Vydūnas į Bitėnus sugrįžo prieš 28-erius metus

Nuotraukoje (iš kairės): poetas E. Skipitis, žurnalistas S. Sodonis, Pagėgių savivaldybės administracijos direktorė J. Mažutienė, Pagėgių savivaldybės meras V. Bendaravičius, studijos „Gin-Dia“ įkūrėjai D. ir G. Stunguriai, bitėniškė B. Žemgulienė, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė I. Jokšienė, Vydūno viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja R. Vaitkuvienė, Rambyno regioninio parko direktorė D. Milašauskienė.

Šios sukakties proga Pagėgių savivaldybės Vydūno viešoji biblioteka pakvietė Pagėgių krašto bei Mažosios Lietuvos kultūros paveldo puoselėtojus, gerbėjus ir skleidėjus į rašytojo, filosofo, švietėjo, kultūros veikėjo Vydūno (Vilhelmas Storostas) sugrįžimo amžinajam poilsiui į Tėvynę Lietuvą 28-ųjų metinių minėjimą. Vydūno atminimas pagerbtas žvakelėmis ir baltų gėlių žiedais Bitėnų kapinaitėse, prie šio šviesuolio kapavietės.

Minėjimui persikėlus į Vydūno viešąją biblioteką, bibliotekos direktorės pavaduotoja, pavaduojanti direktorę, Ramutė Vaitkuvienė pasveikino renginyje dalyvavusius kraštiečius, Pagėgių savivaldybės vadovus – merą Vaidą Bendaravičių, mero pavaduotoją Ligitą Kazlauskienę, administracijos direktorę Jūratę Mažutienę ir pristatė garbius svečius: studijos „Gin-Dia“ (Šiauliai) įkūrėjus Gintautą ir Dianą Stungurius, pedagogą ir visuomenininką Saulių Sodonį.

Tardamas sveikinamąjį žodį, Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius akcentavo 1991 m. spalio 19 d. vykusio Vydūno palaikų perlaidojimo Lietuvoje, šalia legendinio Rambyno kalno esančiose Bitėnų kapinaitėse, svarbą Pagėgių krašto bendruomenei ir visai lietuvių tautai. Kalbėdamas Pagėgių Šv. Kryžiaus parapijos klebonas Kazys Žutautas pabrėžė, jog Vydūno gyvenimo ideologija ir dvasinis palikimas paliečia visas profesijas, visų amžiaus grupių ir laikų žmones, skatina diskutuoti, kokia yra gyvenimo prasmė.

Renginio muzikinį foną kūrė Pagėgių sav. Meno ir sporto mokyklos mokinė Iveta Steponavičiūtė.

Klaipėdos krašto istorijos puoselėtojas, vienas iš Vydūno perlaidojimo Mažosios Lietuvos panteone – Bitėnų kapinaitėse – iniciatorių, organizatorių ir dalyvių Saulius Sodonis pateikė išsamią, autentiškais dokumentais ir fotografijomis gausiai iliustruotą Vydūno palaikų grąžinimo gimtajai žemei apžvalgą. Išskirtinas svarus Vydūno draugijos narių, ypač – draugijos steigėjo, ilgamečio pirmininko, o šiuo metu – Garbės pirmininko doc. dr. Vaclovo Bagdonavičiaus, architektų Martyno ir Marijos Purvinų, Pagėgių savivaldybės vadovų indėlis ruošiant Bitėnų kapinaites Vydūno perlaidojimui ir tvarkant jas. Vydūno kapavietė ir šią kapavietę rėminantis motyvas simbolizuoja Vydūno pasaulio suvokimą. Iškilminga 1991 m. Bitėnuose vykusi Vydūno perlaidojimo ceremonija subūrė daugybę lietuvių ne tik iš visos šalies, bet ir iš viso pasaulio. Pagerbti tauraus Vydūno atminimo ir palydėti jį į paskutiniąją amžinojo poilsio vietą buvo atvykę prof. Vytautas Landsbergis, Vydūno brolio vaikaitis Jurgenas Storostas, Čikagos Vydūno fondo atstovė Stefanija Gedgaudienė, evangelikų vyskupas Jonas Kalvanas (vyresnysis) ir kiti.

Vydūno atminimas pagerbtas žvakelėmis ir baltų gėlių žiedais Bitėnų kapinaitėse.

Šiauliečiai kino kūrėjai Diana ir Gintautas Stunguriai, pristatydami savo kūrybinę studiją „Gin-Dia“, kurios veikla orientuota į Lietuvos tautinį–kultūrinį judėjimą bei propagavimą savo šalyje ir už jos ribų, atviravo, jog šiemet sukanka 20 metų nuo jų pirmosios viešnagės Mažojoje Lietuvoje, kai jiedu aplankė Vydūno kapavietę Bitėnuose. Gintautas ir Diana Stunguriai yra gerai žinomi kaip daugelį metų Vydūno raštus, jo literatūrinį, filosofinį palikimą tyrinėjantys bei šio tauraus mąstytojo idėjas puoselėjantys ir šviesaus atminimo pagerbimą įamžinantys kūrėjai.

Vydūno perlaidojimo 28-ųjų metinių minėjimo metu bibliotekoje atidaryta dailininko Gintauto Stungurio 2018 m. organizuota jungtinė tarptautinė tapytų portretų paroda „Vydūną liudiju“, skirta Vydūno metams paminėti.
Profesionalų tapytojų paveikslų parodoje greta Vydūno atvaizdų galima išvysti su Vydūno gyventu laiku susijusių, jo asmenybei giminingų ar šio filosofo reiškiamoms idėjinėms kryptims artimų asmenybių portretus. Studijos „Gin-Dia“ parengtoje vaizdo medžiagoje parodos darbų autoriai pristatė savąją Vydūno matymo interpretaciją ir tapybinius sprendimus. Reziumuota, jog kiekviename paveiksle stengtasi atvaizduoti vis kitokį Vydūną skirtingu jo amžiaus, gyvenimo tarpsniu vis kitoje jį supusioje aplinkoje.

Peržiūrint studijos „Gin-Dia“ sukurtą dokumentinę kroniką apie Vydūno sąsajas su Pagėgių kraštu gėrėtasi įsimintiniausiomis Vydūno pagerbimo Bitėnų kapinaitėse akimirkomis, klausytasi iškilių Vydūno dvasinio palikimo tyrinėtojų – doc. dr. Vaclovo Bagdonavičiaus ir prof. habil. dr. Domo Kauno įžvalgų. Kroniką praturtina Vydūno krikštaduktės Gražbylės Venclauskaitės, kurios portretas taip pat eksponuojamas parodoje, jautrūs ir sąmojingi prisiminimai apie jos krikštatėvį.

Šiauliečiai Vydūno viešajai bibliotekai ir jos skaitytojams padovanojo Gintauto Stungurio šviesaus atminimo tėčio Antano Stungurio į lietuvių kalbą verstą, 2017 m. išleistą Jelenos P. Blavatskajos knygą „Slaptoji doktrina“ (I T.).

Bibliotekos vadovė Ramutė Vaitkuvienė gėlių žiedais ir saldžiomis dovanėlėmis padėkojo jaunajai atlikėjai . I. Steponavičiūtei, kultūrininkui S. Sodoniui, kino metraštininkams G. ir D. Stunguriams.

Sonata Nognienė, Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos metodininkė – skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Kalėdinis Mažosios Lietuvos žąsų turgus Pagėgiuose

…oi daug ten visko buvo. Kad tinkamai surašytum, kelių dienų prireiks. Tad šįkart tik vaizdai iš to garsiojo Pagėgiuose devintą kartą šiame amžiuje surengto žąsų turgaus, į kurį su pylėm, žąsimis, visokiais tavorais ir storom piniginėm iš visos Mažosios Lietuvos (ir ne tik – net iš Vilnijos krašto!) suėjo ir suvažiavo. Smulkiau paporinsim penktadienio „Pamario“ laikraštyje. Šiuokart tik vaizdeliai iš tos didelės prekeivių šventės, kuriuos užfiksavo Petras Skutulas.

Pagerbti Šilutės rajono sportininkai ir jų treneriai

Pirmadienį, gruodžio 9-ąją, į Šilutės konferencijų ir susitikimų centrą rinkosi Šilutės rajono sportininkai ir jų treneriai. Įvyko sportininkų pagerbimo ceremonija, kurios metu pasidžiaugta sportininkų rezultatais, padėkota už pergales, įteikti piniginiai prizai. „Esate valingumo, susitelkimo ir geležinės valios pavyzdys. Savo pasiekimais pergalėmis įkvepiate aplinkinius siekti savo svajonių ir tikslų. Taip pat ugdote patriotizmo, pasididžiavimo savo miestu ir šalimi jausmą. Džiaukimės kartu mūsų sportininkų laimėjimais“, – iškilmingai sportininkus pristatė Šilutės kamerinio dramos teatro artistai ir tarti sveikinimo žodį pakvietė Šilutės rajono savivaldybės

Kokia ateityje bus Šilutė?

Į „Pamaryje“ (Nr. 48 (3265), 2019 m. lapkričio 29 d.) išspausdintą rašinį „Ar apmokestins automobilių stovėjimą Šilutės centrinėje gatvėje“ atsiliepė šilutiškis Anatolijus Žibaitis. Pateikiame jo nuomonę, kviečiame ir kitus Šilutės gyventojus padiskutuoti šia tema. Informacija spaudoje apie Šilutės r. savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto posėdį skatina pasvarstyti apie Šilutės miesto pagrindinių gatvių – Lietuvininkų ir Tilžės – ateitį. Komiteto nariai aptarė, ar apmokestinti automobilių stovėjimą šiose gatvėse. Diskusijoje užgriebta ir kitokių miesto tvarkymo problemų. Pirmiausia norėtųsi nesutikti su kai

Pagaliau susitiko pasikalbėti…

Šilutės r. savivaldybės tarybos Teritorijų ir kaimo reikalų komitetas surengė susitikimą su ūkininkais, kurie protestuodami neseniai pristatė laukuose žalių kryžių bei traktorių kolonomis važiavo per miestus ir miestelius. Teritorijų ir kaimo reikalų komiteto pirmininkas Tomas Budrikis susitikimą apibūdino dviem klausimais: „Kaip sekasi? Ar Savivaldybė gali būti naudinga, ar gali padėt?“ Pokalbyje su 5 komiteto nariais ūkininkams atstovavo Juzefa Tamavičienė, vadovaujanti rajono pieno gamintojams, Kęstutis Andrijauskas, Ūkininkų sąjungos Šilutės r. skyriaus pirmininkas, ūkininkai Vytautas Buivydas ir Irena Petrauskienė. Savivaldybės Kaimo reikalų