneriai iš Alanijos (Turkija) bei Saldus (Latvija). Jų viešnagė stiprina draugystę ir prasmingus tarptautinius ryšius. Svarbiausia žinia: žuvienės virimo čempionų žiedas iškeliavo į Ignaliną. Čempionų titulą pelnė komanda „Ignalinos unguriokai“. Žuvies sriubos kategorijos nugalėtojai: „Rukū masals“, Šilutės miškininkų komanda, Šventosios miestelio bendruomenė. Tradicinės žuvienės kategorijoje laimėjo: „Pamario žemaite“,

Taip pat skaitykite