Virgilijus Skirkevičius: „Tik čia pajuntu pavasario budimą, atgyjančią gamtą ir nuostabius rudens rūkus“

Roberta Tracevičiūtė, knyga
„Kulinarinės kelionės“
Žinomas vaistininkas ir žolininkas Virgilijus Skirkevičius jau 30 metų gyvena Šilutės rajone, kaip pats sako, unikaliame Lietuvos krašte. „Čia mus supantys vandenys sukuria ypatingą atmosferą. Iš daugelio vietų alsuoja krašto istorija nuo Prūsijos laikų, gausu tvirto lietuvininkų charakterio pėdsakų. Nors pats užaugau Panevėžyje, jau 30 metų esu šilutiškis, šį kraštą prisijaukinau ir pamilau. Tik čia pajuntu pavasario budimą, atgyjančią gamtą ir nuostabius rudens rūkus“, – poetiškai apie Pamarį kalba vyras.
Vienas didžiausių šio krašto miestų – Šilutė. Kalbėdamas apie ją, Virgilijus pirmiausia išskiria ypatingą miesto išdėstymą. „Šilutė ilga kaip kirmėlė, nes formavosi pagal prekybinį kelią Klaipėda – Tilžė. Tai – nedidelis miestas. Toks, koks yra dabar, jis susiformavo XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje pagal vakarietiško miesto struktūrą.“

Knygos „Kulinarinės kelionės“ viršelis

Kiekvienas atvykęs į Šilutę pajunta centrinės gatvės jaukumą ir unikalumą. Anot Virgilijaus, architektūros smalsuoliams turėtų būti įdomi mieste puikiai išlikusi jugendo stiliaus architektūra, balkonėliai, įmantrūs langeliai, namų savininkų bareljefai. Žinomas žolininkas Šilutėje taip pat siūlo aplankyti miesto centre stovinčią evangelikų liuteronų bažnyčią, kurioje yra didžiausias laikrodis Lietuvoje. „Bažnyčios interjeras vienintelis toks išlikęs Mažojoje Lietuvoje. Profesorius Richardas Phaiferis jį sukūrė 1926 m. Kam pasiseks patekti į bažnyčią, tikrai nustebs tarp šventųjų atvaizdų pamatęs ir pasauliečius šio krašto žmones. Jie buvo paprasti ir nuodėmingi, bet darė garbę Dievui ir žmonijai“, – sako jis.
Žadą atima ir Pamario gamta. Virgilijaus teigimu, šio krašto gyventojų pavasaris prasideda dideliais vandenimis ir smarkiomis srovėmis, kurios neša Rusnės miestelio namų atspindžius gilyn į Kuršių marias, o iš ten – toliau į Baltijos jūrą ir tolimus vandenynus. Tūkstančiai pavasarį namo sugrįžtančių paukščių – gulbės, žąsys, tilvikai, kielės ir dar įdomesniais vardais pavadinti sparnuočiai – čia rengia vaizdingus ir skambius koncertus. „Einame jų pamatyti, pasiklausyti, ir tai yra geriausias mūsų laisvalaikio praleidimas. Nieko gražesnio nesu matęs. Kai ledonešis griaudžia taip, kad net žemė dunda ir virpa, šiugždena bei šnara, šimtas pavasarių vienu metu siautėja ir žemėje, ir danguje. Šnypščia ir gargaliuoja paukščių potvynis! – vaizdingai pavasarinį paukščių sugrįžimą į Pamarį apibūdina vaistininkas. – O mes sėdime tarp žemės ir dangaus Pakalnės kaime prie upės ir visą šitą gausmą norime sugerti į save. Norime pamatyti akimirką, kai iš seno supuvusio gluosnio pakrantėje skleidžiasi kačiukai, kurie dar pilki ir pliki, bet jau greitai pageltonuos ir išsipūs.“
Anot Virgilijaus, būtent taip auga žvejų ir reumatininkų vaistas nuo peršalimo, dar vadinamas Pamario krašto aspirinu. Pakrantėje besiskleidžiančių kačiukų užpilą žolininkas geria pats ir pavasarį pakosintiems vaikams rekomenduoja. „Kačiukai turi nenuvysti nuo ilgo karščio, todėl užpilami karštu vandeniu ir ne vėliau kaip po 5–10 minučių geriama arbata. Blindė po vandenį braido, kosulį baido“, – sako žolininkas.
Anksčiau Rusnės saloje, Vorusnės, Pakalnės kaimeliuose, gatves atstodavo upės, jos naudotos susisiekimui, nes kelių čia beveik nebuvo. Tokios autentikos dar galima išvysti Lietuvos Venecija vadinamame Minijos (Mingės) kaime. „Anksčiau sakydavo: „Nuplauk pas kaimyną druskos pasiskolinti“. Tai dabar išliko Mingėje – jos pagrindinė gatvė yra Minijos upė. Turėtų būti įdomu turistams. Dabar galima nuplaukti ne tik druskos pasiskolinti, bet ir toliau paplaukioti, net iki Nidos, Juodkrantės.“
Pasakodamas apie savo krašto kulinarines tradicijas, Virgilijus sako, kad iki karo Pamaryje gyvenę lietuvininkai ir vokiečiai labiausiai mėgo gerti miestietišką „kafiją“ su torto ar pyrago gabaliuku. Ši kava buvo gaminama iš tikrų kavos pupelių, matyt, vietinių gautų iš „Faterlando“ (Vokietijos), o ne iš cikorijos. „Kai aplinkui daug vėjo ir drėgmės, turbūt labai jau norėdavosi saldumo. Iš žvejybos grįžę žvejai tradiciškai išgerdavo Rusnės punšo, kuris, beje, taip pat buvo saldus ir nuvydavo į kaulus susimetusią žvarbą.“
Skirkevičių šeima mėgsta ypatingą šiame krašte kepamą pyragą. „Pyragas neturi pavadinimo, namuose jį vadiname saulėgrąžiniu. Kai jo ragauji, rodos, ir saulė į gyvenimą sugrįžta. Žinoma, taip jis vadinamas ir todėl, kad jame daug saulėgrąžų. Pyragas valgomas užsigeriant „kafija“, šiltai besišnekučiuojant apie gyvenimą Rusnės saloje“, – šypteli Virgilijus, dalydamasis šeimyninio pyrago receptu.

Saulėgrąžinis pyragas
Tešlai: 250 g varškės, 1 kiaušinis, 4 šaukštai pieno, 6 šaukštai aliejaus, 1 šaukštelis kepimo miltelių, 100 g cukraus, 300–400 g miltų (jų reikia dėti tiek, kad būtų galima rankomis suminkyti minkštą tešlą). Įdarui: 200 g tikro sviesto, 180 g cukraus, 3–4 šaukštai medaus, 300–400 g išlukštentų saulėgrąžų (ypatinga proga – migdolų drožlių).
Iš visų pyrago tešlai skirtų produktų suminkome tešlą. Ją klojame į skardą. Užlenkiame kraštelius ir stengiamės nepalikti skylučių. Sviestą, cukrų ir medų ištirpiname šildydami ant mažos kaitros. Į susidariusią vientisą masę suberiame saulėgrąžas, išmaišome ir užpilame ant tešlos. Kepame 180 °C temperatūros orkaitėje apie 40 minučių (kol apskrunda tešlos krašteliai).
Iškepto pyrago nereikėtų skubėti valgyti, rekomenduojama jį palikti kiek atvėsti.

Dar daugiau įdomios informacijos apie nuostabias Lietuvos vietoves, skanų, tam kraštui būdingą maistą, patiekalų receptus, nuoširdžių ir atvirų įžymių žmonių pasakojimų apie savo gimtinę rasite knygoje „Kulinarinės kelionės“ www.virtuvesknyga.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Ilgą laiką „bėga“ nosis? Vaistininkė įvardija dažniausias mūsų klaidas gydantis slogą

Sloga – iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kaip paprastas peršalimo simptomas. Visgi jis gali greitai apsunkinti kasdienę mūsų rutiną. „Eurovaistinės“ farmacininkė Miglė Kazakevičienė pastebi, kad norintys kuo greičiau pasijusti geriau neretu atveju griebiasi neteisingo slogos gydymo. Vaistininkė apžvelgia, kokias klaidas dažniausiai darome savarankiškai gydydami slogą, bei pataria. Sloga – tai organizmo kova su virusu Sloga – vienas iš pirmųjų ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomų – įvardija „Eurovaistinės“ farmacininkė Miglė Kazakevičienė. Ji pasakoja, kad sloga gali pasireikšti jau pirmosiomis infekcijos

Piktžolių kontrolė ūkininkams kasmet tampa vis didesniu iššūkiu

Ruduo įsibėgėja. Po truputį dirbamos žemės laukuose skverbiasi paviršiun žaluma – dygsta žieminių javų pasėliai. Tai ir ženklas ūkininkams, kad laikas pradėti mąstyti, kaip šiuos pasėlius apsaugoti nuo vis didesnį atsparumą herbicidams įgyjančių piktžolių. Kaip tai padaryti? Bandydami  atsakyti į šį klausimą, „Linas Agro“ kartu su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centru (LAMMC) Labūnavos laukuose, platformoje „Grūdo kelias 2023”, įrengė įvairių herbicidų bandymų laukelius. Čia pagal „Linas Agro“ pateiktas rekomendacines schemas centro mokslininkai atliks piktžolių kontrolės efektyvumo bandymus žieminių rapsų

Orai: antroji savaitės pusė atneš šilumos

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad spalio 3 d., pirmadienį, pragiedrulių atsiras tik vakariniame Lietuvos pakraštyje, čia ir lietaus nežadama. Rugsėjo mėnesį LHMT duomenimis rugsėjo mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 11,4°C. Aukščiausia oro temperatūra siekė 16,1–20,4°C, žemiausia nukrito iki 0,3–7,3°C, Nidoje 8,7°C. Šilčiausia buvo 11 d. Klaipėdoje – 20,4°C, vėsiausia – 11-os naktį Skuode, 0,3°C. Schemoje rugsėjo mėn. kritulių kiekis.   Spalio 4 d., antradienį, tik Rytų Lietuvoje vietomis lis smarkiai. Temperatūra žemės iki 4-9, pajūryje iki 10-12°C.

Šiemet Lietuvoje – beveik 15 tūkst. santuokų, Šilutės rajone – 241

2022 metais, kaip įprasta, jaunavedžiai gražiausiai savo gyvenimo šventei rinkosi vasaros savaitgalius – skelbia Registrų centras. Remiantis metrikacijos paslaugų informacinės sistemos (MEPIS) duomenimis, populiariausių santuokos sudarymo datų viršūnėje – rugpjūčio 20-oji. Tądien žiedus sumainė beveik 870 porų. Per 770 jaunavedžių savo šventei pasirinko rugpjūčio 6-ąją, dar beveik 750 – liepos 23 dieną. Įdomu, kad pernai dažniausiai pasirenkamų vestuvių datų trejetuke taip pat puikavosi rugpjūčio ir liepos savaitgaliai. 2021-ųjų rugpjūčio 21-ąją amžinos meilės įžadais apsikeitė beveik 540 porų, dar apie 400

Taip pat skaitykite