Vietos savivaldos dieną rinkosi Kiškių obelyne

Vietos savivaldos dieną Kiškių kaime, Kintų sen., esančiame obelų sode rinkosi Šilutės rajono bendruomenių sąjungos nariai į sambūrį „Mūsų daug, kaip obuoliukų rudenį pabiro…“. Susirinkti pakvietė Šilutės rajono bendruomenių sąjungos pirmininkas Vytautas Laurinavičius ir Marijona Janavičienė. Į obelyną atskubėjo ir svečių. „Užsakėm gerą orą“, – didžiavosi Šturmų- Ventės kaimų bendruomenės nariai, išmoningai papuošę sambūrio vietą. 

Ventės-Šturmų kaimų bendruomenė virė saldžią sriubą.

Ventės-Šturmų kaimų bendruomenė virė saldžią sriubą.

„Susiėję į būrį obuoliausim, linksminsimės, receptais, ką iš obuolių galima pasigaminti dalinsimės“, – patikino Šilutės bendruomenių sąjungos pirmininkas Vytautas Laurinavičius bei 4 metus pirmininko vairalazdę savo rankose laikiusi valdybos narė Marijona Janavičienė.
„Jei ir žurnalistai atvažiavo, matyt, bus bingtai (smagiai, įdomiai)“, – šmaikštavo Degučių folkloro ansamblio „Pilutė“ dainininkė Liuda Jonelienė. Ansamblio vadovės Admos Baltutienės pintinėje puikavosi raudonšoniai obuoliai ir baltutėlis varškės sūris. Degutiškiai į bendruomenių sambūrį atsivežė daug skambių dainų, šokių, žaidimų.
Kol svečiai rinkosi, Kintų seniūnas Antanas Kližentis kūrė ugniakurą, susirinkusiems linkėjo šilumos, o sodams – nekirmijančių obuolių. Kintų bendruomenės pirmininkė Sigita Kasparavičienė su talkininkėmis Rita Tarvydiene ir Reda Cirtautiene didžiulėje keptuvėje kepė blynus su obuoliais. Juos valgyti siūlė skanaujant senovinio Mažosios Lietuvos gėrimo – kafijos. R. Cirtautienė į susirinkusius kreipėsi šinioniškai, tarme, kuria visą amžių kalbėjo jos tantė Anna Pleikis. Ventės – Šturmų kaimų bendruomenės pirmininkė Antanina Adomaitytė su talkininkais virė saldžią vaisių sriubą. Tąją sriubą pagardino šmaikščiais žodžiais.

Šeimininkai kintiškiai.

Šeimininkai kintiškiai.

Ilgą stalą vaišėmis nukrovė gausios, jau 12 metų gyvuojančios Juknaičių bendruomenės atstovai. Ant juknaitiškių stalo buvo pyragų, apkepų, žolelių arbatos su medumi, o iš didžiulio moliūgo semta gaivaus kriušono. Šeimininkių šeimininkė Birutė Jankauskienė išdavė paslaptį, kaip kepti obuolinį pyragą iš moliūgų miltų. Šeimininkauti mėgstanti moteris sakė, kad moliūgų miltų jipati susimala iš savo užauginto ir sudžiovinto moliūgo.
Sambūrio dalyviai buvo pakviesti prisistatyti. Kiekviena bendruomenė turėjo kuo pasidžiaugti, kai kurių atvyko tik po vieną atstovą, o neatvykusios rizikuoja būti pavadintos „popierinėmis“ bendruomenėmis. (Beje, popieriniai obuoliai yra gerai žinoma obuolių veislė.) Pasisakiusiems organizatoriai dovanojo po simbolinį sambūrio obuolį iš keramikos. Obuoliai iškeliavo į Juknaičius, Kintus, Saugas, Degučius, Gorainius, Rusnę, Inkaklius, Ventę ir Šturmus.
Obelų sode netrūko linksmybių. Degutiškiai mokė šokių. „Saugų artumos“ bendruomenės ansamblis virkdė akordeoną ir traukė dainą. Padainuoti kvietė visus. Sambūryje dalyvavo ir jaunimo atstovai. Jūratė ir Ilona Dulkytės surengė viktoriną. Jo dalyviams teko atsakyti į gausybę klausimų. Keturios komandos varžėsi, kuri daugiau žino apie obuolius. Nustebo, kad daugiausia obuolių užauginama Kinijoje, spėliojo kuri daržovė labiausiai primena obuolį, įminė mįsles, kurių atsakyme užkoduotas atsakymas siejosi su sambūrio simboliu – obuoliu.
Po „protų mūšio“ vyko įvairūs žaidimai, varžytuvės. Moterų ir vyrų komandos varžėsi, kas greičiau rankomis neliesdami suvalgys ant virvės kabantį obuolį. Obuolį krimsti labiausiai sekėsi saugiškiui Ruslanui.
Susibūrusieji linksminosi, džiaugėsi bendryste ir bobų vasaros šiluma.

Laima PUTRIUVIENĖ

Šilutės rajono bendruomenių sąjungos pirmininko V. Laurinavičiaus rankose – juknaitiškių dovanotas simbolinis sambūrio obuolys.

Šilutės rajono bendruomenių sąjungos pirmininko V. Laurinavičiaus rankose – juknaitiškių dovanotas simbolinis sambūrio obuolys.

Degučių folkloro ansamblis „Pilutė“.

Degučių folkloro ansamblis „Pilutė“.

Juknaičių bendruomenės atstovės.

Juknaičių bendruomenės atstovės.

Gorainių bendruomenės pirmininkė Monika Auksoriūtė.

Gorainių bendruomenės pirmininkė Monika Auksoriūtė.

Tokios kompozicijos puošė sambūrio vietą.  Laimos Putriuvienės nuotr.

Tokios kompozicijos puošė sambūrio vietą.
Laimos Putriuvienės nuotr.

Hits: 77

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Geriausia dovana mokyklai – knygos

Šilutės rajone mokyklas baigusieji, pasirinkusieji savo gyvenimo ir jau nemažai juo nuėjusieji, pasiekusieji ne tik mintyse saugo šviesų savosios mokyklos paveikslą. Jie ir jų sutuoktiniai kartais į savo mokyklą sugrįžta su dovanomis. Štai į Vainuto gimnazijos istoriją su dėkingumu įrašyti Nijolė ir Valdas Petrauskai. Nijolė 1961 m. baigė tuometinę Vainuto vidurinę mokyklą, ji dirba redaktore. Jos vyras Valdas – vertėjas, verčia knygas iš anglų, prancūzų, italų, lenkų, ispanų, švedų, portugalų kalbų. V. Petrausko vertimo žanrai: proza, drama, poezija. Vertėjas gimė

Naujausiuose pašto ženkluose – nykstantys pilkasis ruonis ir lūšis

Lietuvos paštas penktadienį Išleidžia Lauros Aleknavičiūtės kurtų pašto ženklų seriją „Europa. Nykstanti nacionalinė laukinė gamta“. Serija sudaryta iš dviejų pašto ženklų. Abiejų ženklų nominalas – po 0,75 Eur, tiražas – po 22 000 vnt. Kartu su pašto ženklais bus išleistas ir pirmos dienos vokas. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu vyksta Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8. Viename iš pašto ženklų pavaizduotas pilkasis arba kitaip dar žinomas kaip ilgasnukis ruonis. Lotyniškasis ilgasnukio ruonio pavadinimas kildinamas iš graikų kalbos žodžio, reiškiančio „maža

Šilutės pirmajai gimnazijai sukako 103 metai

Ypatingas balandis Šilutės pirmajai gimnazijai: balandžio 16 d. vadinama šios mokyklos gimtadieniu. Tokia žinia gimnazijos interneto svetainėje pasidalino istorijos mokytoja Laima Toliušienė. 1918 m. balandžio 16 d. Princo Joachimo gatvėje (dabar – Lietuvininkų g. 20) savo veiklą pradėjo Šilokarčemos realinė gimnazija – licėjus. Mokytoja Laima Toliušienė rašo: „Turtingą istoriją turime: susikūrę Vokietijos imperijos laikais, suklestėjome Lietuvos Respublikos laikotarpiu, išgyvenome nacių, sovietų diktatūras, gimnazijos statusą susigrąžinome nepriklausomoje Lietuvoje. Šiandien mokomės gražiame gimnazijos pastate, pastatytame tarpukario Lietuvos Respublikos laikais (1930 m.).“ Jeigu

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Taip pat skaitykite