Vilhelmui Jonui Broel Pliateriui – 300 metų

fondasVilhelmas Jonas Pliateris, Jono Vilhelmo ir Helenos Filipinos Oginskytės, Pliaterių sūnus, gimė 1715 m. Pasirašinėdavo Vilhelmo arba Jono, kartais abiem vardais, tuo sudarydamas daug painiavos savo biografams.

Misionierių bažnyčia Vilniuje.

Paveldėjo visus tėvo dvarus, tarp jų Šateikių. 1766 m. iš Mykolo Kazimiero Oginskio už 714 tūkstančių auksinų įsigijo Švėkšną. Nuolat gyveno Vilniuje arba Šateikiuose, o Švėkšnoje ir kituose dvaruose tik apsilankydavo. Buvo Lietuvos dvasinio tribunolo vicemaršalka, vėliau – maršalka (pirmininkas). Jo kalba, pasakyta šiame tribunole, buvo publikuota pavadinimu: „Vilhelmo Jono Pliaterio, dvasinio tribunolo maršalkos, kalba“.
Vilhelmas Jonas Pliateris žuvo 1769 m. gegužės 17 d. Vilniuje. Palaidotas Vilniaus misionierių bažnyčioje, kurią 1695 m. pastatė jo giminės atstovas Jonas Teofilis Pliateris. Jo portretas dar 1939 m. kabojo Misionierių bažnyčios zakristijoje, nors bažnyčią caro valdžia uždarė 1862 m. Čia palaidotas pats bažnyčios statytojas ir kelios dešimtys Pliaterių giminės atstovų.

Petronėlė Nagurska Pliaterienė.

Vilhelmas Jonas Pliateris buvo vedęs Petronėlę Nagurską, gimusią 1730 m. Po vyro mirties kartu su sūnumis valdė paveldėtus dvarus, Šateikiuose, senosios bažnyčios vietoje, pastatydino naują, kurios šventoriuje 1790 m. ji ir palaidota.
Vilhelmas Jonas ir Petronėlė Pliateriai turėjo 6 vaikus: tris sūnus ir tris dukras: Klara (1749-1834) ištekėjo už Domininko Aleksandrovičiaus, dviejų Lenkijos ordinų kavalieriaus, daugelio bažnyčių rėmėjo. Juozas Antanas Vilhelmas gimė 1750 m. Šateikiuose. Mirus tėvui, kaip vyriausiam sūnui, teko būti jaunesniųjų šeimos narių globėju ir daugelio dvarų šeimininku. Buvo Gieldeko seniūnas, šv. Stanislovo bei Baltojo Erelio ordinų kavalierius. Vedė Teresę Abramovičiūtę. Mirė 1932 m. Jurgis (1751-1821) pradėjo Švėkšnos Pliaterių giminės šaką, jis – Livonijos kunigaikštystės vėliavininkas, Šv. Stanislovo pirmojo laipsnio ordino kavalierius. 1804 m. vedė kunigaikštytę Karoliną Giedraitytę. Jie susilaukė 13 vaikų: 6 sūnų ir 7 dukrų.
Jurgis suteikė Švėkšnos dvarui ekonominę galią, gerovę, prestižą bei prabangą. Jam valdant dvaras augo ir plėtėsi. Jurgis Pliateris buvo įtakingas valdovo pareigūnas, ėjo karaliaus Augusto rūmų tvarkytojo, LDK kariuomenės vėliavininko pareigas, buvo renkamas Raseinių pavieto bajorų maršalka. Pasižymėjo kietu ir valdingu charakteriu.

Vilhelmas Jonas Pliateris.

Įžvalgiai lavino vaikus: visi sūnūs baigė universitetus. Taip pasirūpino vaikų ateitimi – sūnūs gavo dvarus, dukros – kraitį ir ištekėjo už įtakingų asmenybių – Karpių, Pilsudskio ir kitų.
Juozas Konstantinas (1758-1840) – Kuršėnų, Šateikių ir kitų dvarų savininkas, Šv. Stanislovo ordino kavalierius, 1794-1825 m. buvo Telšių pavieto bajorų maršalka, 1797 m. – Žemaitijos bajorų pasiuntinys Pavelo I karūnavime. Mirė nevedęs 1840 m. Šateikiuose. Ten ir palaidotas.
Apie Rozaliją žinoma tiek, kad ji ištekėjo už kažkurio Juozapo Broel Pliaterio. Mariana tapo Juozapo Zybergo žmona, mirė 1831 m. Liksnoje. Palaidota šeimos koplyčioje.

Ona Norkutė, Švėkšna

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Nuvilnijo 18-oji Pagėgių literatūrinio pavasario šventė

Iškeliaujant kalendoriniam pavasariui, 2022 m. gegužės 25 d., Vydūno viešoji biblioteka kvietė į 18-ąją Pagėgių literatūrinio pavasario šventę „Atidengsiu Tau žodį it širdį…“. Paliesti meno Sveikindama gausiai Vydūno viešojoje bibliotekoje susirinkusius svečius bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė kalbėjo, jog „tiems, kurie į save neįsileidžia poezijos, muzikos, meno patirčių, labai sunku nusakyti, ką reiškia būti paliestam meno, būti įkvėptam, kaip kažkokia nematoma jėga užpildo sielą iki pat kraštų ir po to būna taip lengva matyti tik grožį… aplink save skleisti tik gėrį…

Pasodintas Mažosios Lietuvos rožynas

Šilutės šventė šiemet prasidėjo gražiu veiksmu – miesto širdyje pasodintas Mažosios Lietuvos rožynas. Naujajame gėlyne prie Šilutės kultūros ir pramogų centro (Lietuvininkų g. 6) vasarą galėsime gėrėtis žalia, balta, raudona spalvomis   (Mažosios Lietuvos istorinės vėliavos spalvos).  Akcijos dalyviai atstovavo skirtingiems laiko tarpams: praeičiai, dabarčiai ir ateičiai. Visi kartu, nuotaikingai,  dalyvaujant Savivaldybės administracijos direktoriui, direktoriaus pavaduotojai, miesto mokyklų atstovams, Šilutės kultūros ir pramogų centro ir Šilutės kamerinio dramos teatro vadovėms, Šilutės seniūnui, istorinėms asmenybėms – lietuvininkei ir  dvarininkui Hugo Šojui – 

Kodėl verta naudoti ketaus keptuves maisto gamybai?

Ketus kaip gamybos medžiaga turi daug privalumų. Pavyzdžiui, ilgas tarnavimo laikas, atsparumas deformacijai ir korozijai, taip pat šiluminė talpa. Vienintelis ketaus indų trūkumas gali būti didelis svoris. Tačiau ketaus virtuvės reikmenys turi daugybę privalumų, paaiškinančių šio tipo virtuvės reikmenų populiarumą tarp šiuolaikinių namų šeimininkių, daugiau informacijos ir platų pasirinkimą rasite pardavėjo puslapyje. Ketaus keptuvę verta naudoti maisto gamybai dėl kelių priežasčių: Pirmoji priežastis – ketaus keptuvė itin patikima. Ji tikrai patvari, savo savininkams tarnauja ne tik metus, bet ir dešimtmečius.

Saulės poveikis plaukams. Patarimai, kaip juos apsaugoti nuo išsausėjimo

Kone kiekvienas žino, kad vasarą būtina pasirūpinti odos apsauga nuo saulės. Tačiau kur kas rečiau susirūpinama savo plaukais. Jų priežiūra vasarą yra ypatingai svarbi, todėl šiandien žeriame patarimus kaip juos apsaugoti nuo išsausėjimo ir kitų bėdų. Saugus dažymas Saulė – tai laimės šaltinis. Jos dėka žmogaus organizme gaminasi vitaminas D, gerėja nuotaika ir bendra savijauta. Nors grožio specialistai gali nepagailėti karčių žodžių saulei dėl jos žalos odai ir plaukams, visgi svarbiausia čia – ne vengti saulės, o išmokti saugiai ja

Taip pat skaitykite