Žemės ūkio ministro Andriaus Palionio interviu

Žemės ūkio kooperacija žemdirbius galėtų pakylėti į kitą lygį, tačiau Lietuvoje šis procesas gana vangus. Kooperacija ypač reikalinga smulkiems ūkiams, bet ūkininkai nesiryžta burtis į kooperatyvus. Kokios to priežastys ir kokias galimybes matote situacijai pakeisti?

Kooperacijai nepakanka vien pinigų – pastebime, kad ūkininkams vis dar trūksta žinių ir pasitikėjimo vienas kitu. Kai stinga informacijos ir susivokimo, kaip veikia kooperatyvas ir kokios naudos gali turėti jo nariai, kooperacijos plėtra neįgyja norimo pagreičio.

Šiuo metu Lietuvoje yra 50 pripažintų žemės ūkio kooperatyvų, kurie vienija tik keliolika procentų visų šalies ūkininkų. Kooperacija labiausiai išplėtota pieno sektoriuje – kooperatyvai superka apie 28 proc. žaliavinio pieno.

Šiuo metu  Žemės ūkio ministerijoje veikia darbo grupė, kurioje žemdirbių savivaldos, mokslo ir kitų suinteresuotų institucijų bei organizacijų atstovai, taip pat ir programos „Kurk Lietuvai“ ekspertai, dirbantys su žemės ūkio kooperacijos skatinimo projektu, diskutuoja dėl žemdirbių kooperacijos ir svarsto kooperacijos reglamentavimo ir plėtros tobulinimo pasiūlymus.

Siekiame sukurti palankesnes sąlygas dabartiniams kooperatyvams veikti ir įsisteigti naujiems. Svarbu, kad patys žemdirbiai tuo pasinaudotų.  Tobulinsime ir dabar veikiančio reglamentavimo nuostatas, kad būtų sudarytos kuo palankesnės veiklos sąlygos  veikiantiems kooperatyvams, skleidžiama jų geroji patirtis.

Ne paslaptis, kad žemdirbiai neretai skundžiasi per popierių pildymą negalintys dirbti savo tiesioginio darbo, kokių priemonių ėmėtės mažinant administracinę naštą? 

Ūkininkams išties dažnai yra užkraunama didelė administracinė našta – juos vargina perteklinės patikros, apskaitos ir dokumentų pildymai, o neadekvačios sankcijos kartais yra taikomos net ir už mažareikšmius pažeidimus. Manau, kad daugelį žmonių, ypač jaunų, būtent tai ir atgraso nuo ūkininkavimo.

Perdirbantiesiems ekologišką produkciją nebereikia pildyti kai kurių Ekologinio gamybos ūkio veiklos žurnalo skilčių. Panaikinus privalomumą kas mėnesį vesti apskaitą apie produkcijos judėjimą, nebereikia nurodyti, kas pasigaminta, pirkta, parduota, sunaudota perdirbimui ar savo reikmėms ir  t.t. Nebėra privaloma vesti produkcijos realizavimo apskaitos, nurodant kiek, kokios ir už kokią kainą realizuota produkcijos.

Lengviau atsikvėpti gali ir maisto tvarkytojai. Pakeitus ir papildžius Maisto įstatymą, atsisakyta  išankstinio valgiaraščių derinimo, taip pat supaprastintas maisto tvarkymo subjektų registravimas, t. y. atsisakyta Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimo. Administracinė našta sumažėjo  net 146 tūkst. Eur.

Palengvinimų sulaukė ir norintieji vaikus darželiuose maitinti sveikatai palankiu maistu. Pakeitus Ekologiškų ir pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą (NKP) pagamintų maisto produktų vartojimo skatinimo ikimokyklinio ugdymo įstaigose paramos taisykles, atsisakyta perteklinio reikalavimo būtinai kartu su paraiška pateikti galiojančios sutarties su pagal kokybės sistemas pagamintų produktų tiekėju dėl maisto produktų tiekimo kopiją, ekologiškų produktų tiekėjo patvirtinamųjų dokumentų kopijas ir planuojamų įsigyti NKP gamintojų sąrašą. Dokumentus galima pateikti tiek kartu su paraiška, tiek ir vėlesniu laikotarpiu, bet ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos. Taip pat sutartyse nebereikalaujama nurodyti produktų grupių ir jų kiekių.

Administracinė našta palengvėjo ir pieno gamintojų organizacijoms. Teikiant prašymą pripažinti pieno gamintojų organizacija, nereikia teikti registracijos Juridinių asmenų registre pažymėjimo kopijos, taip pat paraiškoje pateikti  gamintojų organizacijos narių sąrašo. Likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki kiekvienų numatomų derybų dėl parduodamo pieno sutarčių sąlygų, nebereikia pateikti informacijos apie pieno kiekį, dėl kurio numatoma derėtis ir kitų duomenų.

Gera žinia ir pareiškėjų grupėms, ketinančioms įregistruoti  savo išskirtinius gaminius ES lygiu. Įvedus papildomas elektroninės paraiškos pateikimo formas, pareiškėjams jau nebereikia dėl registracijos atvykti į Žemės ūkio ministeriją.

Neretai žemdirbiams taikomos sankcijos būna neproporcingai didelės, per griežtos, ar pasikeitė kas nors šioje srityje?

Patikslinus Lietuvos kaimo plėtros 2017-2020 m. programos priemonės  „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisykles, pareiškėjams sušvelnintos sankcijos. Sankcijų dydžiai bus mažesni už nustatytą cheminių medžiagų panaudojimą ekologinės gamybos lauke, ūkio sandėlyje rastus chemijos likučius, dirvožemyje rastas patvarias sintetines chemines medžiagas (toks laukas galės būti išbrauktas iš ekologinio ūkininkavimo priemonės, o pareiškėjui nebus taikomos sankcijos dėl įsipareigoto ūkininkauti ploto sumažėjimo). Pareiškėjams taip pat  yra sudaryta galimybė įsėlio užskaitai taikyti žaliąjį pūdymą.

Patikslinus KPP priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisykles, priklausomai nuo padaryto pažeidimo pagal įsipareigotą plotą sumažinti sankcijų dydžiai.

Taip pat inicijavome vykdomų patikrinimų peržiūrą – siekiame išvengti besidubliuojančių patikrų, sankcijų už mažareikšmius pažeidimus, taigi ūkininkų patikros bus optimizuotos.

Jau šiuo metu yra svarstomi teisės aktų pakeitimai ir sudarytas veiksmų planas, kurį įgyvendinus būtų galima optimizuoti kontrolę atliekančių institucijų patikras, švelninti sankcijas, atsisakyti perteklinių reikalavimų plotinėse priemonėse, išlaikant kokybinį patikrų reikalavimą.

Ūkininkai didžiąją savo laiko dalį turi skirti ūkio priežiūrai, o ne dokumentų tvarkymui ir kontroliuojančių institucijų atstovų priėmimui.

Kaip vertintumėte pirmuosius savo „ministravimo“ metus? Kokius didžiausius sunkumus išskirtumėte?

Manau, kad laiko trūkumas ir siekis rasti bendrus sąlyčio taškus visoms pusėms buvo yra ir bus vieni didžiausių iššūkių. Nuolat susitikinėju su ūkininkais, socialiniais partneriais, lankausi rajonuose, kartu ieškome geriausių sprendimų, o tai, patikėkite, ne visada lengvai pavyksta. Tačiau džiaugiuosi tiek ūkininkų, tiek socialinių partnerių ir ministerijos bei jai pavaldžių įstaigų pastangomis rasti bendrą kalbą, tikiu, kad tai duos apčiuopiamų rezultatų, kurie, žinoma, priklauso ir nuo galimybių.

Žemės ūkio ministerijos inf. 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pokalbis telefonu vairuojant gali kainuoti vairuotojo pažymėjimą…

Dauguma vairuotojų nepaiso Kelių eismo taisyklių reikalavimo – draudimo naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant ir tokiais savo veiksmais kelia pavojų ne tik sau, bet ir kitiems viešajame eisme dalyvaujantiems asmenims. Policijos pareigūnai visoje Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnaujamoje teritorijoje, liepos mėnesį fiksavo 47 pažeidimus: Tauragėje – 24 pažeidimai; Šilalėje – 4 pažeidimai; Šilutėje – 18 pažeidimų; Pagėgiuose – 1 pažeidimas. Visiems vairuotojams surašyti protokolai pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 str. 3 d. Vairuojant naudojantis mobiliaisiais telefonais gresia

Nuspręsta tirti Daivos Žebelienės elgesį

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija paskelbė, kad liepos 21d.  pradėtas tyrimas dėl Šilutės rajono savivaldybės tarybos narės Daivos Žebelienės elgesio. Aiškinamasi, ar ji nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo ribojimo atstovauti. Pagal šį teisės aktą valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo neturi teisės atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims ir ginti jų interesų institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis dirba. Tyrimas pradėtas gauto pranešimo pagrindu. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija tirs aplinkybes, kai D. Žebelienė galbūt atstovavo UAB „Toluta” interesams 2019 m. ir 2020 m.

Universitetas senąsias kareivines pavers migrantų istorine kryžkele. Gyventojus prašo dalintis senais lagaminais

Rudenį Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto kūrybinė grupė (Raimonda Nabažaitė, Milda Kontrimė, Rima Čerapė) visuomenei ruošiasi pristatyti naują kultūrinį-edukacinį projektą „Migrantas“. Interaktyvios garso, muzikos, istorinio pasakojimo ekskursijos metu Klaipėdos senosios kareivinės (dabar – Klaipėdos universitetas) virs istorine migrantų vieta ir jų likimų kryžkele. „Migrante“ kiekvienam dalyviui bus siekiama suteikti naują tapatybę – Klaipėdoje apsigyvenusio ar laikinai priklydusio žmogaus dalia.   Nuo kareivinių statybos iki Klaipėdos universiteto studentiško šurmulio   Buvusios senosios kareivinės migrantų kryžkele pasirinktos neatsitiktinai. Siekiama,

Bibliotekininkai kurs stalo žaidimą

Lietuvos kultūros taryba skyrė finansavimą Tolygios kultūrinės raidos programai ir finansavo Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos projektą „Stalo žaidimas „Keliauk ir pažink Šilutę“ (projekto vadovė Sandra Jablonskienė) skirdama 3 690,00 Eur finansavimą. Įgyvendindami šį projektą bibliotekininkai kurs inovatyvią, išliekamąją vertę turintį stalo žaidimą, reprezentuojantį Šilutės kraštą. Šis žaidimas bus puiki edukacinė priemonė mokiniams, miestelėnams, kitose Lietuvos vietovėse gyvenantiems žaidėjams, norintiems pažinti ar iš naujo atrasti Šilutės miesto istorijos ir kultūros paveldą. Stalo žaidimas kvies suburti savo draugų kompaniją (komandą) ir

Taip pat skaitykite