Vasario 16-oji – be „Lietuvininkų vilties“

Šilutės rajono žmonės jau buvo įpratę, kad Vasario 16-osios iškilmių pagrindinis akcentas – teikiama „Lietuvininkų vilties“ premija. Kovo 11-ąją pagerbiami „Sidabrinės nendrės“ premijos laureatai. Aiškėja, kad artėjančią Vasario 16-ąją „Lietuvininkų vilties“ nebebus…

Žinia šįkart paprasta
Šiemet „Lietuvininkų vilties“ premijai gauti svarstytos 4 kandidatūros: trys iš pernai pasiūlytųjų be jokių papildymų šiais metais (kodėl?) ir viena pateikta šiemet. Posėdyje dalyvavo visi 5 premijos komiteto nariai. Pirmininkė – Savivaldybės tarybos narė Genovaitė Kimbrienė. Balsuojant požiūriai išsiskyrė – nė viena kandidatūra negavo daugumos komiteto narių pritarimo.

„Pamario“ laikraštis kandidatų pavardžių neskelbia, nes vargu ar kandidatūrų atmetimas yra paskata gyvenime daryti gerus darbus, stengtis tuo išsiskirti, kai visa tai paviešinus pasigirs ir užgaulių vertinimų.
G. Kimbrienė pritarė tokiai laikraščio pozicijai ir akcentavo, kad komisiją verta išplėsti, joje turėtų rastis gimnazijų atstovų, veiklaus jaunimo. Kita vertus, Savivaldybės pareiga labiau viešinti tokią premiją, kviesti ir raginti įstaigas, įmones, organizacijas, bendruomenes, žinoma, ir seniūnijas tartis, diskutuoti ir kartu siūlyti kandidatus. Derėtų ir visapusiškai apibūdinti jų veiklą, išskirtinumą, ypatingą įnašą į krašto gyvenimą. „Lietuvininkų vilties“ premijos laureatas turėtų būti ne kelių žmonių pasiūlytas, bet gausaus būrio įvairiose srityse dirbančių bendruomenių, kolektyvų pripažinta asmenybė.

Anot G. Kimbrienės, galbūt šią premiją vertėtų skirti ne kasmet, bet rečiau, tačiau laureatas neturėtų būti siejamas nei su politika, nei su kitomis abejonių keliančiomis sąsajomis. Premijos komiteto pirmininkė neslėpė, kad posėdyje apie vieną kandidatūrą net komisijos nariai prisipažino mažai girdėję…

„Jeigu siūlymą palaikytų kelios įstaigos, organizacijos, bendruomenės ar kolektyvai, tokių abejonių tikrai neliktų“, – sakė G. Kimbrienė.
Užsiminus, kad galbūt jau išsisemta skiriant „Lietuvininkų vilties“ ir „Sidabrinės nendrės“ premijas, galbūt metas ieškoti naujų būdų, kaip pagerbti darbščiausius, kūrybingiausius ir kraštą garsinančius asmenis, G. Kimbrienė pripažino, kad galima diskutuoti ir dėl to.

Apie premiją
„Lietuvininkų vilties“ premijos nuostatus ir premijos skyrimo komisiją tvirtina Savivaldybės taryba, nes ji yra premijos steigėja. Premijos paskirtis – jaunimui nuo 14 iki 29 metų burti, jų veiklai skatinti ir su jaunimu dirbantiems asmenims įvertinti. Premija teikiama asmeniui už pastarųjų dvejų metų laimėjimus buriant jaunus žmones, skatinant jų iniciatyvas ir bendruomeniškumą arba jeigu pasiekia ryškių laimėjimų kultūros, sporto, meno, mokslo srityse Lietuvoje ir už jos ribų. Premiją sudaro laureato diplomas, 1 000 Eur premija ir premijos statulėlė.

Premija gali būti skiriama vieną kartą tam pačiam asmeniui, nepriklausomai nuo dabartinės jo gyvenamosios vietovės.
Svarbi aplinkybė: asmens geras darbas, už kurį mokamas atlyginimas, nėra pagrindas skirti šią premiją, nes veikla turi būti gerokai platesnė, įvairesnė ir išplitusi už tiesioginio darbo ribų.

Kas sudaro komisiją?
Savivaldybės interneto sveitainėje paskelbta 6 narių komisija, nors yra tik 5 nariai. Nusprendus šiemet premijos neskirti, jau po surengto posėdžio, vasario 4 d. aiškėjo, kad dėl premijos skyrimo posėdžiavo kitos sudėties komisija…
Komisijoje dirba, kaip minėta, G. Kimbrienė, Savivaldybės tarybos narys Tomas Budrikis, Kultūros skyriaus vyr. specialistė Jurgita Skobienė, Ūkio skyriaus vyr. specialistas Modestas Rauktys bei asociacijos „Pamario“ jaunimas atstovas Ričardas Čaikys. Vietoj dviejų pastarųjų narių iki vasario 4 d. Savivaldybė skelbė kitas tris pavardes… Galbūt tai irgi požiūris į „Lietuvininkų vilties“ premiją?
Verta priminti, kad Savivaldybė neviešina pavardžių asmenų, kurie dalyvauja konkursuose į mokyklų direktorius, kitų įstaigų vadovus ir kt. Paprastai informuojama tik apie konkursą laimėjusį asmenį, o apie pralaimėtojus – nė žodelio. Gerai. O štai gerais darbais išsiskiriančių krašto žmonių, pasiūlytų apdovanoti viena ar kita garbinga premija, pavardes komentatoriai tiesiog valkioja po interento sveitaines… Ir kas turėtų šiuos pagarbos nusipelniusius žmones apsaugoti nuo to?

„Lietuvininkų vilties“ premijos laureatai
„Pamarys“ primena ankstesnių metų „Lietuvininkų vilties“ premijos laureatus. Tai –Rimvydas Petrauskis, Rimvydas Lukošius, Andrius Sirtautas, asociacija „Pamario jaunimas“, Donatas Jaunius, Reminta ir Vygantas Stoškai, Liudmila Kašėtienė, Evaldas Petrauskas, Gražvydas Raila, Viktoras Gailius, Juknaičių jaunimo klubas, Loreta Stanelienė, Šilutės skautų tuntas, Marijus Budraitis, Irena Arlauskienė, Domas Kaunas, Dalia Užpelkienė.
Pirmasis šios premijos laureatas 1996 m. buvo Vytautas Babravičius – dainų autorius ir atlikėjas, gitaristas. Pagerbti iškilius asmenis pradėta Šilutės pirmojoje gimnazijoje, inciatyvą parodė Alfredas Stasys Nausėda su bendraminčiu. Ne vienerius metus laureatų pagerbimas vyko būtent šioje gimnazijoje. Tai D. Užpelkienė, D. Kaunas, kiti. Tik vėliau tradiciją perėmė Savivaldybė, buvo nustatyta tvarka, kas, kada, kaip, kam pateikia kandidatūras, kas jas vertina, o pagerbimo šventė visai neseniai iš Tarptautinės jaunimo dienos minėjimo perkelta į Vasario 16-ąją.
Nėra abejonių, kad laureatai išsiskyrė jaunimo įdomia veikla arba išskirtiniu darbu su jaunimu. Štai Šilutės meno mokykla turi net tris „Lietuvininkų vilties“ premijos laureatus – dailės mokytoją ir talentingą krašto menininką Andrių Sirtautą, jaunųjų muzikos talentų ugdytoją mokytoją Liudmilą Kašėtienę ir garsųjį „Pamario“ fanfarinio orkestro vadovą bei pedagogą Gražvydą Railą. Laureatai ir dabar garsina kraštą Lietuvoje, taip pat tarptautiniuose konkursuose.
D. Jauniaus, šviesios atminties V. Gailiaus, taip pat Šilutės skautų tunto veikla išsiskyrė patriotizmo, meilės tėvynei, istorijai puoselėjimu. R. Lukošiaus ir E. Petrausko ryškus indėlis į sportą.

Panašių pagyrimų galima surasti ir kitiems laureatams.
Pernai minėtas Lietuvos valstybingumo 100 metų jubiliejus. Praleista gera proga užversti paskutinį „Lietuvininkų vilties“, beje, ir „Sidabrinės nendrės“ premijų istorijos puslapį ir pradėti naują tradiciją. Jų – gausybė. Beliktų pasirinkti. Pamario krašto bendruomenės ir kolektyvai tikrai nestokotų pasiūlymų. Tačiau iniciatyvą turėtų parodyti Savivaldybė.

Taip pat skaitykite:

http://www.pamarys.eu/lietuvininku-vilties-premijos-laureatas-a-sirtautas-anot-ji-pasveikinusios-mokytojos-s-tamasauskienes-rakstis-subinej/

http://www.pamarys.eu/2014-m-lietuvininku-vilties-premijos-laureatas-avansu/

http://www.pamarys.eu/isimintina-vasario-16-oji-siluteje/

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutiškių duoną mėgsta ir užsienio lietuviai

Prieš dešimt metų šilutiškei verslininkei Virginijai Vaitiekienei į rankas atsitiktinai pateko duonos receptas. Nuo tada kvapni bemielė duona buvo kepama tik jos namuose, o ypatingoms progoms – ir bičiuliams. Dabar ši dešimtmetį puoselėta duona jau kepama ir Šilutėje duris atvėrusioje kavinėje „Trukio stotelė”. Anot kavinės šeimininkės, šilutiškiai pamėgo jų kepamą duonelę, mėgsta net išeivijoje gyvenantys lietuviai. Deja, gardžios duonelės kepaliuką ne visi gali parsinešti į namus… Recepto istorija Verslininkė Virginija Vaitiekienė neslėpė, jog duoną pradėjo kepti atsitiktinai. Sakoma, geriausia reklama

„Vaivoros“ jubiliejuje buvo daug dainų ir gėlių

Į Šilutės kultūros ir pramogų centro kolektyvo – moterų vokalinio ansamblio „Vaivora“ – 35-erių metų jubiliejų susirinko gausus būrys šilutiškių, atvyko vokaliniai ansambliai iš Juknaičių, Rusnės ir Saugų. Sveikino kolektyvas „Mingė“ ir  varinių pučiamųjų instrumentų ansamblis „Pamario brass“, artimieji ir kolektyvo gerbėjai. Rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis ir Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė sveikino „Vaivorą“, įteikė padėkos raštus ir gėlių vadovei bei visoms ansamblio dainininkėms. Ilgas kelias Jeigu jau Šilutė turi tokį puikų pučiamųjų instrumentų kolektyvą, tai dera

Mintys Vasario 16-osios išvakarėse

Toks sutapimas, kad ši šventė beveik sutampa su kovo 3 d. vyksiančiais savivaldos rinkimais. Tos savivaldos, kuri, mano supratimu, yra pamatas, esmė ir prasmė. Ir mūsų Konstitucijoje savivalda įrašyta kaip esminis valdžios pamatas. Tačiau kiek mes turime, kiek realizuojame tos realios savivaldos? Dvi kadencijas buvęs Seimo nariu, aš neprisimenu Savivaldybės tarybos sprendimu Vyriausybei, Seimui pateiktų siūlymų, kurie atsirastų įstatymuose. Tačiau neužmiršau, kaip reikėdavo net prašyti Savivaldybės pateikti prašymą, kad būtų galima pritraukti lėšų vienam ar kitam darbui. Taip sakau apie

Švėkšnos žydų istorija – Lietuvos istorija

Vasario 6 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pristatyta nauja knyga „Švėkšnos žydų bendruomenė XVII–XX a.“, kurios autorė Švėkšnos ekspozicijos muziejininkė Monika Žąsytienė. Muziejuje susirinko šilutiškiai, besidomintys savo krašto istorija, atvyko svečių iš Kauno: profesionalus gidas Chaimas Bargmanas ir entuziastas Vilius Valiūnas. Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė sveikino kolegę Moniką Žąsytienę pirmosios knygos parašymo proga, pasidžiaugė nuveiktu didžiuliu darbu. <Knygos atsiradimo istorija Monika Žąsytienė padėkojo susirinkusiems, pasidžiaugė prieš knygos pristatymą parodytu vaizdo įrašu apie Švėkšnos žydų bendruomenės likimą, perteiktą per sinagogos vizualizaciją.