Vilhelmui Jonui Broel Pliateriui – 300 metų
Vilhelmas Jonas Pliateris, Jono Vilhelmo ir Helenos Filipinos Oginskytės, Pliaterių sūnus, gimė 1715 m. Pasirašinėdavo Vilhelmo arba Jono, kartais abiem vardais, tuo sudarydamas daug painiavos savo biografams.
Paveldėjo visus tėvo dvarus, tarp jų Šateikių. 1766 m. iš Mykolo Kazimiero Oginskio už 714 tūkstančių auksinų įsigijo Švėkšną. Nuolat gyveno Vilniuje arba Šateikiuose, o Švėkšnoje ir kituose dvaruose tik apsilankydavo. Buvo Lietuvos dvasinio tribunolo vicemaršalka, vėliau – maršalka (pirmininkas). Jo kalba, pasakyta šiame tribunole, buvo publikuota pavadinimu: „Vilhelmo Jono Pliaterio, dvasinio tribunolo maršalkos, kalba“.
Vilhelmas Jonas Pliateris žuvo 1769 m. gegužės 17 d. Vilniuje. Palaidotas Vilniaus misionierių bažnyčioje, kurią 1695 m. pastatė jo giminės atstovas Jonas Teofilis Pliateris. Jo portretas dar 1939 m. kabojo Misionierių bažnyčios zakristijoje, nors bažnyčią caro valdžia uždarė 1862 m. Čia palaidotas pats bažnyčios statytojas ir kelios dešimtys Pliaterių giminės atstovų.
Vilhelmas Jonas Pliateris buvo vedęs Petronėlę Nagurską, gimusią 1730 m. Po vyro mirties kartu su sūnumis valdė paveldėtus dvarus, Šateikiuose, senosios bažnyčios vietoje, pastatydino naują, kurios šventoriuje 1790 m. ji ir palaidota.
Vilhelmas Jonas ir Petronėlė Pliateriai turėjo 6 vaikus: tris sūnus ir tris dukras: Klara (1749-1834) ištekėjo už Domininko Aleksandrovičiaus, dviejų Lenkijos ordinų kavalieriaus, daugelio bažnyčių rėmėjo. Juozas Antanas Vilhelmas gimė 1750 m. Šateikiuose. Mirus tėvui, kaip vyriausiam sūnui, teko būti jaunesniųjų šeimos narių globėju ir daugelio dvarų šeimininku. Buvo Gieldeko seniūnas, šv. Stanislovo bei Baltojo Erelio ordinų kavalierius. Vedė Teresę Abramovičiūtę. Mirė 1932 m. Jurgis (1751-1821) pradėjo Švėkšnos Pliaterių giminės šaką, jis – Livonijos kunigaikštystės vėliavininkas, Šv. Stanislovo pirmojo laipsnio ordino kavalierius. 1804 m. vedė kunigaikštytę Karoliną Giedraitytę. Jie susilaukė 13 vaikų: 6 sūnų ir 7 dukrų.
Jurgis suteikė Švėkšnos dvarui ekonominę galią, gerovę, prestižą bei prabangą. Jam valdant dvaras augo ir plėtėsi. Jurgis Pliateris buvo įtakingas valdovo pareigūnas, ėjo karaliaus Augusto rūmų tvarkytojo, LDK kariuomenės vėliavininko pareigas, buvo renkamas Raseinių pavieto bajorų maršalka. Pasižymėjo kietu ir valdingu charakteriu.
Įžvalgiai lavino vaikus: visi sūnūs baigė universitetus. Taip pasirūpino vaikų ateitimi – sūnūs gavo dvarus, dukros – kraitį ir ištekėjo už įtakingų asmenybių – Karpių, Pilsudskio ir kitų.
Juozas Konstantinas (1758-1840) – Kuršėnų, Šateikių ir kitų dvarų savininkas, Šv. Stanislovo ordino kavalierius, 1794-1825 m. buvo Telšių pavieto bajorų maršalka, 1797 m. – Žemaitijos bajorų pasiuntinys Pavelo I karūnavime. Mirė nevedęs 1840 m. Šateikiuose. Ten ir palaidotas.
Apie Rozaliją žinoma tiek, kad ji ištekėjo už kažkurio Juozapo Broel Pliaterio. Mariana tapo Juozapo Zybergo žmona, mirė 1831 m. Liksnoje. Palaidota šeimos koplyčioje.
Ona Norkutė, Švėkšna