Vienuoliktoji krašto literatų šventė

Tylos minutė Anapilin išėjusiųjų kūrėjų atminimui pagerbti. Autorės nuotr.

Pagėgių viešojoje bibliotekoje ketvirtadienį surengta jau vienuoliktoji Pagėgių krašto literatų šventė „Atidengsiu tau žodį ir širdį…“. Keliolika vietos kūrėjų su bendraminčiais iš Tauragės krašto, tačiau nesulaukę kviestųjų iš Šilutės ir Klaipėdos, po dvejų metų pertraukos vėl pasinėrė į pavasario ir kūrybos gelmes.

Žaliais šilko šaliais apgaubti tie, kurie yra dažni Pagėgių bibliotekos svečiai, čia užsukantys su naujomis knygelėmis, paveikslais, proza ir kitokia kūryba. Tai – Pagėgių krašto poetai, menininkai Lina Ambarcumian, Danutė Bardauskienė, Airidas Bladaitis, Virginija Būdvytienė, Agnietė Garmienė, Veronika Mockienė, Salomėja Ozgirdaitė, Vaida Petrauskienė, Eugenijus Skipitis, Stasė Valužienė. O Pagėgių literatų sambūrio narė Marytė Sūdžienė kartu su bibliotekos direktore Elena Stankevičiene, vadovaujant poetui Gediminui Kačiuliui, kuris šventėje nedalyvavo, dirbo komisijoje, kuri šventėje paskelbė svarbiausią žinią: Jūratės Jablonskytės-Caspersen (Šveicarija) premijos įteikiamos tautodailininkei, pirmosios prakartėlės Pagėgiuose personažų sukūrėjai Irenai Ramanauskienei ir 30 veiklos metų skaičiuojančiam Pagėgių krašto folkloro kolektyvui „Kamana“, kuriam vadovauja Aksavera Mikšienė. Taip septintą kartą buvusios pagėgiškės, dabar gyvenančios Šveicarijoje, J. Jablonskytės-Caspersen premija ir paskatinimu išreikštas dėmesys kūryba Pagėgius garsinantiems kraštiečiams. Pernai taip pagerbtas Lietuvos gražinimo draugijos Pagėgių skyrius, anksčiau – poetė Bronė Savickienė, kiti garsūs vietos meno žmonės. Anot E. Stankevičienės, kurios vadovaujamas bibliotekos kolektyvas teikia kandidatūras, premijos steigėja apdovanoja tik ne profesionalaus meno, ne už atlyginimą toje srityje dirbančius asmenis ar kolektyvą.

Tautodailininkės Irenos Ramanauskienės rankos ant diplomo, kuris skelbia apie šios darbščios moters apdovanojimą už Pagėgių krašto garsinimą.

Šventėje buvo ne tik dvi premijos, tačiau gausybė gėlių, sveikintojų ir įdomių sutapimų. Pirmiausia, kad iš Pagėgių savivaldybės į šventę atvyko dvi moterys – vos pradėjusi dirbti administracijos direktorė Dainora Butvydienė ir naujoji Pagėgių savivaldybės kultūros specialistė Ingrida Jokšienė, žinoma, nešinos dovanomis ir visus sušildžiusios moteriškais žodžiais. Staigmena buvo ir lumpėniškio Remigijaus Kelnerio išleistoji knygelė „Improvizacijos“. Nuo žemės ūkio neatsitraukiantis Pagėgių savivaldybės tarybos narys į gyvenimą knygelėje pažvelgė su šypsena, ironija, žodžiu, dažnai tik ketureiliais, kurių teko išgirsti ir šįkart. Į sveikintojus R. Kelneris prabilo tradiciniu ketureiliu:
Aš be Pugačiova,
Man nereikia kiekio.
Man tikrai užtektų,
Dobilėlio žiedo.
Turi Pagėgių meno ir sporto mokykla tiesiog perlą: tai dainuojanti mokytoja Regina Pilkionienė, kuri šįkart kartu su akompanuojančia kolege Evelina Norkiene atliko ne vieną dainą. Ši moteris tiktų į sceną Vilniuje, Kaune ir kt. Gausiais plojimais pasveikintas padainavo ir ansamblis „Kamana“, kuris atlieka tik Mažosios Lietuvos krašto dainas.
Kūrėjai šventė su dainomis, eilėmis, prie kavos puoduko ir vaišių stalo. Susitikimai ir tokios šventės juos įkvepia kurti.

Stasė Skutulienė

OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Už Pagėgių krašto garsinimą premija įvertintas folkloro ansamblis „Kamana“, beveik 30 metų dainuojantis Mažosios Lietuvos krašto dainas.

Vienas komentaras

  • taip

    Labai jaukus ir šiltas renginys. Biblioteka tai sugeba. Šaunuolė jų vadovė E. Stankevičienė. Jie taip moka pagerbti geriausius. Buvo smagu.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Jau – kalendorinis pavasaris

Šiandien – kovo 1 d. – prasideda kalendorinis pavasaris. Hidrometeorologijos tarnyba meteo.lt šia proga primena, kokia buvo žiemos pabaiga, pateikia įdomių faktų apie klimato pokyčius, kurių sparčiai daugėja, panašu, kad ir daugės. Ir ne viskas žmogų džiugins. Jau priėjome vasario ir kalendorinės žiemos pabaigą, tačiau paskutinis žiemos mėnuo nebuvo panašus į žiemišką. Daugelis dienų priminė kovo mėnesį. Pašvietus saulei bei orui dieną sušilus virš +10°C nedaug betrūksta iki naujų šilumos rekordų. Štai ir antradienį popiet Druskininkuose oras sušilo iki +11,2°C.

Kaip neišleistos monetos ir banknotai atspindi Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetį

Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetis – įdomus laikotarpis Lietuvos istorijoje, kuris atsispindi ne tik to meto sudėtinguose politiniuose įvykiuose, bet ir numizmatikoje bei bonistikoje. Šie mokslai tiria pinigus, monetų gamybos istoriją ir jų reikšmę visuomenei. „Spindulio“ bendrovėje Kaune tarpukariu įkurta nauja monetų kalykla 1936 m. nukaldino ir išleido į apyvartą sidabrines 5 litų monetas, skirtas Jonui Basanavičiui, bei 10 litų monetas, skirtas Vytautui Didžiajam. Tačiau nedaugelis žino, kad 1938 m. planuota išleisti ir sidabrinę 2 litų monetą su Antano Smetonos atvaizdu. Ši

Norite sulos?

Pavasarį atšilus orams, kai sulos mėgėjai pradeda leisti pirmąją sulą, Aplinkos apsaugos departamentas pataria, kaip tai daryti tinkamai tiek nuosavame miške, tiek valstybei priklausančioje žemėje. Kaip tinkamai leisti sulą? Valstybei priklausančioje žemėje sulą leisti galima iš ne plonesnių kaip 20 cm skersmens medžių, kurie bus kertami ne vėliau kaip po 5 metų. Jei medžiai bus nukirsti ne vėliau kaip po metų, sula gali būti leidžiama ir iš plonesnių medžių.  Kuriuos medžius, augančius valstybei priklausančioje žemėje, planuojama kirsti, gali pasakyti miško,

Olimpiadoje – Vainuto ir Žemaičių Naumiesčio gimnazisčių sėkmė

Mažosios Lietuvos regioninė etninės kultūros globos taryba praneša, kad vasario 28 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje įvyko VI Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados II turas Mažosios Lietuvos regione. Olimpiadoje dalyvavo 11 mokinių iš Klaipėdos Sendvario progimnazijos, Klaipėdos universiteto „Žemynos“ gimnazijos, Klaipėdos rajono Vėžaičių pagrindinės mokyklos, Gargždų „Minijos“ progimnazijos, Gargždų „Kranto“ progimnazijos, Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos, Šilutės pirmosios, Šilutės rajono Vainuto ir Žemaičių Naumiesčio gimnazijų. Susumavus abiejų Olimpiados užduočių (testo ir etnokultūrinės veiklos ir raiškos) rezultatus, paskelbti Mažosios Lietuvos regione įgyvendinamo

Taip pat skaitykite