Vydūno viešojoje bibliotekoje – tarptautinė konferencija „Vydūnas Lietuvoje, Detmolde ir Europoje“

Šis rugpjūtis Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje prasidėjo vienu iškiliausių metinių renginių – rugpjūčio 1-ąją bibliotekos ir Vydūno draugijos organizuota tarptautine konferencija. Į ją susirinko gausybė Mažosios Lietuvos šviesuolio, rašytojo, filosofo Vydūno (tikr. Vilhelmas Storostas) kūrybos, minčių, skleistų idėjų sekėjų ir puoselėtojų.

Šiemet ši tradicinė konferencija, pavadinta „Vydūnas Lietuvoje, Detmolde ir Europoje“. Ji skirta net kelioms ypač didžią svarbą turinčioms datoms – Vydūno 155-osioms gimimo metinėms, Vydūno draugijos įkūrimo 35-mečiui, Klaipėdos krašto susijungimo su Lietuva ir 1923 metų sukilimo 100-mečiui bei Klaipėdos krašto metams – paminėti.

Penkeri veiklos metai

Konferenciją pradėjo ir ją vedė Vydūno viešosios bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė. Direktorė sakė, kad rugpjūčio pradžia Vydūno bibliotekos darbuotojams jau yra neįsivaizduojama be konferencijos, skirtos Vydūno kūrybos bei minčių aptarimui, susitikimui su šio mąstytojo filosofiją vertinančiais ir jo palikimą puoselėjančiais šviesuoliais. Šiemet biblioteka mini penkerių metų sukaktį, kai jai suteiktas Vydūno vardas. Direktorė pristatė bibliotekos veiklą ir nuveiktus darbus skleidžiant visuomenei Vydūno dvasinį palikimą bei sakė: „Esame įsitikinę, kad eiti Vydūno keliu yra prasminga“.

Simboliškai konferencija pradėta Vydūno „Lietuvių giesme“. Susirinkusiuosius sveikino Vydūno draugijos pirmininkė prof. dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė. Draugijos pirmininkė pasidžiaugė, kad šiemet, minint Valstybės dieną, Vydūno „Lietuvių giesmė“ skambėjo šalies mastu bei akcentavo, jog Vydūno draugijos gretos nuolat gausėja: į jas įsiliejo du svarbūs ir garbingi nariai iš Detmoldo. Viešnia apžvelgė Vydūno knygų svarbą ir jų leidybos ypatumus bei pakvietė konferencijos dalyvius „pasinerti“ į Vydūno minčių jūrą ir visiems drauge švęsti šią Vydūno šventę.

Vydūno šventė

Pagėgių savivaldybės vicemerė Ligita Kazlauskienė pabrėžė, jog šie metai yra paženklinti didžio mąstytojo Vydūno vardu ir jo asmenybės pagerbimui skirtos veiklos yra ypač svarbios. Ji  taipogi pasveikino Vydūno draugiją 35-mečio proga.

Šiais metais bibliotekos fondus papildė gausybė knygų, kurias bibliotekai bei skaitytojams dovanojo ir pristatė šiųmetės konferencijos pranešėjai. Naujai leidžiamos knygos „Vydūnas Detmolde ir Europoje“ sandarą, nuotraukas ir tekstus pristatė iš Vokietijos atvykusi šios knygos redaktorė, Vydūno vyriausiojo brolio Jono anūkė Brita Storost. Ji akcentavo, kad šioje knygoje kai kurios Vydūno  nuotraukos  yra publikuojamos pirmą kartą. Vydūno giminaitės kalbą vertė Rita Šlaitaitė.

Pranešimą „Esmingoji ir daiktiškoji būtis“ skaitė mąstytojas, etnologas, rašytojas Aleksandras Žarskus. Antrojo papildyto leidimo knygą „Kaip tapti saulėtu žmogumi“: Vydūno išmintis jaunimui (2022 m.) pristatė Vydūno draugijos narė, Vydūno klubo pirmininkė Sigutė Augutienė. Mat leidinio sudarytoja ir pratarmės autorė Rima Palijanskaitė, deja, negalėjo dalyvauti renginyje.

Renginio metu pristatyti tik šiemet dienos šviesą išvydę leidiniai. Vienas jų – perleista Vydūno knyga „Sveikata. Jaunumas. Grožė“ (1928 m.). Ją apžvelgė ir pranešimą „Visuomenės sveikatinimo gairės“ skaitė šio leidinio perleidimo idėjos iniciatorius, pratarmės autorius, Lietuvos sveikuolių sąjungos garbės prezidentas, LR Seimo narys, Vydūno idėjų propaguotojas Dainius Kepenis.

Apie Vydūno vieno veiksmo misteriją „Ragana“ pasakojo šio leidinio pratarmės autorė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorė prof. dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė.

Nebuvo pamiršti ir mažieji knygų mylėtojai: etnologė, tautosakininkė, mitologijos žinovė habil. dr. Nijolė Laurinkienė apžvelgė naujausią, šiemet išleistą, savo leidinį – pažintinę iliustruotą knygą vaikams „Saulė – dangaus karalienė“.

Konferencijos pranešėjams padėkojo bibliotekos direktorė M. Jašinskaitė-Jasevičienė.

Vydūno viešosios bibliotekos bendruomenė nuoširdžiai dėkoja renginio partneriui Pagėgių savivaldybės kultūros centrui bei informaciniams rėmėjams.

Išsamiau apie renginį – ČIA

 

Dalia Mankienė,

Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos vyresn. bibliotekininkė, 

Nuotraukų autorė – Asta Andrulienė

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Orai: bus šilta, lis, galima kruša

  Liepos 17 d., ketvirtadienį, naktį vietomis, dieną daugelyje rajonų numatomas trumpas lietus, dieną kai kur smarkus. Naktį vietomis susidarys rūkas. Dieną didesnėje šalies dalyje griaudės perkūnija. Vėjas naktį vakarų, šiaurės vakarų, 3-8 m/s, dieną daugiausia šiaurės, 5-10 m/s. Temperatūra naktį bus 12-17, dieną – 20-25 laipsniai šilumos. Liepos 18 d., penktadienį, naktį vietomis, dieną daugelyje rajonų numatomas trumpas lietus, dieną kai kur smarkus. Naktį vietomis susidarys rūkas. Dieną didesnėje šalies dalyje griaudės perkūnija. Vėjas daugiausia šiaurės, naktį 3-8 m/s,

Policija sulaikė kontrabandą gabenusį šilutiškį

Apie kriminalinius įvykius praneša Tauragės apskrities VPK. Liepos 11 d. buvo gauta informacija, kad šilutiškis, gim. 1987 m., automobiliu „Opel Astra“ gabena kontrabandines cigaretes, nepaženklintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Nedelsdami policijos pareigūnai pradėjo automobilio paiešką. Apie 13.30 val. automobilis buvo rastas paliktas pamiškėje, Tauragės r., o vairuotojas pasišalinęs. Neilgai trukus vyras buvo sulaikytas netoli įvykio vietos. Automobilyje rasta ir paimta 6 000 pakelių cigarečių ,,NZ Gold“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais. Visų paimtų cigarečių pakelių vertė viršija 28 tūkst.

Moderni gamyba ir verslas šiandien: kaip DI keičia žaidimo taisykles?

Šiandien turbūt jau nėra žmogaus, kuris nebūtų girdėjęs apie dirbtinį intelektą (DI), o greičiausiai jau bus jį ir išbandęs. Gal iš smalsumo, o gal norint pasilengvinti darbines užduotis. Kam dar gali būti naudojamas DI? Ar jis gali pakeisti žmogų pramoninėje gamyboje ar versle? Kokias užduotis jam galima patikėti? Dirbtinis intelektas (DI) gamyboje ir versle pradėtas naudoti dar XX a. 9-ajame dešimtmetyje, kai atsirado pirmosios eksperimentinės sistemos, imituojančios žmogaus sprendimų priėmimą. Vis dėlto tikrasis proveržis įvyko gerokai vėliau – po 2010

Medikų atlyginimai per 9 metus padidėjo trigubai 

gydytojų atlyginimai

Viešosiose gydymo įstaigose dirbančio medicinos personalo vidutinis darbo užmokestis (VDU) nuo 2016 m. iki 2025 m. I ketvirčio padidėjo tris kartus. Tai rodo statistikos duomenys. Štai gydytojų mėnesio vidutinė alga 2025 m. I ketvirtį sudarė 5345 eurus (prieš mokesčius). Tai daugiau nei tris kartus viršija 2016 m. lygį (1721 euras). O slaugytojai šių metų pradžioje vidutiniškai gavo 2 621 eurą. Tai – taip pat tris kartus daugiau nei 2016 m. (884 eurai).  Daugiau uždirba ir slaugytojai „Ypatingą dėmesį skiriame slaugytojų

Taip pat skaitykite