„Stebėdami situaciją Lietuvoje ir pasaulyje bei svarstydami tolimesnę mokyklos plėtros kryptį pasirinkome strategiją rengti žuvies auginimo ir perdirbimo specialistus. Kvalifikuotų darbuotojų jau dabar reikia augančiai žuvies perdirbimo pramonei. Sparčiai plečiasi vandens turizmas, rekreacinė žvejyba, mažųjų laivų prieplaukų tinklas, jaučiamas rekreacinės žvejybos, žuvų veisimo bei mažųjų laivų laivavedžių specialistų poreikis“, – sako Šilutės žemės ūkio mokyklos vadovas A. Abromaitis, atkreipdamas dėmesį, kad kvalifikuotų šios srities specialistų neruošia nei šalies universitetai, nei kolegijos, nei profesinio rengimo mokyklos. Šią spragą užpildė Šilutės žemės ūkio mokykla – pirmoji ir vienintelė Baltijos šalyse kurianti modernų žuvininkystės praktinio mokymo centrą.

Būsimieji žuvininkystės verslo darbuotojai su specialybės profesijos mokytoju Jonu Dygliu.

Geriausia žuvų užsiauginti patiems
Geriausias būdas patenkinti žuvų poreikius – užsiauginti jų patiems. Pamario kraštas nuo seno garsėja žuvininkyste, senos ir žuvų auginimo tvenkiniuose tradicijos. Šiandien akvakultūra – viena iš ypač sparčiai besiplečiančių ūkio šakų visame pasaulyje
Šilutės žemės ūkio mokykla savo ambicingiems planams realizuoti parengė projektą. Jam įgyvendinti panaudojo ES struktūrinių fondų ir valstybės skirtas lėšas. Bemaž 10 mln. litų prireikė naujam Žuvininkystės praktinio mokymo centrui įkurti rekonstruotuose Žemaičių Naumiesčio mokyklos pastatuose. Statybos darbai jau baigti, diegiama šiuolaikinės technologijos įranga. Įgyvendindama Europos socialinio fondo projektą „Žuvininkystės posričio modulinės profesinio mokymo programoms skirtų priemonių rengimas ir modulinių mokymo programų išbandymas“ parengė naujai programai maksimaliai pritaikytas šiuolaikines mokymo priemones.
Mokymo programa
Žuvininkystės verslo darbuotojams ruošti parengta mokymo programa suformuota moduliniu principu. Viena iš naujovių – kvalifikacijos bus įgyjamos kaupiamuoju būdu. Kiekvienas mokymosi etapas suteiks vis aukštesnę tarpinę kvalifikaciją: žuvidės (žuvų inkubatoriaus), žuvų auginimo apytakinėse sistemose, tvenkinių priežiūros darbuotojų, o ateityje – ir akvakultūros techniko. Visos šios tarpinės kvalifikacijos jau šiandien yra paklausios darbo rinkoje.
Pasak mokyklos direktoriaus A. Abromaičio, mokykloje laukiama visų mėgėjų žvejoti, vandens pramogas ir turizmą, svajojančių apie nuosavą verslą, norinčių išmokti valdyti vandens transporto priemones, būti laivavedžiais.
Turės ką parodyti
Nors įkurtuvės planuojamos šių metų rugsėjį, tapti diplomuotais žuvininkystės verslo darbuotojais mokykla pakvietė dar 2013 metais. Šiemet pirmieji 29 būsimieji žuvininkystės specialistai yra antrakursiai. Praėjusį rudenį mokykla sulaukė dar 28 jaunuolių. Jie specialybės mokytis atvyko turėdami vidurinį išsilavinimą. Iš viso specialybės mokosi beveik 60 jaunuolių, tarp kurių yra ir dvi merginos. Pirmieji žuvininkystės verslo specialybės diplomai bus įteikti šiemet. Dauguma mokinių yra iš aplinkinių rajonų, tačiau artimiausiu metu geografija turėtų išsiplėsti. Šilutės žemės ūkio mokyklos direktorius Algimantas Abromaitis užsimena apie svarstomą galimybę panašių profesijų studijų steigimą A. Stulginskio universitete. Žuvininkystės verslo darbuotojo specialybę įgijusiems Šilutės žemės ūkio mokyklos absolventams bus palankesnės sąlygos profesines žinias gilinti universitetiniu lygiu.
Pirmosios žuvelės
Moderniame pastate, kur kuriamas žuvininkystės praktinio mokymo centras, dar neseniai šeimininkavo statybininkai. Dabar vyksta technologinės įrangos diegimo darbai, o moksleiviai jau semiasi praktinių įgūdžių.
Pasak žuvininkystės verslo darbuotojo specialybės profesijos mokytojo Jono Dyglio, centras ruoš trijų specializacijų darbuotojus: žuvų augintojus įprastinėmis ir recirkuliacinėmis technologijomis, vidaus vandenų mažųjų laivų ir žvejybinių valčių laivavedžius bei rekreacinės žuvininkystės paslaugų teikėjus. Moksleiviai išmoks veisti ir auginti žuvis nuo ikrelių iki suaugusių žuvų, mokysis dirbti laboratorijoje ir su įvairia žuvų auginimo įranga.
Žuvininkystės praktinio mokymo centro baseine jau plaukioja pirmosios žuvys peledės (lašišinių šeimos žuvis). Kol kas šių vertingų žuvų įveista tik 20 kg. Pasak J. Dyglio, paruoštuose baseinuose galima sutalpinti iki 300 kilogramų. Šių taikių, būriais plaukioti mėgstančių peledžių bei kitų žuvų planuojama užsiauginti ir veisti, nes tai atitinka akvakultūros mokymo tikslus. Dabartinės tėra 6 mėnesių, kiekviena jų sveria nuo 100 iki 250 gramų. Iki reprodukcinio amžiaus užaugintos peledės svers po 500 gramų. Būtent tada išaiškėja, ar žuvis yra patinas ar patelė.
Peledės auginamos baseine, kuriame cirkuliuoja maždaug 14 laipsnių temperatūros vanduo. Pasak J. Dyglio, vanduo yra taip gerai išvalytas, kad kokybe prilygsta geriamam vandeniui. Vandens valymui yra sumontuota moderni uždaros apytakos recirkuliacinė sistema. Per mechaninius ir biologinius filtrus cirkuliuojantis vanduo išvalomas ir vėl naudojamas.
Vienas iš pirmųjų praktinių užsiėmimų moksleiviams bus mažesnių žuvų atskyrimas nuo didžiųjų, sunaudojančių daugiau pašaro.
Šiuolaikiniame praktinio mokymo centre akvakultūrai auginti ir veisti skirta 1200 kv. metrų ploto. Bus mokoma ir užaugintas žuvis apdoroti. Apie 500 kv. metrų bus skirta mokomajam žuvies perdirbimo cechui, kuriame mokys skrosti, sūdyti, rūkyti žuvis, paruošti filė. Šiame mokymo ceche stovi žuvininkystės įmonių gamyklose naudojama technika, tad studijų metu įgiję praktikos moksleiviai iškart galės eiti dirbti.
Lietuvoje gausu žuvininkystės tvenkinių, jų yra ir mūsų rajone. Mokykla organizuoja išvykas į tvenkinių ūkius. Išvykų metu mokiniai supažindinami su žuvų auginimo ypatumais, darbo tvenkinių ūkiuose organizavimu. Šios specialybės moksleiviams atsiveria didelės galimybės ir nėra rizikos likti be darbo.

Laima PUTRIUVIENĖ