Vasaros saulėgrįža   

Birželio 22-ąją Žemėje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis metuose. Saulė pasiekia didžiausią aukštį. Bemaž savaitę saulė išbūna tame pačiame aukštyje. Tai vadinamasis vasarvidis. Vasarvidis nuo seno švenčiamas kartu su Rasų, o atėjus krikščionybės laikams – su Joninių švente.

„Vikipedijos“ enciklopedijoje pateikiama žinių daugiau.

Vasaros saulėgrįža, vidurvasaris – diena einamuosiuose metuose, kai Saulė viršutinės kulminacijos metu pasiekia maksimalų aukštį virš horizonto tarp visų einamųjų metų dienų.  Vasaros saulėgrįža yra ilgiausios dienos ir trumpiausios nakties laikas. Daugelyje pasaulio kultūrų vidurvasaris pažymimas šventėmis ir apeigomis. Tikima, kad vidurvasario naktis yra stebuklinga, jos metu galima įgauti mistinių galių, labai dažnai kūrenami laužai, siekiant atbaidyti piktąsias jėgas.

Nuo dangiškojo vasarvidžio kalno…

Etnologas Libertas Klimka LRT radijui apie vasaros saulėgrįžą pasakojo taip: „Saulutė sugrįžta su jazminų kvepėjimu, pinavijų spalvomis… Ir neįtikėtinai gražiu vasaros dangumi! Tai astronominė vasaros pradžia, ilgiausios trukmės diena. Porai dienų prabėgus toji vasaros pradžia tradiciškai pažymima saulėgrįžos švente, nuo seno vadinama Kupolėmis arba Rasa. Valstybinių šventinių dienų sąraše – tai Joninės. Dienos trukmė tada bus jau minute trumpesnė, todėl ir sakoma, kad saulutė „sugrįžta“. Iš kurgi?

Mitiniais senoviniais vaizdiniais – nuo dangiškojo vasarvidžio kalno… Iš čia ir prosenoviškas paprotys saulėgrįžos šventės metu nuo piliakalnio ridenti uždegtą tekinį… Tas poros dienų tarpas reikalingas įsitikinti saulę tikrai pasiekus mitinio dangaus kalno viršūnę. Mat kitados  būdavo neįmanoma susekti tikslios saulės kulminacijos. Juolab, kad ne kiekvienas rytas būna saulėtas. Vasarvidyje saulė teka šiaurės rytuose, jos azimutas beveik nesikeičia ištisą savaitę, dienos šviesulys tarsi stabteli horizonte. Tautosakoje sakoma, Joninių saulutė tekėdama šoka, pasidabinusi margaspalviais rūbais“.

Anot etnologo, saulėgrįžą švenčiant nuo senų senovės atlikinėjamos apeigos su žolynais, vandeniu ir ugnimi. Būdavo renkami vaistingieji augalai, gėlių vainikais apjuosiami šaltiniai, deginami laužai ten, pro kur į ganyklas genami galvijai. Gamta pati kviečia pasigėrėti jos kuplumu, sodrumu, suvešėjimu.

Žolynų rinkimas senovėje vadintas kupoliavimu.

Iš kur tos Rasos?

Kupolė – tai gėlių puokštė, iškelta ant kaspinais papuoštos karties šalia rugių lauko. Žemdirbiams iškilioji vasarvidžio šventė būdavo susijusi su rugių žydėjimu. Tuo metu jie jau yra „pasikėlę“, plaukėja – ant stiebų atsiradusios varpos. Kaip gražu matyti rugių lauką, banguojantį vėjui glostant… Kaitriau saulutė pašildys – ir pakyla virš jo miglelė – žiedadulkių debesėliai. Tai duonelės aura! Kaimo žmonės taip skaičiuodavo: „Rugiai devynias dienas žydi, devynias dienas auga, devynias dienas bręsta, ir po to taisyk dalgį, naujos duonos sulaukęs“.

Rugelių žydėjimas nuo seno vadinamas jų rasojimu. Štai iš kur šventės pavadinimas Rasa! Tokį senąjį pavadinimą mini rašytojai ir tyrinėtojai Teodoras Narbutas, Motiejus Valančius, Liudvikas A. Jucevičius, Jonas Basanavičius, jis sutinkamas Antano Juškos užrašytose dainose.

Liaudiškuose tikėjimuose sakoma, kad Joninės – ir raganų siautėjimo metas. Galių burtams jos įgaunančios iš rugių žiedadulkių. Nagi išsiverda iš jų tokios košelės, pasitepa pažastis – ir gali iki Šatrijos kalno nuskristi.

Rytmetinė vasarvidžio pievų rasa irgi turinti nepaprastos gyvybinės galios. Pasinaudojančios tuo ir raganos, kėslaudamos į kaimynų turtą. Jos ypač taikosi atimti karvių pieną. Todėl žmonės išgenamoms karvėms duodavo kriaukšlelį šv. Agotos duonos, kad kerai neveiktų. O tvartų vartus apkaišydavo šermukšnio šakelėmis ir dilgėlėmis.

Vydūno Joninės ant Rambyno

Vasaros saulėgrįžos šventės tradicija mūsų krašte naujaisiais laikais jau buvo prigesusi, beveik nutrūkusi. Tik kultūros žmonės ją prisiminė ir ėmėsi gaivinti. Vydūnas su savo lietuvininkų chorais Jonines nuo 1885 m. pradėjo švęsti ant Rambyno kalno.

Prieškariu šventę linksma vakarone paminėdavo šaulių ir jaunimo organizacijos. Ogi sovietmečiu stengtasi tautinės kultūros atmintį ištrinti besaikiu alaus gėrimu. Tačiau senuosius Rasos šventės papročius 1967 metais ėmėsi gaivinti tautiškai nusiteikęs jaunimas, susirinkęs prie apeiginio aukuro ant vieno iš Kernavės piliakalnių. Šventėje tvyrojusi dvasia daugeliui paliko neišdildomus įspūdžius, ne vienam tapo dvasiniu atsivėrimu lietuvybei. Su folkloro ansambliais Rasos šventė paplito ir visoje Lietuvoje. Neabejotinai tai esmingai prisidėjo prie bręstančios dainuojančios revoliucijos. Tad pasitvirtino Vydūno įžvalgos, jo žodžiais „Joninių šventė – tamsoje sukurtos laužų šviesos susitikimas su viską užliejančia saulės šviesa“.

Šis L. Klimkos komentaras skambėjo per LRT radiją. Verta prisiminti…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Orai: kalendorinę žiemą pradėsime savaitgalio šaltuku

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba informuoja apie šią savaitę būsiančius šalčius. Paskutinės rudens trys dienos atneš orų permainų: žadami staigūs ir nemenki šalčiai. Taip baigsis lapkritis, paskutinis rudens mėnuo, jau pažėręs ir sniego, ir atnešęs šalčių. Ketvirtadienį prasideda kalendorinė žiema. Lapkričio 29 d., antradienį, naktį dangų dengs stori debesys, vietomis iškirsi negausūs krituliai, daugiausia sniegas. Kai kur bus slidu, gali susiformuoti silpna lijundra. Pūs nestiprus pietryčių, rytų vėjas. Vės nuo 4 laipsnių šalčio iki 1 laipsnio šilumos. Antradienio dieną kai kur kris

Kviečia balsuoti populiariausio 2022 m. Šilutės rajono sportininko rinkimuose

Šilutės rajono savivaldybės Sporto taryba trečius metus iš eilės rengia populiariausio Šilutės rajono sportininko rinkimus, kuriuose viską lemia tik visuomenės balsavimas. Laimėtojas bus apdovanotas 500 eurų piniginiu prizu. Šiais metais Šilutės r. savivaldybės administracijai pateiktos aštuonios kandidatūros. Balsuoti ir pareikšti savo nuomonę gyventojai gali iki 2022 m. gruodžio 8 d. 17.00 val. Pristatome kandidatus: Evelina Brazdeikytė. Klubo „Rusnės žirgai“ kolektyvo pasididžiavimas ir pavyzdys jauniesiems raiteliams. Pasak kolegų, Evelina neįmanomus dalykus paverčia įmanomais, o jos optimizmu užsikrečia visas kolektyvas. Sunkiu darbu

Dianos Nausėdienės padėka Pamario krašto ugdymo įstaigoms

Artėjant didžiosioms metų šventėms, pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė, Lietuvos Prezidento Gitano Nausėdos žmona, pakvietė kiekvieną savivaldybę dalyvauti akcijoje „Jaukūs namai“. Sukurti kalėdinius namelius, kuriais papuošta Prezidentūros kalėdinė eglė – simbolinis Lietuvos valstybės medis. Šilutės rajono savivaldybė sulaukė  D. Nausėdienės padėkos Šilutės rajono savivaldybės ugdymo įstaigoms už prisidėjimą prie šios gražios akcijos ir sukūrusiems visą namelių miestą!

Žemės ūkio ministras K. Navickas susitiko su Pagėgių savivaldybės ūkininkais

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas Pagėgių krašte susitiko su ūkininkais, su kuriais aptarė Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą, kitus aktualius klausimus. Jis taip pat lankėsi Žukų, Bitėnų ir Vėžininkų kaimų ūkiuose. Pagėgių krašte du trečdaliai ūkių – smulkūs. Daugiausia čia esama pienininkystės ar mėsinės galvijininkystės ūkių. Juose laikoma nuo 50 iki 100 galvijų. „Daugelyje ūkių karvidės statytos seniai, pačių ūkininkų pastangomis. Joms atnaujinti reikalingos investicijos, tačiau nugali nerimas prisiimti papildomų finansinių įsipareigojimų. O kur dar

Taip pat skaitykite