Šilutės muziejus tęsia renginių ciklą apie atgimstantį Šilokarčemos dvarą ir pristatydamas buvusio šio dvaro savininko Hugo Šojaus kolekcijas. Kartu muziejininkai visuomenei pristato būsimų muziejaus ekspozicijų atnaujintose dvaro patalpose koncepcijas.

Egidijaus Bacevičiaus ir Igno Giniočio rankose – H. Šojaus šio krašto augmenijos rinkinys.

Padeda pažinti kraštą
Šįkart supažindinta su gamtos ekspozicijos koncepcija, apie Šilokarčemos dvarininkų surinktą ragų kolekciją pasakojo muziejininkas istorikas Ignas Giniotis, o apie H. Šojaus pomėgį botanikai kalbėjo Klaipėdos universiteto Biologijos katedros asistentas, Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto doktorantas Egidijus Bacevičius.
„Geriau pažinti kraštą padeda domėjimasis jo vertybėmis“, – sakė Šilutės muziejaus istorikas Ignas Giniotis, parengęs skaidrių apie muziejaus fonduose esančius gamtos eksponatus.
Šilokarčemos dvarininkų surinktų ragų kolekciją sudaro 14 eksponatų: briedžių, stirnų, elnių ragai, ragų vainikas. Visi eksponatai yra rasti šiame krašte. Antai tauriojo elnio ragai su kaukole rasti 1911 m. Klaipėdos miške, briedžio – 1927 m. Kuršių nerijoje.
Kai kurie kolekcijos eksponatai buvo nupirkti. Pirkta ne bet kokių, bet rastus šiame krašte. Štai briedžio ragus, rastus 1911 m. Ventės rage, Erichas Šojus (Erich Scheu) nupirko 1928 m. Apie šią ragų kolekciją yra rašę ir ano meto laikraščiai „Lietuva“ (1928 m.), „Vakarai“ (1937 m.).
Šilutės muziejus ragų kolekciją pradėjo saugoti ir ją plėsti 1947 m. Dabar kolekciją sudaro briedžių, stirnų, elnių, tauro bei egzotiniai buivolo, antilopės ragai.
Pasak muziejininko I. Giniočio, Šilutės muziejuje saugomose vabzdžių kolekcijose populiariausi yra vabalai ir, be abejo, drugeliai. Visi vabzdžiai rinkti vien Šilutės karšte. Juos 1931-1937 m. surinko Hugo Šojaus anūkas Verneris Šojus.
Seniausias Prūsijos augalų rinkinys
Šilokarčemos dvaro botaninį rinkinį saugantys muziejininkai neturėjo galimybių jo sutvarkyti taip, kaip priklauso saugoti muziejuje. Šį darbą pasiryžęs nuveikti Klaipėdos universiteto Biologijos katedros asistentas, Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto doktorantas Egidijus Bacevičius, jo ėmėsi 2009 metais. Pasak jo, rinkinys buvo apleistas – tiesiog šūsnys popierių su augalais…
Šiandieninį Šilutės muziejuje saugomą augalų rinkinį sudaro mokomasis Eduardo Beicho (pirktas 1873 m.) ir asmeninis H. Šojaus augalų rinkiniai bei nešiojamoji augalų džiovyklė. Tai seniausias išlikęs XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios Prūsų Lietuvoje augalų rinkinys. Vertinant Lietuvos mastu, tai trečias pagal senumą rinkinys po Vilniaus universiteto herbariumo (XVIII a. pab. – XIX a.) ir Lietuvos mokslų akademijos Botanikos instituto augalų rinkinio (XX a.). Muziejuje išlikę tik 34 procentai pirminio 3104 augalų rinkinio.
H. Šojaus augalų rinkinį sudaro 783 lakštai su dumblių, kerpių, asiūklių, paparčių bei žiedinių augalų pavyzdžiais. Yra žinoma, kad augalai rinkti 1850-1912 m. laikotarpiu Rytprūsiuose (Klaipėdos ir Tilžės apskrityse), Vakarų Prūsijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje ir Norvegijoje. Rinkinyje saugomi penki augalai, surinkti 1902 m. išvykose, manoma, kartu su botaniku pelkėtyrininku K. A. Vėberiu.
Dvarininko pomėgis
E. Bacevičius rodė, kaip lakštuose meniškai išdėlioti ir juostelėmis pritvirtinti augalai. Kiekvienas lakštas pažymėtas skaičiumi. Įrašai rodo, kad rinkinys kelis kartus buvo papildytas ir atnaujintas. Dešiniojo lakšto kampo apačioje priklijuotos augalo žymos lapelis su pavadinimu lotynų ir vokiečių kalbomis, nurodoma augalo radimvietė, tikslus laikas, radėjo vardas ir pavardė. Rašyta plunksna, po dauguma įrašų parašyta „H. Scheu“.
Keli įrašai daryti jau po karo, todėl manoma, kad rinkinys buvo naudotas mokymo tikslams dvare veikusiame Žemės ūkio technikume.
Pasak E. Bacevičiaus, H. Šojus rinko ir nuolat pildė augalų rinkinį ne kaip muziejinę vertybę. Jam tai buvo pomėgis, kuriam skyrė nemažai laiko. Šiam darbui buvo ypač atidus ir skrupulingas. Neaiškius radinius siuntė į Karaliaučių, tarėsi su žinovais, užmezgė glaudesnius ryšius su botanikais, stengėsi, kad rinkiniai būtų kuo tiksliau apibūdinti. Ryšius ir pažintis tvirtino kasmetiniuose Karaliaučiaus botanikų ir mokslinių draugijų susirinkimuose, mokslininkus kvietė į dvarą, artimai bendravo su vokiečių kilmės rašytoju H. Zudermanu, kuris taip pat aistringai mėgo herbariumus.
Pamario augmenijos pažinimas, tapęs neatsiejama Šilutės apskrities ekonomikos tarėjo, visuomenininko, įžymaus kultūrininko H. Šojus gyvenimo dalimi, teikė dvarininkui atgaivą, o žvelgiant iš šių dienų perspektyvos tai – didžiulė vertybė, teikianti žinių apie krašto praeitį.
Rinkinys paruoštas eksponuoti
H. Šojaus botaninį rinkinį 1946 metais aprašė Šilutės muziejaus preparatorius Martynas Toleikis. Nuo tų metų rinkinys buvo naudojamas Žemės ūkio mokyklos moksleivių mokymo reikalams. 2008 m. rinkinys buvo pakartotinai tvarkomas, o nuo 2009-ųjų tvarkomas išsamiai.
Išsaugotas H. Šojaus augalų rinkinys yra paruoštas eksponuoti. Dabar muziejininkams rūpi, kaip jį tinkamai pristatyti, atskleidžiant visas jo savybes: surinkimo aplinkybes, pristatant rinkėjo asmenybę, pažymint svarbą Europos augalų tyrimo raidai.
Yra žinoma, kad H. Šojus turėjo sukaupęs ir gausią knygų kolekciją, kurių teišliko maža dalis – muziejaus fonduose saugoma apie 60 knygų iš buvusios H. Šojaus kolekcijos, kelios iš jų yra su jo signatūra.

Laima PUTRIUVIENĖ