Į karantinavimo tarnybą patekęs gyvūnas po 14 dienų sunaikinamas.

Nuo kitų metų visi šunys, katės ir šeškai turės būti paženklinti mikroschemomis ir įregistruoti Valstybiniame gyvūnų augintinių registre. Tai jau buvo numatyta LR gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme prieš kelerius metus. Tačiau iki pat šiol nėra patvirtina bendros augintinių ženklinimo ir registravimo tvarkos bei kiek tai galėtų kainuoti gyvūnų šeimininkams.
Valstybinis gyvūnų registras turi pradėti veikti 2016 m. sausio 1 d.

Gyvūnų apsaugai ir gerovei
Nuo 2016 m. pagal Lietuvos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą visų augintinių (šunų, kačių ir šeškų) ženklinimas bus privalomas visoje Lietuvoje. Kiekvienas augintinį laikantis asmuo privalės paženklinti jį mikroschema. Jei patikrinus atsakingam pareigūnui bus nustatyta, kad augintinis neženklintas, savininko bus pareikalauta nedelsiant tai padaryti arba teks mokėti baudą. Tokia tvarka priimta siekiant mažinti benamių gyvūnų prieglaudų poreikį ir išgelbėti kuo daugiau pasiklydusių gyvūnų.
Tikimasi, kad sukūrus Gyvūnų augintinių registrą, bus užtikrinta beglobių ir bešeimininkių kačių ir šunų apsauga ir gerovė.
„Mes labai palaikome šią idėją, nes tūkstančiai gyvūnų patenka į prieglaudas, tūkstančiai jų yra sunaikinami vien todėl, kad savininkai jų negali surasti. Kiekvienas savininkas turėtų ženklinti savo augintinius, nes tai yra vienintelis būdas priskirti tą augintinį sau, kaip savininkui. Tai reiškia, jog gyvūnas turėtų „mikročipą“ ir duomenų bazėje būtų suvesti mano, kaip savininko duomenys“, – dėstė Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos (LGTAO) vadovė Brigita Kymantaitė.
Su tuo sutinka ir VšĮ „Šilutės gyvūnų gerovė“ vadovė Loreta Kleinienė: „Kiekvienas gyvūnas turi būti registruotas, paženklintas. Tai tikrai reikalinga. Juk ir mes, kai randame gyvūną su mikroschema, daug lengviau surasti jo šeimininką ir gražinti jam gyvulėlį“.
Mikroschema padės surasti
Pasak LGTAO vadovės Brigitos Kymantaitės, gyvūnų identifikavimas yra vienas iš atsakingos savininkystės požymių. „Tokiu būdu kiekvienas savininkas prisiima atsakomybę už savo augintinį ir kitas teisines pareigas, kurios yra priskirtos įstatymu ir taisyklėmis. Tai yra, netrukdyti aplinkiniams, rūpintis, kad mano šuo nesužalotų kitų gyvūnų ar žmonių“, – tikino B. Kymantaitė.
Žinoma, žymėti keturkojus žmogaus draugus reikalinga ir dėl kitų priežasčių – norint sukontroliuoti neatsakingus šeimininkus ar žiauriai su jais besielgiančius. Be to, būtų lengviau surasti gyvūno šeimininką, būtų aiškus naminių gyvūnų skaičius.
Anot LGTAO vadovės Brigitos Kymantaitės, ženklinimas poodine mikroschema yra patikimiausias ir greičiausias būdas susigrąžinti dingusį ar pavogtą augintinį. „Daug šunų ir kačių patenka į prieglaudas ir iš ten tik nedaugelis iškeliauja, mat yra paženklinti. Šuo juk gali nuklysti labai toli, o nuklydęs kažkur gali atsidurti prieglaudoje arba pas ką nors namuose, arba patekti į karantinavimo tarnybą, kuri po 14 dienų turi teisę jį užmigdyti“, – sakė LGTAO vadovė.
Pasak jos, praėjus įstatyminiam 14 dienų rasto gyvūno laikymo laikotarpiui, gyvūnas pagal galiojančius įstatymus gali būti numarintas, nes į jo vietą prieglaudai reikės priimti kitą benamį gyvūną, todėl savininkui pavėlavus bent dieną gali būti liūdnų pasekmių.
Kiek tai kainuos?
Šiuo metu veterinarijos klinikose paženklinti gyvūną kainuoja iki 50 eurų, o akcijų metu būna ir pigiau. Tačiau gyvūnų augintojams tai kelia susirūpinimą, ne visiems tokia kaina būtų prieinama.
Dėl kainos nuogąstauja ir VšĮ „Šilutės gyvūnų gerovė“ vadovė L. Kleinienė. Anot jos, senyvo amžiaus žmonės, vargingesni gyvūnų šeimininkai gali neturėti galimybės paženklinti gyvūną, todėl tapus prievole savininkai gali atsikratytų savo augintinių ar paprasčiausiai išmestų juos į gatvę“, – kalbėjo L. Kleinienė. Pasak LGTAO vadovės Brigitos Kymantaitės, dar nėra nuspręsta, kaip visa tai vyks, kokia bus to žymėjimo kaina. Pašnekovės manymu, jei valdžia uždės tokią prievolę, kaina tikrai negalės būti didelė.
Kai kurie augintinių savininkai dvejoja ir nemato prasmės ženklinti savo gyvūnų, tačiau B. Kymantaitė svarstė, ar tikrai tada gyvūnai turi gyventi pas tokius neatsakingus šeimininkus. „Jei atsiradus bet kokiai prievolei, vieną dieną ženklinimui, kitą skiepams, o trečią – veterinarijos pagalbos teikimui (o tai brangiai kainuoja), gali kilti klausimų, ar tikrai gyvūnui saugu pas tokį šeimininką… “ – svarstė LGTAO vadovė B. Kymantaitė.

Viktorija ŠIMKUTĖ