Vydūnas į Bitėnus sugrįžo prieš 28-erius metus

Nuotraukoje (iš kairės): poetas E. Skipitis, žurnalistas S. Sodonis, Pagėgių savivaldybės administracijos direktorė J. Mažutienė, Pagėgių savivaldybės meras V. Bendaravičius, studijos „Gin-Dia“ įkūrėjai D. ir G. Stunguriai, bitėniškė B. Žemgulienė, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė I. Jokšienė, Vydūno viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja R. Vaitkuvienė, Rambyno regioninio parko direktorė D. Milašauskienė.

Šios sukakties proga Pagėgių savivaldybės Vydūno viešoji biblioteka pakvietė Pagėgių krašto bei Mažosios Lietuvos kultūros paveldo puoselėtojus, gerbėjus ir skleidėjus į rašytojo, filosofo, švietėjo, kultūros veikėjo Vydūno (Vilhelmas Storostas) sugrįžimo amžinajam poilsiui į Tėvynę Lietuvą 28-ųjų metinių minėjimą. Vydūno atminimas pagerbtas žvakelėmis ir baltų gėlių žiedais Bitėnų kapinaitėse, prie šio šviesuolio kapavietės.

Minėjimui persikėlus į Vydūno viešąją biblioteką, bibliotekos direktorės pavaduotoja, pavaduojanti direktorę, Ramutė Vaitkuvienė pasveikino renginyje dalyvavusius kraštiečius, Pagėgių savivaldybės vadovus – merą Vaidą Bendaravičių, mero pavaduotoją Ligitą Kazlauskienę, administracijos direktorę Jūratę Mažutienę ir pristatė garbius svečius: studijos „Gin-Dia“ (Šiauliai) įkūrėjus Gintautą ir Dianą Stungurius, pedagogą ir visuomenininką Saulių Sodonį.

Tardamas sveikinamąjį žodį, Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius akcentavo 1991 m. spalio 19 d. vykusio Vydūno palaikų perlaidojimo Lietuvoje, šalia legendinio Rambyno kalno esančiose Bitėnų kapinaitėse, svarbą Pagėgių krašto bendruomenei ir visai lietuvių tautai. Kalbėdamas Pagėgių Šv. Kryžiaus parapijos klebonas Kazys Žutautas pabrėžė, jog Vydūno gyvenimo ideologija ir dvasinis palikimas paliečia visas profesijas, visų amžiaus grupių ir laikų žmones, skatina diskutuoti, kokia yra gyvenimo prasmė.

Renginio muzikinį foną kūrė Pagėgių sav. Meno ir sporto mokyklos mokinė Iveta Steponavičiūtė.

Klaipėdos krašto istorijos puoselėtojas, vienas iš Vydūno perlaidojimo Mažosios Lietuvos panteone – Bitėnų kapinaitėse – iniciatorių, organizatorių ir dalyvių Saulius Sodonis pateikė išsamią, autentiškais dokumentais ir fotografijomis gausiai iliustruotą Vydūno palaikų grąžinimo gimtajai žemei apžvalgą. Išskirtinas svarus Vydūno draugijos narių, ypač – draugijos steigėjo, ilgamečio pirmininko, o šiuo metu – Garbės pirmininko doc. dr. Vaclovo Bagdonavičiaus, architektų Martyno ir Marijos Purvinų, Pagėgių savivaldybės vadovų indėlis ruošiant Bitėnų kapinaites Vydūno perlaidojimui ir tvarkant jas. Vydūno kapavietė ir šią kapavietę rėminantis motyvas simbolizuoja Vydūno pasaulio suvokimą. Iškilminga 1991 m. Bitėnuose vykusi Vydūno perlaidojimo ceremonija subūrė daugybę lietuvių ne tik iš visos šalies, bet ir iš viso pasaulio. Pagerbti tauraus Vydūno atminimo ir palydėti jį į paskutiniąją amžinojo poilsio vietą buvo atvykę prof. Vytautas Landsbergis, Vydūno brolio vaikaitis Jurgenas Storostas, Čikagos Vydūno fondo atstovė Stefanija Gedgaudienė, evangelikų vyskupas Jonas Kalvanas (vyresnysis) ir kiti.

Vydūno atminimas pagerbtas žvakelėmis ir baltų gėlių žiedais Bitėnų kapinaitėse.

Šiauliečiai kino kūrėjai Diana ir Gintautas Stunguriai, pristatydami savo kūrybinę studiją „Gin-Dia“, kurios veikla orientuota į Lietuvos tautinį–kultūrinį judėjimą bei propagavimą savo šalyje ir už jos ribų, atviravo, jog šiemet sukanka 20 metų nuo jų pirmosios viešnagės Mažojoje Lietuvoje, kai jiedu aplankė Vydūno kapavietę Bitėnuose. Gintautas ir Diana Stunguriai yra gerai žinomi kaip daugelį metų Vydūno raštus, jo literatūrinį, filosofinį palikimą tyrinėjantys bei šio tauraus mąstytojo idėjas puoselėjantys ir šviesaus atminimo pagerbimą įamžinantys kūrėjai.

Vydūno perlaidojimo 28-ųjų metinių minėjimo metu bibliotekoje atidaryta dailininko Gintauto Stungurio 2018 m. organizuota jungtinė tarptautinė tapytų portretų paroda „Vydūną liudiju“, skirta Vydūno metams paminėti.
Profesionalų tapytojų paveikslų parodoje greta Vydūno atvaizdų galima išvysti su Vydūno gyventu laiku susijusių, jo asmenybei giminingų ar šio filosofo reiškiamoms idėjinėms kryptims artimų asmenybių portretus. Studijos „Gin-Dia“ parengtoje vaizdo medžiagoje parodos darbų autoriai pristatė savąją Vydūno matymo interpretaciją ir tapybinius sprendimus. Reziumuota, jog kiekviename paveiksle stengtasi atvaizduoti vis kitokį Vydūną skirtingu jo amžiaus, gyvenimo tarpsniu vis kitoje jį supusioje aplinkoje.

Peržiūrint studijos „Gin-Dia“ sukurtą dokumentinę kroniką apie Vydūno sąsajas su Pagėgių kraštu gėrėtasi įsimintiniausiomis Vydūno pagerbimo Bitėnų kapinaitėse akimirkomis, klausytasi iškilių Vydūno dvasinio palikimo tyrinėtojų – doc. dr. Vaclovo Bagdonavičiaus ir prof. habil. dr. Domo Kauno įžvalgų. Kroniką praturtina Vydūno krikštaduktės Gražbylės Venclauskaitės, kurios portretas taip pat eksponuojamas parodoje, jautrūs ir sąmojingi prisiminimai apie jos krikštatėvį.

Šiauliečiai Vydūno viešajai bibliotekai ir jos skaitytojams padovanojo Gintauto Stungurio šviesaus atminimo tėčio Antano Stungurio į lietuvių kalbą verstą, 2017 m. išleistą Jelenos P. Blavatskajos knygą „Slaptoji doktrina“ (I T.).

Bibliotekos vadovė Ramutė Vaitkuvienė gėlių žiedais ir saldžiomis dovanėlėmis padėkojo jaunajai atlikėjai . I. Steponavičiūtei, kultūrininkui S. Sodoniui, kino metraštininkams G. ir D. Stunguriams.

Sonata Nognienė, Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos metodininkė – skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja

Hits: 292

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite