Vilhelmui Jonui Broel Pliateriui – 300 metų

fondasVilhelmas Jonas Pliateris, Jono Vilhelmo ir Helenos Filipinos Oginskytės, Pliaterių sūnus, gimė 1715 m. Pasirašinėdavo Vilhelmo arba Jono, kartais abiem vardais, tuo sudarydamas daug painiavos savo biografams.

Misionierių bažnyčia Vilniuje.

Paveldėjo visus tėvo dvarus, tarp jų Šateikių. 1766 m. iš Mykolo Kazimiero Oginskio už 714 tūkstančių auksinų įsigijo Švėkšną. Nuolat gyveno Vilniuje arba Šateikiuose, o Švėkšnoje ir kituose dvaruose tik apsilankydavo. Buvo Lietuvos dvasinio tribunolo vicemaršalka, vėliau – maršalka (pirmininkas). Jo kalba, pasakyta šiame tribunole, buvo publikuota pavadinimu: „Vilhelmo Jono Pliaterio, dvasinio tribunolo maršalkos, kalba“.
Vilhelmas Jonas Pliateris žuvo 1769 m. gegužės 17 d. Vilniuje. Palaidotas Vilniaus misionierių bažnyčioje, kurią 1695 m. pastatė jo giminės atstovas Jonas Teofilis Pliateris. Jo portretas dar 1939 m. kabojo Misionierių bažnyčios zakristijoje, nors bažnyčią caro valdžia uždarė 1862 m. Čia palaidotas pats bažnyčios statytojas ir kelios dešimtys Pliaterių giminės atstovų.

Petronėlė Nagurska Pliaterienė.

Vilhelmas Jonas Pliateris buvo vedęs Petronėlę Nagurską, gimusią 1730 m. Po vyro mirties kartu su sūnumis valdė paveldėtus dvarus, Šateikiuose, senosios bažnyčios vietoje, pastatydino naują, kurios šventoriuje 1790 m. ji ir palaidota.
Vilhelmas Jonas ir Petronėlė Pliateriai turėjo 6 vaikus: tris sūnus ir tris dukras: Klara (1749-1834) ištekėjo už Domininko Aleksandrovičiaus, dviejų Lenkijos ordinų kavalieriaus, daugelio bažnyčių rėmėjo. Juozas Antanas Vilhelmas gimė 1750 m. Šateikiuose. Mirus tėvui, kaip vyriausiam sūnui, teko būti jaunesniųjų šeimos narių globėju ir daugelio dvarų šeimininku. Buvo Gieldeko seniūnas, šv. Stanislovo bei Baltojo Erelio ordinų kavalierius. Vedė Teresę Abramovičiūtę. Mirė 1932 m. Jurgis (1751-1821) pradėjo Švėkšnos Pliaterių giminės šaką, jis – Livonijos kunigaikštystės vėliavininkas, Šv. Stanislovo pirmojo laipsnio ordino kavalierius. 1804 m. vedė kunigaikštytę Karoliną Giedraitytę. Jie susilaukė 13 vaikų: 6 sūnų ir 7 dukrų.
Jurgis suteikė Švėkšnos dvarui ekonominę galią, gerovę, prestižą bei prabangą. Jam valdant dvaras augo ir plėtėsi. Jurgis Pliateris buvo įtakingas valdovo pareigūnas, ėjo karaliaus Augusto rūmų tvarkytojo, LDK kariuomenės vėliavininko pareigas, buvo renkamas Raseinių pavieto bajorų maršalka. Pasižymėjo kietu ir valdingu charakteriu.

Vilhelmas Jonas Pliateris.

Įžvalgiai lavino vaikus: visi sūnūs baigė universitetus. Taip pasirūpino vaikų ateitimi – sūnūs gavo dvarus, dukros – kraitį ir ištekėjo už įtakingų asmenybių – Karpių, Pilsudskio ir kitų.
Juozas Konstantinas (1758-1840) – Kuršėnų, Šateikių ir kitų dvarų savininkas, Šv. Stanislovo ordino kavalierius, 1794-1825 m. buvo Telšių pavieto bajorų maršalka, 1797 m. – Žemaitijos bajorų pasiuntinys Pavelo I karūnavime. Mirė nevedęs 1840 m. Šateikiuose. Ten ir palaidotas.
Apie Rozaliją žinoma tiek, kad ji ištekėjo už kažkurio Juozapo Broel Pliaterio. Mariana tapo Juozapo Zybergo žmona, mirė 1831 m. Liksnoje. Palaidota šeimos koplyčioje.

Ona Norkutė, Švėkšna

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Rinkimų komisijų pirmininkėmis Šilutėje ir Pagėgiuose bus Loretos

2023 m. kovo 5 d. Lietuvoje vyks savivaldybių tarybų ir tiesioginiai merų rinkimai. Vyriausioji rinkimų komisija priima su tuo susijusius sprendimus. Lapkričio 29 d. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) patvirtino savivaldybių rinkimų komisijų sudėtis ir paskyrė šių rinkimų komisijų pirmininkus. Šilutės rajono rinkimų komisijai vadovaus Loreta Pakalniškienė, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovė, Pagėgių savivaldybėje – Loreta Razutienė, Lietuvos socialdemokratų partijos atstovė. Savivaldybių rinkimų komisijos sudarytos iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos, savivaldybių administracijų direktorių ir politinių partijų pateiktų kandidatūrų.

Už ilgametį darbą padėkota Birutei Servienei ir Romualdui Blechertui

Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, administracijos direktorius Virgilijus Pozingis, jo pavaduotoja Daiva Žebelienė bei kultūros įstaigų vadovai pagerbė ilgametę Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorę Birutę Servienę ir palinkėjo sėkmės naujame gyvenimo etape. B. Servienei įteikta padėka už ilgametį, nuoširdų, pasiaukojamą darbą siekiant išsaugoti ir populiarinti Mažosios Lietuvos ir Rusnės kultūros vertybes. B. Servienė nuo 2005 m. vadovavo Rusnėje veikiančiam Salos etnokultūros ir informacijos centrui, kuris rūpinasi kultūros veikla ne tik Rusnėje, bet ir Usėnų bei Juknaičių seniūnijose. B.

UV lempos naudojimo gidas – kaip naudoti?

Gelinis nagų lakavimas yra tapęs vienu iš populiariausių lakavimo būdų. Jis yra patogus tuo, jog užtikrina tvarkingo manikiūro ilgaamžiškumą bei su juo galima atlikti įvairiausius nagų dailės sprendimus. Gelinis nagų lakas turi specialias priemones, o viena jų pagrindinių – UV lempa nagams. Šios lempos padeda sukurti nepriekaištingą nagų įvaizdį. Ji tinkama net ir tiems, kurie tik pradeda mokytis nagų dailės meno! Kokiais privalumais pasižymi UV nagų lempa? UV nagų lempos vienas iš pagrindinių privalumų – ji nepamainoma pradedantiesiems. Nesvarbu, ar

Tilžės akto originalas yra Vytauto Didžiojo karo muziejuje

Lygiai prieš 104 metus Tilžėje buvo pasirašytas Mažosios Lietuvos tautinės tarybos Aktas, šiais laikais dažniausiai vadinamas Tilžės aktu. Manoma, kad 1918 m. lapkričio 30 d. šį dokumentą 24 jo signatarai pasirašė veikiausiai spaustuvininko, visuomenės veikėjo Enzio Jagomasto bute, Tilžėje. Algirdas Matulevičius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto vyresnysis mokslinis darbuotojas, yra rašęs: „Žinoma tik tiek, kad MLTT susirinkimas, kurio metu ir buvo pasirašytas šis dokumentas, galėjo vykti žymaus Tilžės spaustuvininko, „Lituanios“ savininko Enzio Jagomasto bute arba kito tilžiškio F. Sūbaičio bute.

Taip pat skaitykite