Nuo balandžio 1 d. Europos Sąjungoje naikinamos pieno kvotos. Lietuvos pieno kvota buvo 1,7 milijono tonų pieno. Šilutės r. savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėjo Alfredo Nausėdos manymu, pieno kvotų panaikinimas gyvulių augintojams nieko gero nežada.

Kaimo reikalų skyriaus vedėjas Alfredas Nausėda paaiškino, kad pieno kvotų sistema Europoje buvo sukurta ir įvesta 1984 metais. Tai savotiškas pieno produktų rinkos reguliavimo mechanizmas. Pieno kvotos ledo ūkininkams numatyti kiek pieno produktų galima pagaminti, išlaikant už ją tam tikro lygio kainas.
Kaip jau minėta, nuo balandžio 1 d. pieno kvotos ES šalyse panaikintos. Kaimo reikalų skyriaus vedėjas dėl to įžvelgia didelį pavojų pieno gamintojams. Ir taip mažos pieno kainos (šiuo metu temokama apie 17-18 centų už kilogramą pieno) gali dar sumažėti. Anot A. Nausėdos, didėjanti pieno produkcijos paklausa pasaulyje naudinga tam pasiruošusiems ir gamybinius pajėgumus išvysčiusiems senųjų Europos Sąjungos valstybių pieno gamintojams, kuriuos didelėmis išmokomis dar remia ir valstybė. Tuo tarpu mažų pieno kainų, sankcijų ir paskolų nustekentam Lietuvos pieno ūkiui gali būti labai sunku atsilaikyti prieš kitų šalių konkurenciją.
„Kas mūsų laukia, sunku pasakyti. Kurie suspėjo atsinaujinti techniką ir išbristi iš skolų, dar gali kurį laiką išsilaikyti. Kokius 5 metus, kol pasens technika ir technologijos. Spaudžiamiems paskolų šiuo metu labai sunku. Kvotų panaikinimo pasekmes pajusime už kokių metų, o šienapjūtė jau šią vasarą parodys, ar žmonės rengiasi ir toliau laikyti gyvulių, ar palikę pievas nešienautas, pamažu trauksis iš gamybos“, – kalbėjo A. Nausėda.
Šiuo metu Šilutės rajonas pirmauja Lietuvoje pagal melžiamų karvių skaičių (jų turime apie 13 tūkst.) ir yra trečioje vietoje (34 tūkst.) pagal bendrą laikomų galvijų kiekį. Taikydamiesi prie rinkos ir bandydami apsisaugoti nuo netikėtų jos svyravimų, vis daugiau ūkininkų laiko mišrias bandas, augindami ne tik pieninius, bet ir mėsinius galvijus. Pasak A. Nausėdos, apsėklinus karvę mėsinių galvijų sperma, jau pirmoje kartoje gaunamas tinkamas mėsai mišrūnas, o sulaukus 6 kartos, veislė praktiškai išgryninama. Vis daugiau laikoma mėsinių negrynaveislių arklių, ritualiniam skerdimui tinkamų galvijų.
„Tiek ekonominė, tiek politinė padėtis pakankamai nestabili, kad būtų galima kurti ilgalaikes prognozes. Tačiau pagal tai, kas vyksta dabar, pagrindo optimizmui nedaug. Neužmirškime, kad vidutinis mūsų rajono ūkininko amžius yra 58 metai. Norinčio ūkininkauti jaunimo nedaug“, – kalbėdamas apie gyvulininkystės perspektyvas mūsų rajone sakė Alfredas Nausėda.
Abejoja ateitimi
Skirvytės kaime (Rusnės sen.) ūkininkaujanti Snieguolė Radvinskienė apskritai abejoja gyvulininkystės ateitimi ir baiminasi, kad netektų parduoti ūkio. Beveik 100 galvijų laikanti moteris dėl panaikintų pieno kvotų neįžvelgia nieko bloga, nors turėjo jos turėta kvota viršijo 200 tonų pieno per metus. Ją labiau neramina bendra Žemės ūkio situacija.
„Nežinau, kodėl tas pieno kvotas taip sureikšmino. Melžiame ir viskas, nelabai suprantame, kaip gali atsiliepti pieno kvotų panaikinimas. Nebent sustiprėtų kitų šalių pieno gamintojų konkurencija, bet kas tą pieną į Lietuvą veš, kai tokia pirkimo kaina“, – mąstė S. Radvinskienė. Ji jau beveik 25 metus tiekia pieną bendrovei „Žemaitijos pienas“, kuri moka tiek pat, kiek ir kiti pirkėjai. Moteris patenkinta tuo, kad skirtingai negu kai kurie kiti pieno pirkėjai „Žemaitijos pienas“ apie būsimas pirkimo kainas informuoja mėnesio pradžioje, tad gali paskaičiuoti, kiek už jį gausi. Ji sako, kad iki Rusijos sankcijų visai neblogai buvę – apie 30 ct už pieno kilogramą mokėjo. O kad tokios kainos sugrįžtų!..
Nors skolų neturi, o ūkyje dirba tik šeimos nariai, Snieguolė Radvinskienė sakė, kad jokio pelno negauna. Kai sumoka už viską, pinigų lieką tik pragyvenimui. Į ką nors investuoti tapo nebeįmanoma.
„Kokia mūsų šalies žemės ūkio ateitis, neaišku. Nėra jokios vizijos. Jeigu taip tęsis, Lietuvoje žemės ūkio neliks. Bent jau gyvulininkystė išnyks. Paukščiukus geriau saugoti, negu gyvulius auginti. Jeigu bus dar blogiau, parduosime ūkį. Rusnėje jau vienas ūkininkas savo gyvulius pardavė lenkams. Parduosime ir gyvensime kaip visi, kurie neūkininkauja. O gaila, kad tokie dalykai darosi. Žmonės nusipirko technikos, auga jaunų ūkininkų karta. Dabartinės supirkimo kainos mus vėl nubloškė į tokią pat padėtį, kokioje buvome, prieš stodami į Europos Sąjungą“, – apgailestavo moteris.

Vaidotas VILKAS