Už ką bus mokamos išmokos žemdirbiams?

Lietuvos ūkininkų sąjungos Šilutės skyriaus nariai kreipėsi į LR Seimo narį Remigijų Žemaitaitį prašydami tarpininkauti, kad Šilutės rajono žemės ūkio naudmenų plotams nebūtų panaikintas mažiau palankių ūkininkauti vietovių statusas. Tačiau panašu, kad darosi visai nebeaišku, koks yra mūsų rajono žemių statusas ir kokių išmokų galima tikėtis.

Susitikimas su LR Seimo nariu Remigijumi Žemaitaičiu Gardamo seniūnijoje.

Susitikimas su LR Seimo nariu Remigijumi Žemaitaičiu Gardamo seniūnijoje.

Pasak Šilutės rajono savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėjo Povilo Budvyčio, dar 2004 metų žemės ūkio ministro Jeronimo Kraujelio įsakymu Šilutės rajonui buvo suteiktas Potvynių užliejamos vietovės statusas, o tuo pačiu, kaip ir daliai kitų savivaldybių, mažiau palankių ūkininkauti vietovių statusas. Ir viskas buvo gerai, nes ūkininkaujantys tokiose teritorijose gaudavo vienodas išmokas.
Nesusipratimai prasidėjo, kai 2014 metų balandžio 1 dieną Šilutės rajono savivaldybės Kaimo reikalų skyrių pasiekė Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklės, kuriose aiškiai nurodyta, kad visas Šilutės rajonas nebetenka nepalankios ūkininkavimui vietovės statuso ir priskiriamas prie potvynių užliejamų teritorijų, kuriose kliūtis ūkininkavimui sukelia periodiškai pasikartojantys potvyniai arba yra reali šių potvynių grėsmė.
Potvynių užliejamose teritorijose kompensacinė išmoka yra nebe 46 eurai, o tik 28 eurai už hektarą. Ir tai liečia visus rajono ūkininkus. Negana to, pasikeitus statusui, be tiesioginių išmokų sumažinimo, 20 procentų sumažėja parama, kurią gaudavo struktūrinių fondų remiamose programose dalyvaujantys ūkininkai. Žemės ūkio ministerija spaudoje (buvo ir „Pamaryje“) išplatino informaciją apie rengiamą mažiau palankių ūkininkauti vietovių žemėlapį ir joje teigė, kad senasis žemėlapis pakoreguotas ir ūkininkai gali tikėtis didesnių išmokų pagal priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ (retų paukščių peryklos ir panašiai).
„Žmonės nebesuvokia, kas yra užliejama, o kas nepalanki ūkininkauti teritorija ir kokių iš viso išmokų tikėtis“, – sakė Lietuvos ūkininkų sąjungos Šilutės skyriaus pirmininkas Kęstutis Andrijauskas.

Lietuvos ūkininkų sąjungos Šilutės skyriaus nariai kreipėsi į LR Seimo narį Remigijų Žemaitaitį prašydami tarpininkauti, kad Šilutės rajono žemės ūkio naudmenų plotams nebūtų panaikintas mažiau palankių ūkininkauti vietovių statusas.

Lietuvos ūkininkų sąjungos Šilutės skyriaus nariai kreipėsi į LR Seimo narį Remigijų Žemaitaitį prašydami tarpininkauti, kad Šilutės rajono žemės ūkio naudmenų plotams nebūtų panaikintas mažiau palankių ūkininkauti vietovių statusas.

Kai LR Seimo narys Remigijus Žemaitaitis lankėsi Gardame, jam buvo įteiktas kreipimasis, kuriame rašoma, kad Žemės ūkio ministerijos projekte numatyta sumažinti ir panaikinti nepalankių ūkininkauti žemių statusą Šilutės bei kituose rajonuose, taip sumažinant išmokas ūkininkams. Tai labai atsilieps ūkininkams, norintiems dalyvauti programose, nes skirstant paramą nebebus skiriama papildomų balų. Tad ūkininkų konkurencingumo sąlygos taps nevienodos ir situacija žemės ūkio sektoriuje vėl pablogės. Be to, pateikti tvirtinimui ,,Gamtinių trūkumų ir specifinių kliūčių turinčių žemės plotų identifikavimo“ žemėlapiai nebuvo nei derinti, nei aptarti su ūkininkais, nebuvo diskutuojama, kokią žalą ir pasekmes tai atneš žemės ūkio sektoriui.
Deja, ir LR Seimo narys R. Žemaitaitis kol kas žemdirbiams nieko konkretaus nepasakė. Tuo tarpu laikas bėga ir žemdirbiams belieka tik spėlioti, kokia tvarka, taisyklėmis ar žemėlapiais vadovaujantis jiems bus skiriamos išmokos.

Vaidotas VILKAS

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

ESO didina kompensacijas už tiesioginius nuostolius patirtus po audros

„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) didina kompensacijas gyventojams už tiesioginius nuostolius, patirtus po rugpjūčio 22 d. Lietuvą nusiaubusios didžiausios audros nuo 1970-ųjų. Maksimalus kompensacijos dydis priklausys nuo elektros tiekimo atkūrimo trukmės. Gyventojams, kuriems elektros tiekimas buvo atkurtas per 3-6 paras, bus kompensuojama iki 220 Eur, per 7-13 parų – iki 440 Eur, o elektros tiekimo atkūrimui trukus 14 ir daugiau parų – iki 660 Eur nuostolių. Gauti prašymai Šiuo metu ESO jau yra gavęs daugiau kaip 2,8 tūkst. gyventojų prašymų, kuriuose

Ekspertas: rugsėjį nesitikėkite elektros pigimo

elektros ekspertas

Rugsėjį didmeninės elektros kainos mažėjimo Lietuvoje tikėtis kol kas nėra daug pagrindo. Vasaros atostogų sezonui būdingą paklausą keis didėjantis elektros vartojimas, o trumpėjančios dienos mažins saulės elektrinių generaciją. Papildomą spaudimą kuria ir išaugusios gamtinių dujų kainos bei neapibrėžtumas Europos energetikos rinkose. Rugpjūtį Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros energijos kaina siekė apie 80 Eur/MWh ir buvo beveik 6 proc. didesnė nei liepą, kai sudarė 75,63 Eur/MWh. Rugsėjis, ankstesnių metų duomenimis, neturi vienos aiškios kainų krypties. Pernai vidutinė elektros kaina nuo 80,06 Eur/MWh

Sukčiai vis pasinaudoja žmonių patiklumu

policija

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Rugsėjo 6 d. pavakare kieme Sakūčių k., Šilutės r., automobilyje „Opel Frontera“, vyras, gim. 1978 m., sukėlė fizinį skausmą vyrui, gim. 1955 m. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Rugsėjo 4 d. vakare bute Traksėdžių k., Šilutės sen., vyras, gim. 1971 m., sukėlė fizinį skausmą moteriai, gim. 1972 m. Įtariamasis sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Rugsėjo 4 d. vėlų vakarą Šilutėje vyras, gim. 1988 m., sukėlė fizinį skausmą moteriai. Įtariamasis sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Rugpjūčio 26

Žuvienės virimo čempionatą laimėjo ignaliniečiai

žuvienės čempionatas

Rugsėjo 5 d., šeštadienį, Šilutės senojo turgaus aikštėje įvyko XVIII tarptautinis žuvienės virimo čempionatas. Šis renginys kasmet suburia bendruomenes, svečius ir žuvienės virimo meistrus iš Lietuvos bei užsienio. Šventėje dalyvavo ir užsienio partneriai iš Alanijos (Turkija) bei Saldus (Latvija). Jų viešnagė stiprina draugystę ir prasmingus tarptautinius ryšius. Svarbiausia žinia: žuvienės virimo čempionų žiedas iškeliavo į Ignaliną. Čempionų titulą pelnė komanda „Ignalinos unguriokai“. Žuvies sriubos kategorijos nugalėtojai: „Rukū masals“, Šilutės miškininkų komanda, Šventosios miestelio bendruomenė. Tradicinės žuvienės kategorijoje laimėjo: „Pamario žemaite“,

Taip pat skaitykite