Vasaros saulėgrįža   

Birželio 22-ąją Žemėje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis metuose. Saulė pasiekia didžiausią aukštį. Bemaž savaitę saulė išbūna tame pačiame aukštyje. Tai vadinamasis vasarvidis. Vasarvidis nuo seno švenčiamas kartu su Rasų, o atėjus krikščionybės laikams – su Joninių švente.

„Vikipedijos“ enciklopedijoje pateikiama žinių daugiau.

Vasaros saulėgrįža, vidurvasaris – diena einamuosiuose metuose, kai Saulė viršutinės kulminacijos metu pasiekia maksimalų aukštį virš horizonto tarp visų einamųjų metų dienų.  Vasaros saulėgrįža yra ilgiausios dienos ir trumpiausios nakties laikas. Daugelyje pasaulio kultūrų vidurvasaris pažymimas šventėmis ir apeigomis. Tikima, kad vidurvasario naktis yra stebuklinga, jos metu galima įgauti mistinių galių, labai dažnai kūrenami laužai, siekiant atbaidyti piktąsias jėgas.

Nuo dangiškojo vasarvidžio kalno…

Etnologas Libertas Klimka LRT radijui apie vasaros saulėgrįžą pasakojo taip: „Saulutė sugrįžta su jazminų kvepėjimu, pinavijų spalvomis… Ir neįtikėtinai gražiu vasaros dangumi! Tai astronominė vasaros pradžia, ilgiausios trukmės diena. Porai dienų prabėgus toji vasaros pradžia tradiciškai pažymima saulėgrįžos švente, nuo seno vadinama Kupolėmis arba Rasa. Valstybinių šventinių dienų sąraše – tai Joninės. Dienos trukmė tada bus jau minute trumpesnė, todėl ir sakoma, kad saulutė „sugrįžta“. Iš kurgi?

Mitiniais senoviniais vaizdiniais – nuo dangiškojo vasarvidžio kalno… Iš čia ir prosenoviškas paprotys saulėgrįžos šventės metu nuo piliakalnio ridenti uždegtą tekinį… Tas poros dienų tarpas reikalingas įsitikinti saulę tikrai pasiekus mitinio dangaus kalno viršūnę. Mat kitados  būdavo neįmanoma susekti tikslios saulės kulminacijos. Juolab, kad ne kiekvienas rytas būna saulėtas. Vasarvidyje saulė teka šiaurės rytuose, jos azimutas beveik nesikeičia ištisą savaitę, dienos šviesulys tarsi stabteli horizonte. Tautosakoje sakoma, Joninių saulutė tekėdama šoka, pasidabinusi margaspalviais rūbais“.

Anot etnologo, saulėgrįžą švenčiant nuo senų senovės atlikinėjamos apeigos su žolynais, vandeniu ir ugnimi. Būdavo renkami vaistingieji augalai, gėlių vainikais apjuosiami šaltiniai, deginami laužai ten, pro kur į ganyklas genami galvijai. Gamta pati kviečia pasigėrėti jos kuplumu, sodrumu, suvešėjimu.

Žolynų rinkimas senovėje vadintas kupoliavimu.

Iš kur tos Rasos?

Kupolė – tai gėlių puokštė, iškelta ant kaspinais papuoštos karties šalia rugių lauko. Žemdirbiams iškilioji vasarvidžio šventė būdavo susijusi su rugių žydėjimu. Tuo metu jie jau yra „pasikėlę“, plaukėja – ant stiebų atsiradusios varpos. Kaip gražu matyti rugių lauką, banguojantį vėjui glostant… Kaitriau saulutė pašildys – ir pakyla virš jo miglelė – žiedadulkių debesėliai. Tai duonelės aura! Kaimo žmonės taip skaičiuodavo: „Rugiai devynias dienas žydi, devynias dienas auga, devynias dienas bręsta, ir po to taisyk dalgį, naujos duonos sulaukęs“.

Rugelių žydėjimas nuo seno vadinamas jų rasojimu. Štai iš kur šventės pavadinimas Rasa! Tokį senąjį pavadinimą mini rašytojai ir tyrinėtojai Teodoras Narbutas, Motiejus Valančius, Liudvikas A. Jucevičius, Jonas Basanavičius, jis sutinkamas Antano Juškos užrašytose dainose.

Liaudiškuose tikėjimuose sakoma, kad Joninės – ir raganų siautėjimo metas. Galių burtams jos įgaunančios iš rugių žiedadulkių. Nagi išsiverda iš jų tokios košelės, pasitepa pažastis – ir gali iki Šatrijos kalno nuskristi.

Rytmetinė vasarvidžio pievų rasa irgi turinti nepaprastos gyvybinės galios. Pasinaudojančios tuo ir raganos, kėslaudamos į kaimynų turtą. Jos ypač taikosi atimti karvių pieną. Todėl žmonės išgenamoms karvėms duodavo kriaukšlelį šv. Agotos duonos, kad kerai neveiktų. O tvartų vartus apkaišydavo šermukšnio šakelėmis ir dilgėlėmis.

Vydūno Joninės ant Rambyno

Vasaros saulėgrįžos šventės tradicija mūsų krašte naujaisiais laikais jau buvo prigesusi, beveik nutrūkusi. Tik kultūros žmonės ją prisiminė ir ėmėsi gaivinti. Vydūnas su savo lietuvininkų chorais Jonines nuo 1885 m. pradėjo švęsti ant Rambyno kalno.

Prieškariu šventę linksma vakarone paminėdavo šaulių ir jaunimo organizacijos. Ogi sovietmečiu stengtasi tautinės kultūros atmintį ištrinti besaikiu alaus gėrimu. Tačiau senuosius Rasos šventės papročius 1967 metais ėmėsi gaivinti tautiškai nusiteikęs jaunimas, susirinkęs prie apeiginio aukuro ant vieno iš Kernavės piliakalnių. Šventėje tvyrojusi dvasia daugeliui paliko neišdildomus įspūdžius, ne vienam tapo dvasiniu atsivėrimu lietuvybei. Su folkloro ansambliais Rasos šventė paplito ir visoje Lietuvoje. Neabejotinai tai esmingai prisidėjo prie bręstančios dainuojančios revoliucijos. Tad pasitvirtino Vydūno įžvalgos, jo žodžiais „Joninių šventė – tamsoje sukurtos laužų šviesos susitikimas su viską užliejančia saulės šviesa“.

Šis L. Klimkos komentaras skambėjo per LRT radiją. Verta prisiminti…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Degalų kainos pakito nežymiai

Praėjusią savaitę vidutinė benzino kaina Lietuvoje didėjo nežymiai – 0,2 proc., o dyzelino kaina 0,6 proc. sumažėjo. Euro zonos valstybėse benzino vidutinės kainos praėjusią savaitę sumažėjo apie 0,1 proc., o dyzelino sumažėjo 0,6 procento. Palyginus su Euro zonos valstybių degalų kainų vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina yra 16,2 proc. mažesnė, dyzelino – 6,6 proc. mažesnė. Kovo 11-ąją dyzelinas Lietuvoje vidutiniškai kainavo 1,60 Eur/l, vidutinė benzino kaina siekė 1,50 Eur/l. Benzino vidutinės kainos visose lyginamose Baltijos šalyse ir kaimynėse valstybėse didėjo

Ar išsipildys penkiametės Marijos svajonė tapti Lietuvos Respublikos Prezidente?  

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), išklausiusi penkiametės Marijos svajonę, priėmė jos prašymą registruotis dalyvauti 2059 metais vyksiančiuose Respublikos Prezidento rinkimuose.   Prieš metus susigrūmusi su vėžiu, Marija šiuo metu sėkmingai gydosi ir siekia išgyventi. Ji svajoja užaugti ir išpildyti savo svajonę tapti Lietuvos Respublikos Prezidente. Marija tiki, kad pasveikę vaikai, būsimi Lietuvos lyderiai, išgyvenę ir užaugę, atneš daug žadančių permainų mūsų šaliai, kurs naujos kartos valstybę, gins ir tarnaus jai savo širdimi, protu ir atsidavimu. Kovo 14 dieną mergaitė atvyko į

Pasveikino šimtametę šilutiškę Emiliją Baikauskienę

Gyvenimas šilutiškei Emilijai Baikauskienei padovanojo pačią gražiausią dovaną – 100-ąjį gimtadienį. Apsupta gražiausių gėlių žiedų, pačių artimiausių šeimos narių dėmesiu ir globa kovo 13-ąją E. Baikauskienė minėjo šią ypatingą progą! Nuoširdžiausius sveikinimus jubiliatei gimimo dieną atvežė ir Šilutės rajono savivaldybės vicemerė Daiva Žebelienė, Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Barauskienė, Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus ir socialinio darbo organizatorė Oksana Kalitina. Komunikacijos skyrius

Lietuvos bankas: gynybos stiprinimui – mokesčių pajamos ir skolintos lėšos

Didesnes Lietuvos valstybės gynybos išlaidas galima finansuoti gautomis papildomomis pajamomis atsisakius ar sumažinus galiojančias mokesčių lengvatas, peržiūrėjus turto apmokestinimą ir papildomai skolinantis. Tokią išvadą padarė Lietuvos bankas, kuris, reaguodamas į būtinybę didinti gynybos finansavimą, remdamasis savo ekspertine kompetencija ekonomikos ir finansų srityse, išanalizavo galimus lėšų šaltinius valstybės saugumui didinti ir artimiausiu metu analizę bei išvadas pateiks Finansų ministerijai. „Šalies gynybos finansavimas turėtų būti užtikrinamas mišriu modeliu – finansuojamas iš dviejų šaltinių. Nuolatinio palaikomojo pobūdžio gynybos poreikiai turėtų būti finansuojami papildomomis

Taip pat skaitykite