Vilhelmui Jonui Broel Pliateriui – 300 metų

fondasVilhelmas Jonas Pliateris, Jono Vilhelmo ir Helenos Filipinos Oginskytės, Pliaterių sūnus, gimė 1715 m. Pasirašinėdavo Vilhelmo arba Jono, kartais abiem vardais, tuo sudarydamas daug painiavos savo biografams.

Misionierių bažnyčia Vilniuje.

Paveldėjo visus tėvo dvarus, tarp jų Šateikių. 1766 m. iš Mykolo Kazimiero Oginskio už 714 tūkstančių auksinų įsigijo Švėkšną. Nuolat gyveno Vilniuje arba Šateikiuose, o Švėkšnoje ir kituose dvaruose tik apsilankydavo. Buvo Lietuvos dvasinio tribunolo vicemaršalka, vėliau – maršalka (pirmininkas). Jo kalba, pasakyta šiame tribunole, buvo publikuota pavadinimu: „Vilhelmo Jono Pliaterio, dvasinio tribunolo maršalkos, kalba“.
Vilhelmas Jonas Pliateris žuvo 1769 m. gegužės 17 d. Vilniuje. Palaidotas Vilniaus misionierių bažnyčioje, kurią 1695 m. pastatė jo giminės atstovas Jonas Teofilis Pliateris. Jo portretas dar 1939 m. kabojo Misionierių bažnyčios zakristijoje, nors bažnyčią caro valdžia uždarė 1862 m. Čia palaidotas pats bažnyčios statytojas ir kelios dešimtys Pliaterių giminės atstovų.

Petronėlė Nagurska Pliaterienė.

Vilhelmas Jonas Pliateris buvo vedęs Petronėlę Nagurską, gimusią 1730 m. Po vyro mirties kartu su sūnumis valdė paveldėtus dvarus, Šateikiuose, senosios bažnyčios vietoje, pastatydino naują, kurios šventoriuje 1790 m. ji ir palaidota.
Vilhelmas Jonas ir Petronėlė Pliateriai turėjo 6 vaikus: tris sūnus ir tris dukras: Klara (1749-1834) ištekėjo už Domininko Aleksandrovičiaus, dviejų Lenkijos ordinų kavalieriaus, daugelio bažnyčių rėmėjo. Juozas Antanas Vilhelmas gimė 1750 m. Šateikiuose. Mirus tėvui, kaip vyriausiam sūnui, teko būti jaunesniųjų šeimos narių globėju ir daugelio dvarų šeimininku. Buvo Gieldeko seniūnas, šv. Stanislovo bei Baltojo Erelio ordinų kavalierius. Vedė Teresę Abramovičiūtę. Mirė 1932 m. Jurgis (1751-1821) pradėjo Švėkšnos Pliaterių giminės šaką, jis – Livonijos kunigaikštystės vėliavininkas, Šv. Stanislovo pirmojo laipsnio ordino kavalierius. 1804 m. vedė kunigaikštytę Karoliną Giedraitytę. Jie susilaukė 13 vaikų: 6 sūnų ir 7 dukrų.
Jurgis suteikė Švėkšnos dvarui ekonominę galią, gerovę, prestižą bei prabangą. Jam valdant dvaras augo ir plėtėsi. Jurgis Pliateris buvo įtakingas valdovo pareigūnas, ėjo karaliaus Augusto rūmų tvarkytojo, LDK kariuomenės vėliavininko pareigas, buvo renkamas Raseinių pavieto bajorų maršalka. Pasižymėjo kietu ir valdingu charakteriu.

Vilhelmas Jonas Pliateris.

Įžvalgiai lavino vaikus: visi sūnūs baigė universitetus. Taip pasirūpino vaikų ateitimi – sūnūs gavo dvarus, dukros – kraitį ir ištekėjo už įtakingų asmenybių – Karpių, Pilsudskio ir kitų.
Juozas Konstantinas (1758-1840) – Kuršėnų, Šateikių ir kitų dvarų savininkas, Šv. Stanislovo ordino kavalierius, 1794-1825 m. buvo Telšių pavieto bajorų maršalka, 1797 m. – Žemaitijos bajorų pasiuntinys Pavelo I karūnavime. Mirė nevedęs 1840 m. Šateikiuose. Ten ir palaidotas.
Apie Rozaliją žinoma tiek, kad ji ištekėjo už kažkurio Juozapo Broel Pliaterio. Mariana tapo Juozapo Zybergo žmona, mirė 1831 m. Liksnoje. Palaidota šeimos koplyčioje.

Ona Norkutė, Švėkšna

Hits: 115

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Kintų mokykloje istorijos moko dr. Rubenas Bukavickas

Gera žinia Kintų pagrindinės mokyklos bendruomenės vardu interneto svetainėje pasidžiaugė šios mokyklos vadovė Asta Gužauskienė. Istorijos mokytojas Rubenas Bukavickas gavo mokslų daktaro laipsnį. Direktorė Asta Gužauskienė rašo: „Kad darbuotojai kelia kvalifikaciją mokymuose, kursuose, seminaruose, daugumai visuomenės tai yra žinoma ir gana įprasta. Bet priimti sprendimą studijuoti – iššūkis! Kintų mokykloje mėgstami iššūkiai – kasmet studijuoja vidutiniškai po penkis darbuotojus: vieni siekia profesijos ar papildomos profesijos, persikvalifikavimo, kiti – pedagogikos studijų ar net mokslinio laipsnio! Šiuo metu mokykloje dirba 47 darbuotojai,

COVID-19 Šilutės rajone: per parą nustatyti 5 nauji atvejai, sergančiųjų – 398, paskiepyti per 7 tūkst. gyventojų

Praėjusią parą, trečiadienį, Lietuvoje patvirtinta 1344 nauji koronaviruso (COVID-19) atvejai, mirė 14 žmonių, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Šilutės rajone – 5 nauji atvejai.  Balandžio 22 d. duomenimis, Šilutės rajone šiuo metu iš viso sergančiųjų koronavirusu – 398 asmenys, o mirusiųjų nuo COVID-19 – 63. Nuo karantino pradžios užsikrėtė 2 797 Šilutės r. savivaldybės gyventojai. Iš jų pasveiko 2 253 asmenys. Žinoma, jog iš viso Šilutės r. savivaldybėje paskiepyti 7 056 asmenys. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 237 950

Balandžio 22-oji – Pasaulinė žemės diena

Pasaulinę Žemės dieną Jungtinės Tautos oficialiai paskelbė 1971 m. Žemės dienai buvo pasirinktas pavasario lygiadienis – laikas, kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio taškuose. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius John McConnell kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas tapti Žemės globėjais, o pavasario ekvinokciją, kuri skirtingose planetos vietose yra kovo 20-21 d., minėti kaip Pasaulinę žemės dieną. Atsiliepiant į šį kreipimąsi, Lietuvos Respublikos Atkūriamasis Seimas (tuometinė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba) 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir

Taip pat skaitykite