Vertingos Šilutės dvarininko Hugo Šojaus kolekcijos

FONDASŠilutės muziejus tęsia renginių ciklą apie atgimstantį Šilokarčemos dvarą ir pristatydamas buvusio šio dvaro savininko Hugo Šojaus kolekcijas. Kartu muziejininkai visuomenei pristato būsimų muziejaus ekspozicijų atnaujintose dvaro patalpose koncepcijas.

Egidijaus Bacevičiaus ir Igno Giniočio rankose – H. Šojaus šio krašto augmenijos rinkinys.

Padeda pažinti kraštą
Šįkart supažindinta su gamtos ekspozicijos koncepcija, apie Šilokarčemos dvarininkų surinktą ragų kolekciją pasakojo muziejininkas istorikas Ignas Giniotis, o apie H. Šojaus pomėgį botanikai kalbėjo Klaipėdos universiteto Biologijos katedros asistentas, Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto doktorantas Egidijus Bacevičius.
„Geriau pažinti kraštą padeda domėjimasis jo vertybėmis“, – sakė Šilutės muziejaus istorikas Ignas Giniotis, parengęs skaidrių apie muziejaus fonduose esančius gamtos eksponatus.
Šilokarčemos dvarininkų surinktų ragų kolekciją sudaro 14 eksponatų: briedžių, stirnų, elnių ragai, ragų vainikas. Visi eksponatai yra rasti šiame krašte. Antai tauriojo elnio ragai su kaukole rasti 1911 m. Klaipėdos miške, briedžio – 1927 m. Kuršių nerijoje.
Kai kurie kolekcijos eksponatai buvo nupirkti. Pirkta ne bet kokių, bet rastus šiame krašte. Štai briedžio ragus, rastus 1911 m. Ventės rage, Erichas Šojus (Erich Scheu) nupirko 1928 m. Apie šią ragų kolekciją yra rašę ir ano meto laikraščiai „Lietuva“ (1928 m.), „Vakarai“ (1937 m.).
Šilutės muziejus ragų kolekciją pradėjo saugoti ir ją plėsti 1947 m. Dabar kolekciją sudaro briedžių, stirnų, elnių, tauro bei egzotiniai buivolo, antilopės ragai.
Pasak muziejininko I. Giniočio, Šilutės muziejuje saugomose vabzdžių kolekcijose populiariausi yra vabalai ir, be abejo, drugeliai. Visi vabzdžiai rinkti vien Šilutės karšte. Juos 1931-1937 m. surinko Hugo Šojaus anūkas Verneris Šojus.
Seniausias Prūsijos augalų rinkinys
Šilokarčemos dvaro botaninį rinkinį saugantys muziejininkai neturėjo galimybių jo sutvarkyti taip, kaip priklauso saugoti muziejuje. Šį darbą pasiryžęs nuveikti Klaipėdos universiteto Biologijos katedros asistentas, Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto doktorantas Egidijus Bacevičius, jo ėmėsi 2009 metais. Pasak jo, rinkinys buvo apleistas – tiesiog šūsnys popierių su augalais…
Šiandieninį Šilutės muziejuje saugomą augalų rinkinį sudaro mokomasis Eduardo Beicho (pirktas 1873 m.) ir asmeninis H. Šojaus augalų rinkiniai bei nešiojamoji augalų džiovyklė. Tai seniausias išlikęs XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios Prūsų Lietuvoje augalų rinkinys. Vertinant Lietuvos mastu, tai trečias pagal senumą rinkinys po Vilniaus universiteto herbariumo (XVIII a. pab. – XIX a.) ir Lietuvos mokslų akademijos Botanikos instituto augalų rinkinio (XX a.). Muziejuje išlikę tik 34 procentai pirminio 3104 augalų rinkinio.
H. Šojaus augalų rinkinį sudaro 783 lakštai su dumblių, kerpių, asiūklių, paparčių bei žiedinių augalų pavyzdžiais. Yra žinoma, kad augalai rinkti 1850-1912 m. laikotarpiu Rytprūsiuose (Klaipėdos ir Tilžės apskrityse), Vakarų Prūsijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje ir Norvegijoje. Rinkinyje saugomi penki augalai, surinkti 1902 m. išvykose, manoma, kartu su botaniku pelkėtyrininku K. A. Vėberiu.
Dvarininko pomėgis
E. Bacevičius rodė, kaip lakštuose meniškai išdėlioti ir juostelėmis pritvirtinti augalai. Kiekvienas lakštas pažymėtas skaičiumi. Įrašai rodo, kad rinkinys kelis kartus buvo papildytas ir atnaujintas. Dešiniojo lakšto kampo apačioje priklijuotos augalo žymos lapelis su pavadinimu lotynų ir vokiečių kalbomis, nurodoma augalo radimvietė, tikslus laikas, radėjo vardas ir pavardė. Rašyta plunksna, po dauguma įrašų parašyta „H. Scheu“.
Keli įrašai daryti jau po karo, todėl manoma, kad rinkinys buvo naudotas mokymo tikslams dvare veikusiame Žemės ūkio technikume.
Pasak E. Bacevičiaus, H. Šojus rinko ir nuolat pildė augalų rinkinį ne kaip muziejinę vertybę. Jam tai buvo pomėgis, kuriam skyrė nemažai laiko. Šiam darbui buvo ypač atidus ir skrupulingas. Neaiškius radinius siuntė į Karaliaučių, tarėsi su žinovais, užmezgė glaudesnius ryšius su botanikais, stengėsi, kad rinkiniai būtų kuo tiksliau apibūdinti. Ryšius ir pažintis tvirtino kasmetiniuose Karaliaučiaus botanikų ir mokslinių draugijų susirinkimuose, mokslininkus kvietė į dvarą, artimai bendravo su vokiečių kilmės rašytoju H. Zudermanu, kuris taip pat aistringai mėgo herbariumus.
Pamario augmenijos pažinimas, tapęs neatsiejama Šilutės apskrities ekonomikos tarėjo, visuomenininko, įžymaus kultūrininko H. Šojus gyvenimo dalimi, teikė dvarininkui atgaivą, o žvelgiant iš šių dienų perspektyvos tai – didžiulė vertybė, teikianti žinių apie krašto praeitį.
Rinkinys paruoštas eksponuoti
H. Šojaus botaninį rinkinį 1946 metais aprašė Šilutės muziejaus preparatorius Martynas Toleikis. Nuo tų metų rinkinys buvo naudojamas Žemės ūkio mokyklos moksleivių mokymo reikalams. 2008 m. rinkinys buvo pakartotinai tvarkomas, o nuo 2009-ųjų tvarkomas išsamiai.
Išsaugotas H. Šojaus augalų rinkinys yra paruoštas eksponuoti. Dabar muziejininkams rūpi, kaip jį tinkamai pristatyti, atskleidžiant visas jo savybes: surinkimo aplinkybes, pristatant rinkėjo asmenybę, pažymint svarbą Europos augalų tyrimo raidai.
Yra žinoma, kad H. Šojus turėjo sukaupęs ir gausią knygų kolekciją, kurių teišliko maža dalis – muziejaus fonduose saugoma apie 60 knygų iš buvusios H. Šojaus kolekcijos, kelios iš jų yra su jo signatūra.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Skirs lėšų ir Katyčių vandens malūnui tvarkyti 

Kultūros  ministerija praneša, kad šiemet papildomai skirta lėšų 18-ai paveldo objektų tvarkyti. Šiame sąraše yra ir Katyčių vandens malūnas. Tiesa, čia planuojama finansuoti tik avarijos grėsmės pašalinimo darbus. Į šiaurę nuo Katyčių išlikęs vandens malūnas ir lentpjūvė, statyti 1926 metais. Malūnas ir lentpjūvės gateris buvo varomi užtvankos vandeniu ir garu. Po rekonstrukcijos išliko malūnas, varomas elektra. Šiuo metu pastatas yra avarinės būklės, reikalinga renovacija. Šių metų valstybės biudžete paveldui tvarkyti numatyti papildomi 2 mln. eurų. Šios lėšos leis tęsti seniau

Smulkieji verslininkai: apie 40 proc. prekybininkų, kurie šiuo metu negali vykdyti savo veiklos, bankrutuos

Nuo pirmadienio turgaus prekeiviams galint teikti paraiškas dėl turgavietės mokesčio kompensacijos, Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė sako tokį valdžios žingsnį vertinanti teigiamai, tačiau pažymi, kad ši priemonė dėl ilgo karantino galėtų būti didesnė. Ji taip pat pabrėžė, kad ir toliau ribojant verslų veiklą numatoma, kad 40 proc. šalies smulkiųjų verslininkų laukia bankrotas. „Kadangi karantinas tęsiasi labai ilgai, o išlaidos tikrai yra didžiulės, prašėme didesnės – 500 eurų turgavietės mokesčio kompensacijos. (…) Bet vis dėlto teigiamai vertiname šią

Siūlo atlaisvinti judėjimo kontrolę tarp savivaldybių, tačiau „juodosiose“ savivaldybėse apribojimus ketinama palikti

Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (VESK) apsisprendė Vyriausybei siūlyti nuo kovo 16 dienos atlaisvinti judėjimą tarp savivaldybių. Visgi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė informuoja, kad savivaldybėse, kuriose koronaviruso sergamumas išlieka didelis, siūloma taikyti išimtį ir judėjimo kontrolės neatsisakyti. „Nepaisant to, kad mes turėjome atlaisvinimus, matome, kad situacija stabilizavosi ir netgi nežymiai gerėja. Vėl turime neigiamą pandemijos pagreitį, taip pat sumažėjo mirtingumas, ir ligoninėse yra fiksuojami tik pavieniai susirgimų atvejai, ir tai aiškiai indikuoja, kad tikrai skiepijimas veikia“, – pirmadienį surengtoje spaudos

Nenaikinkite kovų lizdų!

Naikinti kovų lizdus per vėlu – triukšmą reikia reguliuoti rudenį Yra tokia Kovarnio diena, ir šiemet paminėta kovo 4 d. Aplinkos ministerija ragina netgi leidimus turinčias savivaldybes nenaikinti perėti grįžtančių šios rūšies paukščių. „Jeigu savivaldybės, gavusios leidimus, planuoja netrukus ardyti kovų lizdus, tai prašome to dabar nedaryti – lizdai turi būti ardomi nebent rudenį“, – sako aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis. Kovarniai, taip liaudiškai vadinami kovai – paukščiai, kurie kovo pradžioje sugrįžta peržiemoję. Anksčiau Lietuvoje jie buvo mėgstami ir mylimi,

Taip pat skaitykite